Kaip pasirinkti ateities pokyčiams atsparią karjerą?

Gabija Čeledinaitė
,
Vilniaus Gedimino technikos universiteto karjeros psichologė

Mąstant apie ateities karjerą ir darbo vietas – kyla daug neaiškumų: ką verta rinktis? kurioje srityje daugiausiai galimybių? kaip išsikelti profesinius gyvenimo tikslus, jei net nežinome pavadinimų darbų, kurie vyraus po dešimtmečio? ar tada dar egzistuos mums įprastos pozicijos?

Mano močiutė visą gyvenimą dirbo vienoje gamykloje: baigusi studijas prisidėjo prie jos kūrimo ir tuomet 30 metų praleido technologiniame padalinyje, laipsniškai kildama karjeros laiptais. Taip buvo įprasta. Šiandien to nebėra, o po dar dešimties metų toks karjeros pastovumas apskritai gali skambėti kaip utopija. Laikai, pareigos, net darbo suvokimas kinta, į darbo vietas atkeliavus dirbtiniam intelektui bei plečiantis trumpalaikių kontraktų ir projektų ekonomikai.

Ko laukti ateityje?

 

Niekas tiksliai negali pasakyti, kaip atrodys ateities darbo rinka – aišku tik tai, kad ji skirsis nuo šiandienos ir keisis daug greičiau nei iki šiol. Tokios mintys gali vesti prie išvados, kad darbuotojai negali daryti jokios įtakos savo ateičiai. Bet tai – tik dalis tiesos.

 

Pokyčiai – ne naujovė: visais laikais atsirasdavo technologijų, keitusių darbo vietas, buvo kuriamos naujos pozicijos, reikalaujančios naujų įgūdžių. Šiandien pokyčiai vyksta daug greičiau, bet yra aiškios taisyklės, kaip savo įgūdžiais ir žiniomis neatsilikti nuo darbo rinkos. Ir nebūtinai tai reiškia, kad reikės tapti programuotoju ar duomenų analitiku, nors, jei šios sritys traukia – tai vienas iš būdų užsitikrinti karjerą. Tačiau iš tiesų ateities ekonomikoje išgyventi ir klestėti padės taktikos, kuriomis sėkmingiausi žmonės rėmėsi ir praėjusiuose dešimtmečiuose:

 

1.Aiškus karjeros planas – ilgalaikė karjeros vizija. Svarbu suvokti, kad karjeros planas nėra ir negali būti kažkas nepajudinamo, nekintamo. Karjeros planas turėtų būti modifikuojamas, priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos, ekonominių ir socialinių faktorių, dominuojančių technologijų. Vertinga karjeros planą peržiūrėti kasmet, pridedant ar atimant naujų tikslų bei priemonių jiems pasiekti, paklausiant savęs, kas man svarbu, ko aš noriu, ir kas man sekasi. Be aiškaus, kryptingo plano sunku išlaikyti motyvaciją siekiant aukštumų.
Savarankiškai tai padaryti nelengva, dėl to, karjeros pradžioje, labai naudinga kreiptis į mentorių – patyrusį, savo sritį išmanantį ir kiek toliau profesinėje srityje pažengusį žmogų, galintį pasidalinti patirtimi ir perspektyvomis. Tokį žmogų galima rasti Lietuvoje veikiančiose mentorystės platformose, juo gali tapti mokytojas, vadovas ar kolega. Tai gali būti ne vienas, o visa komanda žmonių, su kuriais bendrauji, seki socialiniuose tinkluose, dalyvauji mokymuose. Kai aplinkoje vyrauja sėkmingi, pokyčius puikiai suvaldę žmonės – didėja tikimybė ir pačiam tokiu tapti.

 

2. Savęs pažinimas. Taip, pasaulio ekonomika vis labiau ir labiau sukasi link technologijų, tad šias sritis pasirinkę žmonės – neliks be darbo. Tačiau kad ir kiek darbo skelbimų programuotojams būtų šiuo metu, kompiuterio ekrano nekenčiantis komunikabilus žmogus nesijaus laimingas rašydamas kodą. Žinant stipriąsias savo puses, galima giliau pažvelgti į šiandien labiausiai augančius sektorius ir atrasti sritis, kuriose būtų galima savo įgūdžius ir norus pritaikyti. Pavyzdžiui, artimiausiu metu plėtosis medicinos ir biotechnologijų mokslai. Tai nereiškia, kad visi turi tapti gydytojais – šios sritys apima platų specialybių spektrą: nuo namų slaugytojo iki genų (DNR) inžinieriaus, nuo dirbtinių organų dizainerio iki muzikos terapeuto. Besikeičianti rinka nereiškia, kad savo pomėgius teks palaidoti. Kaip tik, verta stebėti, kur atsiranda naujų galimybių atskleisti savo polinkius.

 

3. Kritinis mąstymas ir realybės priėmimas. Negalime tiksliai numatyti, kaip atrodys pasaulis po dešimtmečio, tačiau kai kurios tendencijos – aiškios, nors kartais norisi ignoruoti informaciją, kurią skaudu priimti. Verta atsižvelgti į ekonomikos rodiklius, finansavimą, įstatymus, kurie reguliuoja vieną ar kitą sritį. Jei gyvenime svarbus finansinis saugumas, norima jį pasiekti greitai, pasirenkant specialybę verta atsižvelgti į atlyginimus, kurie tuo metu siūlomi. Pažinus ir priėmus save lengviau įsivardinti, ko tikrai negalėtum dirbti (pavyzdžiui, dėl prasto regėjimo negali pilotuoti lėktuvo), o priėmus šiuos realybės faktus tampa kiek lengviau pasirinkti.

 

4. Tarpasmeniniai gebėjimai. Kurie pasiekia daugiausiai? Tie, kurie ne tik kuria naujus dalykus, bet ir moka juos parduoti – tiesiogine ar perkeltine prasme. Nepakanka turėti puikią idėją, reikia mokėti ją perteikti kitiems, susitarti, derėtis, apginti savo nuomonę. Kas moka išreikšti save kitiems priimtina kalba, ir pats būna labiau priimtas, jiems greičiau atsiveria keliai idėjas realizuojant.

 

5. Nuolatinis mokymasis. Vienas iš neišvengiamų realybės aspektų – dirbtinis intelektas ir automatizacija. Kad ir apie kokią sritį mąstytum, verta pasvarstyti, kurias darbo funkcijas artimiausiu metu gali perimti kompiuterio programos. Pagal pasaulio ekonomikos forumo duomenis, numatoma, kad automatizacija iki 2022 m. panaikins iki 75 milijonų darbo vietų. Tačiau nereikia išsigąsti, nes šie pokyčiai sukurs apie 133 milijonus naujų. Robotai ir žmonės taps kolegomis, tad, norėdami išlikti darbo rinkos viršūnėje, turėsime mokytis darbe naudotis jų teikiamais privalumais.

Ateities darbo vietos atrodys visai kitaip nei dabar, bet tie, kurie gebės prisitaikyti prie pokyčių ir nuolat domėsis naujovėmis, turės daugiau galimybių siekti savo tikslų. Tai vienas iš nedaugelio dalykų, nesikeičiantis jau šimtus metų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.