Kaip paskatinti 2–5 metų vaiką elgtis tinkamai?

Ankstyvojo amžiaus vaikai dar negeba atpažinti jausmų, jiems sunku valdyti savo elgesį. Amžiaus tarpsnis nuo 2 iki 5 metų ypatingas tuo, jog mažieji linkę išbandyti savo ribas, todėl šiuo amžiaus etapu itin svarbu vaiką mokyti kontroliuoti elgesį ir reikšti emocijas priimtinais būdais.

 

„Svarbu, kad tiek mokytojai mokykloje, tiek tėveliai namuose skatintų pozityvų, draugišką ir šiltą bendravimą, netaikytų bausmių, nes jos nemoko vaiko elgtis tinkamai, o tiesiog skatina vengti pačios bausmės“, – pastebi ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ Vilniaus padalinio vadovė Birutė Mačiulienė ir kartu su mokytoja Juste Petkuviene dalijasi mokykloje taikomomis metodikomis, tinkamomis taikyti ir namuose.

 

Kaip paskatinti vaikus elgtis tinkamai? Ar yra kokia nors esminė pozityvaus elgesio skatinimo nuostata?

 

B. Mačiulienė. Tiek mokykloje, tiek namuose svarbu turėti klasės ir namų susitarimus. Juos geriausiai iliustruoti paveikslėliais ir tokį susitarimų žemėlapį pakabinti matomoje vietoje – tai padės kasdien prisiminti ir taikyti taisykles. Nors 2–5 metų vaikai dar ne visi atpažįsta raides, tačiau rekomenduojame susitarimus užrašyti, kad papildytumėte iliustracijas. Susitarimų žemėlapiai – tarsi atspirties taškas, leidžiantis pastebėti tinkamą elgesį, už jį pagirti, taip pat leidžiantis atpažinti netinkamą elgesį ir jį stabdyti. Svarbu, jog taisyklės ir susitarimai būtų įvardinti ne tik mokytojų ar tėvelių, bet ir pačių vaikų. Prieš atliekant tam tikras veiklas, būtina pasikartoti tai veiklai svarbias taisykles. Pavyzdžiui, prisimename, kad prieš eidami į miestą – visuomet laikomės įsikibę virvelės, girdime ir matome mokytoją.

 

J. Petkuvienė. Pavyzdžiui mes, dar rugsėjo mėnesį, savo klasėje su vaikais įvardinome, jog mums svarbūs susitarimai, kuriuos sugalvojome įvykus realioms situacijoms: ryte sveikinamės su draugais ir mokytojomis; pavalgę ir pažaidę susitvarkome; vartojame žodžius „prašau“, „atsiprašau“, „ačiū“; ausytės klauso, akytės mato; kalbame po vieną; klasėje nebėgiojame; klasėje kalbame „vidaus balsu“; visi esame draugai. Nuolat prisimename šiuos susitarimus ir kalbamės apie galimas pasekmes, jei jų nesilaikoma, pavyzdžiui, jei bėgiojame, galima užkliūti, pargriūti ir susižeisti.

 

B. Mačiulienė. Taip pat kaip susitarimų žemėlapiai, svarbūs ir refleksijos žemėlapiai, skirti įvertinti praėjusią dieną – kaip man pavyko laikytis susitarimų? Vakare vaikai įsivertina dieną refleksijos kopetėlėse. Jie ne tik įsivertina savo elgesį, bet tuo pačiu ir apibendrina dieną, papasakoja kas jiems šiandien pavyko, kodėl dar reikėtų pasistengti. Kai kurios šeimos kopėtėlių metodą naudoja namuose savaitgaliais – tai padeda nuosekliai laikytis susitarimų ir skatina pozityvų vaiko elgesį.

 

Kas padeda išvengti pykčio priepuolių?

 

B. Mačiulienė. Kiekvienoje klasėje turime nedidelius medinius namelius, kuriuos esame pavadinę „Safe place“ zonomis. Šios zonos skirtos rasti nusiraminimą, atsitraukti nuo nepriimtinos veiklos, ramiai paskaityti knygelę ar stebėti klasiokus iš šalies, apgalvoti savo elgesį. Vaikai čia gali ateiti savo noru arba paskatinti mokytojo. Klasėje svarbu įvardinti, jog šioje saugioje zonoje vaikas yra „neliečiamas“ ir gali jaustis saugus. Prie namelių yra informacija (vizuali, iliustruota paveikslėliais bei rašytinė), skirta priminti vaikui, kokiu būdu jis gali nusiraminti; emocijas padedantys atpažinti paveikslėliai, priemonės, padedančios nurimti. Tokią saugią zoną galima rasti ir namuose.

 

J. Petkuvienė. Galiu pateikti keletą pavyzdžių:

Nusiraminimo lazdelių žaidimas „Gėlė-ugnis“. Jas vaikai gali naudoti užplūdus pykčiui. Vienoje rankoje laikoma lazdelė „gėlė“ – ji uodžiama įkvepiant ir įsivaizduojant, kad tai itin kvapni gėlė, o kitoje rankoje lazdelė „ugnis“ – į ją stipriai pučiant iškvepiamas įkvėptas oras ir įsivaizduojama, kad užgesinama tikra liepsna.

Kita priemonė, laikoma namelyje – „Pykčio buteliukai“. Tai – plastiko buteliukai, kuriuose yra karoliukų, blizgučių, o purtydamas buteliuką – vaikas nurimsta.

Naudojame ir „Pykčio ištrypimo pėdučių“ metodą. Namelyje turime specialią zoną, skirtą „ištrypti pyktį“. Kai ramieji nusiraminimo būdai nepadeda – pasiūlome vaikams „ištrypti pyktį“ tam skirtoje vietoje.

Padeda galerija „Emocijų nuotraukos“. Namelyje kabo įvairių emocijų nuotraukos, kurios padeda vaikui įsivertinti savo būseną ir nuspręsti kaip jis norėtų jaustis.

Naudojame ir plakatus, kuriuose iliustruojami nusiraminimo būdai, kad vaikas jų neužmirštų ir gebėtų tinkamai atlikti nusiraminimo pratimus.

 

Kaip reaguoti į netinkamą vaiko elgesį?

 

B. Mačiulienė. Mokykloje vadovaujamės trijų įspėjimų taisykle. Matydama netinkamą vaiko elgesį, mokytoja jį perspėja ir pasako, kokia pasekmė laukia po trečiojo perspėjimo, perspėjus antrąjį kartą, pasekmė pakartotinai įvardijama, o po trečiojo perspėjimo pasekmė būtinai įvykdoma. Svarbu, kad pasekmė būtų logiška ir įgyvendinama.

Pavyzdžiui, nesusitvarkius žaislų, po trečiojo įspėjimo, mokytojas surenka žaislus, tačiau vaikas tą dieną su jais žaisti nebegali. Erzinančiajam draugą, po trečiojo įspėjimo siūloma pasitraukti iš ugdomosios veiklos ir nurimti „Safe place“ zonoje. Šią taisyklę įgyvendinti galima ir trijų spalvų taisykle, kai vaikui rodoma tam tikros spalvos įspėjamoji kortelė: geltona kortelė rodoma įspėjant pirmąjį kartą, oranžinė reiškia antrąjį įspėjimą. Parodžius raudoną įspėjamąją kortelę – taikoma pasekmė.

 

J. Petkuvienė. Atkreipiu dėmesį, jog trijų perspėjimų taisyklės nenaudojame tuomet, kai vaiko elgesys kelia grėsmę kito vaiko saugumui, pavyzdžiui: mušimas, gnybimas, drėskimas, ar fiziniai veiksmai, keliantys grėsmę kito vaiko saugumui ir sveikatai – stabdomi iš karto. Svarbu vykdyti pasekmes. Dažnai net ir mieste matau situacijų, kai tėvai pažada, pavyzdžiui, vaikui elgiantis isteriškai – išeiti iš parduotuvės, tačiau lieka. Taigi, pasekmės turi būti tokios, kad jas galėtume įvykdyti.

 

B. Mačiulienė. Konfliktinėse situacijose veiksminga priemonė – „Eurekoje“ itin mėgiami Kimočiai. Tai charakteringi veikėjai – pliušiniai žaislai, kurie, pasakodami įvairias istorijas vaikams, padeda pažinti asmenines emocijas, empatiškai reaguoti į draugo jausmus.

Sustabdžius netinkamą elgesį, į klasę atvyksta keletas Kimočių ir suvaidina ką tik įvykusią situaciją. Vaikai ją vertina „iš šalies“ ir gali įvardinti geriausią šio konflikto sprendimo būdą: kaip kitaip vaikai galėjo pasielgti ar koks elgesys būtų tinkamas.

 

Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.