Kaip pažintinę patirtinę veiklą padaryti ilgalaike ir daugiasluoksne?

Neringa Bulevičienė

Pastaruoju metu vienas iš aktualiausių ir populiariausių metodų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose yra STEAM metodas, kurį sudaro 5 svarbios sritis (gamtos mokslai, technologijos, matematika, inžinerija, menai).

 

STEAM metodiką plačiai naudojame savo įstaigoje – Vilniaus lopšelyje-darželyje „Giliukas“. Pasidalinsiu patirtimi apie gamtamokslinį vaikų ugdymą. Šiuo atveju turėjome tikslą, kaip suplanuotą veiklą padaryti daugiasluoksne, ilgalaike, tęstine, nesibaigiančia viena veikla ir tokia, kuri apimtų ir kitas STEAM sritis, pavirstų į projektą.

 

 

2022 metų pavasarį, artėjant Vaikų gynimo dienai, paruošėme ir įteikėme vaikams radinių dėžutes. Tai paprastos, kartoninės dėžutės, kurių viduje priklijavome keletą skyrelių. Kiekvienam vaikui įteikėme dėžutę su laišku, palinkėjome vasarą leisti prasmingai – rinkti gamtos gėrybes, rūšiuoti, kaupti dėžutėse, o rudenį atnešti į darželį.

 

Rugsėjį vaikai į darželį sugrįžo su pilnomis dėžutėmis kriauklių, akmenėlių, plunksnų, augalų, kankorėžių ir kitų daiktų.

 

Visą rugsėjo mėnesį sąmoningai nevykdėme jokių veiklų radinių tema. Dėžutės vaikai pasidėjo grupėje, lengvai pasiekiamoje vietoje. Taip vyko savarankiška pažintinė veikla, pokalbiai, mainai, rūšiavimas, dalijimasis patirtimi.

 

Spalio mėnesį keletą rytų skyrėme dėžučių pristatymui: vaikai su dideliu entuziazmu pasakojo, kur kokį daiktą rado (vardijo šalis, miestus, vietoves, kaimus, augalų pavadinimus, minėjo močiučių ir senelių vardus, vandens telkinių pavadinimus ir kt.). Ko nežinojo, tą rasdavome internete, enciklopedijose. Kai vaikas paminėdavo šalį, iš kurios atvežtas akmenėlis ar kriauklė, vietovės ieškodavome pasaulio žemėlapyje, šalies vėliavų – knygose, internete. Taip plėtėsi gamtamokslinis, sveikos gyvensenos, pasaulio pažinimo suvokimas.

 

Savo ugdymo įstaigoje taikome „Mąstymo mokyklos“ metodą ir ugdymo procese naudojame „Mąstymo žemėlapius“, raktus, de Bono kepures, aukštesnio lygio klausimus.

 

Pasitarę su vaikais nusprendėme sukurti stilizuotą, sensorinį, vizualinį žemėlapį, kurį pavadinome „Vasaros radiniai“. Su vaikais sutarėme, kad tiems, kam brangūs radiniai, gali parsinešti namo, o kitų vaikų radinių dėžučių turinys buvo sudėtas į bendrą darbą. Vaikai surūšiavo augalus, akmenėlius, kriaukles, sėklas, gėles, javų varpas, šakas, plunksnas, kankorėžius. Buvo sukurta gamtinė priemonė, kuri yra informatyvi, miela akiai ir skleidžia natūralius kvapus.

 

Veiklų metų buvo stimuliuojami įvairūs pojūčiai. Gamtinės medžiagos kvapai suaktyvina uoslės receptorius. Šiugždantys sudžiūvę augalai stimuliuoja klausą. Medžiagų spalvingumas, įvairovė padeda ugdyti vaizdinį kūrybiškumą. Gamtinės medžiagos lietimas, rūšiavimas, dėliojimas stimuliuoja sensorinius pojūčius.

 

Vienas iš svarbiausių aspektų, kuris vyko šių veiksenų metų – kokybiškas, sklandus, patirtinis tarpusavio bendradarbiavimas ir dalijimasis gerąja patirtimi.

 

Ar tai tikrai ilgalaikė ir daugiasluoksnė veikla? Tikrai taip. Vaikas turėjo galimybę veikti tiek vieni, tiek su šeimos nariais. Sugrįžę po atostogų vaikai mėnesį savarankiškai veikė be mokytojų inspiruotų veiklų. Vėliau kiekvienas turėjo galimybę būti pristatytoju, galiausiai visi kūrė bendrą darbą su pedagogais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.