Kaip pamokoje susikalbėti su šių dienų paaugliais?

Karolina Pakalkė
,
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo vadybos magistrantė, VšĮ „Šeimos erdvės“ įkūrėja, teatro ir kino edukologė, „Geros savijautos“ programos įgyvendintoja

Natūralu, kad mokiniai, pavargę nuo streso, miesto, aplinkos ir triukšmo, neranda ramybės. Sugrįžę po karantino į mokyklas jie yra jautrūs, emociškai pažeidžiami, mokytojai dalijasi patirtimi, kad su mokiniais nesusikalba arba kad paaugliai „neišlenda iš telefonų“. Jaunuoliai tiesiog įprato klausytis dėstomų dalykų naršydami telefone, susidarė įvaizdis, kad tereikia klausytis ir nieko nedaryti, kitaip tariant, „sofos ir ekrano“ režimas.

 

Per pastaruosius du su puse mėnesio lankiau Lietuvos mokyklas ir bandžiau prakalbinti paauglius apie šių dienų jiems aktualias problemas, keliamą stresą, kaip galime jį suvaldyti. Tam buvo pasitelkta „miško maudynių“ technika, meditacija ir gilaus kvėpavimo nusiraminimo būdai, dalytasi patirtimi, kaip valdyti stresą.

 

„Miško maudynės“ – apie gydantį gamtos poveikį žmogui, tai ypač aktualu šiais laikais, kada mūsų organizmas nespėja su gyvenimo sparta. Būtent sąmoningai ilsėtis miške ir moko „miško maudynių“ principai. Qing Li teigia, kad pasaulyje ateis toks laikas, kai medikai nustos rašyti cheminių vaistų receptus ir nukreips žmones į miško terapiją. Shinrin-Yoku nėra naujas mokslas. Japonijoje su stresu nesusitvarkantiems darbuotojams „miško maudynės“ skiriamos jau nuo 1980-ųjų. Šalyje įsikūrę daugiau nei 60 miško terapijos centrų. Ši streso įveikos forma propaguojama Japonijos valdžios, o miško vonios 2017-aisiais buvo įvardintos kaip vienos svarbiausių pasaulinių SPA tendencijų.

 

Aptariant socialines kompetencijas, kurias suteikia mokymasis iš patirties, galima įvardinti tarpusavio ryšio užmezgimą su klasės ar grupės draugais, bendrą problemų sprendimą ir darbą komandoje, įsiklausymą į kitą žmogų, empatijos ugdymąsi, mokymąsi spręsti konfliktus. Toks veiklos būdas padeda gerinti klasės atmosferą, skatina grupės tarpusavio bendradarbiavimą, stiprina socializacijos procesus, glaudina bendruomenę.

 

Šios streso įveikos formos nėra mokiniams patogios, ne visiems kelia pasitenkinimą, bet refleksijos metu ugdytiniai pasakoja, kad jaučiasi daug geriau nei programos pradžioje. Pastebėta, kad mokinius teigiamai veikia trumpa meditacija, paaugliai įvardina, kad trumpos meditacijos jiems padeda susikaupti, atsipalaiduoti, užmiršti problemas. Čia matoma greita ir veiksminga nauda kaip streso įveikos forma paauglių kasdienybėje.

Pexels.com nuotr.

Mano tikslas – paskatinti pedagogus naudoti trumpas meditacijas padedant mokiniams susikaupti prieš kontrolinius, atsiskaitymus ar egzaminus. Kviesti savo suoluose užsimerkti, atsipalaiduoti, tuo metu pasakojant ir mintyse piešiant ramius vaizdinius: jūrą, šiltą vasaros smėlį – malonius dalykus ar internete rastus įrašus. Toks trumpas 5 min. atitrūkimas nuo pamokos leidžia mokiniams susikoncentruoti, greičiau susikaupti ir veiksmingiau dirbti. Mokinių nereikia per pamoką bandyti „ištraukti“ iš telefono, jie visada išlenda patys, kai verta tai daryti, kitaip tariant, juos įtraukiame, padedame susikaupti. Tikslas – išmokyti mokinius sąmoningai panirti į aplinką, išmokti atsipalaiduoti, kai to reikia, nukreipti mintis į savęs įsiklausymą, pagerinti emocinę sveikatą. Mokiniai atsiskleidžia, kai neskleidžiame jiems idėjų, kaip jie turi gyventi, o pakreipiame juos tinkama linkme. Trumpa susikaupimo praktika padeda net ir mokytojui nusiraminti ir kokybiškai tęsti savo dieną. Vedami susikalbėjimo, tarpusavio susipratimo mokiniai jaučiasi išgirsti, tai tiesia kelią į susikalbėjimą mokytojo ir mokinio pasaulyje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.