Kaip Lietuvos vaikai mokosi lietuvių kalbos ir literatūros? PUPP ir VBE rezultatų analizė

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Mokslininkų grupė, vadovaujama prof. Audronės Jakaitienės, atlieka tyrimą „Europos Sąjungos (ES) šalių švietimo sistemų efektyvumo ir našumo analizė, naudojant antrinius, didelės apimties duomenis“. Tai – visuotinės dotacijos projekto EFECTAS dalis, mokslininkų grupė yra tarpkryptinė, ją sudaro edukologai, psichologai, matematikai, informatikai.

 

A. Jakaitienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) renginyje „Empirika grįsta politika: misija (ne)įmanoma? Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP ir VBE analizė“, pristatė tą tyrimo dalį, kurioje nagrinėjami lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai (VBE) ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP). Renginyje pristatyta Lietuvos mokinio lygmens lietuvių kalbos ir literatūros PUPP ir VBE rezultatų analizė. Nagrinėjami nuasmeninti duomenys apima 2012–2016 metais laikytus PUPP ir tos pačios kohortos VBE rezultatus.

 

Pastebima tendencija, kad laikančiųjų PUPP mažėja, jį laiko daugiau nei 30 tūkst. kasmet, VBE taip pat laiko šiek tiek mažiau abiturientų, o iki 8–10 proc. mokinių jo neišlaiko. „Vertinant PUPP rezultatus, ir vidurkis, ir mediana skiriasi nedaug, trejus metus lietuvių kalbos ir literatūros žinios įvertintos panašiai, stebėtas nedidelis pagerėjimas pirmaisiais ir penktaisiais stebėjimo metais. Žvelgiant iš statistinės srities, vertinimų skirstiniai, ko gero, simetriški, galbūt atitinka normalųjį dėsnį. VBE matomas nuolatinis atotrūkis tarp vidurkio ir medianos – vidurkis didesnis nei mediana, o tai sufleruoja, kad yra asimetrija, turbūt ne tai, ką norėtume matyti švietime“, – retorinį klausimą kelia A. Jakaitienė.

 

Jeigu užduotys paruoštos tinkamai, pasiekimų skirstinys turėtų atitikti varpo formos kreivę (normalųjį skirstinį), kai didžiausią dalį sudaro vidutiniai pasiekimai, o mažesniąją – aukšti ir žemi (išsamiau apie skirstinį paaiškinta pirmajame straipsnyje apie šį tyrimą). Normaliojo skirstinio vidurkis, mediana ir moda yra lygūs, tai reiškia, kad nelabai svarbu, dėl kokios statistikos politinių sprendimų priėmėjai diskutuoja. Jei skirstinys nėra normalus, simetriškas, vidurkis jautrus nutolusiems stebėjimams, todėl gali skirtis nuo medianos. Jei nėra simetrijos, vadinasi, bus teigiama arba neigiama asimetrija. Jei asimetrija teigiama, vidurkis didesnis nei mediana, o moda dar mažesnė. Kalbant apie lietuvių kalbos ir literatūros VBE vidurkį ir medianą, stebimas būtent šis variantas. Didžioji dalis stebėjimo koncentruota žemų pasiekimų skalės dalyje. Neigiama asimetrija – kitas variantas, kai vidurkis mažesnis nei mediana, didžioji dalis pasiekimų koncentruota aukštesniųjų pasiekimų dalyje, ši neigiama asimetrija galbūt yra lauktinas skirstinio vaizdas, jeigu nagrinėjame kriterinio vertinimo egzaminus, o lietuvių kalbos ir literatūros PUPP ir VBE egzaminai būtent tokie ir yra.

PUPP mokinio lygmens analizė

 

„Šio pasiekimų patikrinimo skirstiniai panašūs į normalųjį skirstinį (žr. 1 grafiką), detaliau pažiūrėjus, ryški neigiama asimetrija, bet tai rezultatas, kurio tikėjomės, o didesnė proporcija mokinių yra aukštesnių pasiekimų dalyje. Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP mediana – šeši ar septyni (priklausomai nuo metų), tai rodo, kad ši situacija geresnė nei matematikos PUPP. Berniukų skirstinys idealiai atitinka normalųjį skirstinį, o mergaičių skirstinys su poslinkiu į aukštesniųjų pasiekimų pusę. Matome neigiamą asimetriją. Visais tiriamais metais vaikinų vertinimų mediana vienu balu mažesnė nei merginų“, – išvadas pristatė mokslininkė.

1 grafikas. 2015–2016 m. m. PUPP pasiekimų skirstinys (mėlyna punktyrinė linija yra medianos, o raudona – vidurkio vieta)

 

Lyginant rezultatus pagal savivaldybes, skirstiniai beveik sutampa, vietovė daug mažiau reikšmingas veiksnys. Tarp miesto ir kaimo taip pat nėra didelių skirtumų. Kaip skiriasi mokyklų pasiekimai pagal jų pavaldumą? Skirstiniai persidengia, bet privačių mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros rezultatai, devynetų dažnis, išsiskiria visais metais. Panašu, kad privačiose ugdymo įstaigose vertinimai klasterizuoti į didesnių pasiekimų pusę. Tačiau nepaisant visų skirtumų, mokyklos tipas ne itin svarbus mokyklų lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimus paaiškinantis veiksnys.

 

Sudėjus visus anksčiau minėtus pjūvius ir pridėjus kitus kintamuosius – amžių, ar mokinys socialiai remiamas, ar jis užsienio pilietis, ar turi specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) – visas šis rodiklių rinkinys gali paaiškinti iki 25 proc. variacijos (beje, norint palyginti, svarbu atkreipti dėmesį, kad PUPP rezultatai vertinami dešimties balų skale, o VBE – šimto). Amžius ir pasiekimai koreliuojami neigiamai: jei egzamino laikymas atidedamas vėlesniam laikui, turbūt mokinio tikslas nėra gauti didžiausią įvertinimą, o tik jį išlaikyti.

 

Lietuvių kalbos ir literatūros pasiekimai yra žemesni socialiai remtinų (iki 0,6 balo) ir turinčių SUP (iki 1,8 balo). Natūralu, kad mokiniams, turintiems užsienio pilietybę, lietuvių kalbos ir literatūros užduotis atlikti šiek tiek sudėtingiau, todėl ir jų pasiekimai žemesni (iki 0,6 balo).

 

Kaip pasiekimų skirtumus paaiškina skirtumai tarp mokyklų? Dėl to suskaičiuotas tarpmokyklinis koreliacijos koeficientas. Pavyzdžiui, nagrinėjame hipotetinį atvejį, kai analizuojame keturių mokyklų mokinių pasiekimus ir jie tarp mokyklų skiriasi, bet pačių mokyklų viduje mokinių pasiekimai nesiskiria, vadinasi, pasiekimų variacija mokyklos viduje lygi nuliui, o mokinių pasiekimų skirtumus 100 proc. paaiškina skirtumai tarp mokyklų ir koreliacijos koeficientas lygus vienam. Atitinkamai kita kraštutinė situacija būtų, kai mokyklų viduje mokinių rezultatai skiriasi, o mokyklų tarpusavyje – ne, tada variacija tarp mokyklų – lygi nuliui ir koreliacijos koeficientas lygus nuliui. Skirtumai tarp mokyklų paaiškina iki 28 proc. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP pasiekimų variacijos.

VBE rezultatų apibendrinimas

 

Vertinant VBE rezultatus, pastebima teigiama asimetrija (žr. 2 grafiką), lietuvių kalbos ir literatūros rezultatų mediana šiek tiek didesnė nei matematikos, bet pakankamai maža, iki 50 proc. abiturientų pasiekimai žemesni nei 35 ar 36 balai. Merginų pasiekimai – daugiau nei 50 – visais metais dažnesni, o vaikinų – didesnis žemesnių vertinimų kiekis. Merginų pasiekimų mediana didesnė (kai kuriais metais iki 64 proc.) nei vaikinų. Nepastebima išskirtinių tendencijų pagal vietovę, savivaldybę. Žiedinėse savivaldybėse šiek tiek mažiau aukštesnių vertinimų. Privačiose mokyklose visais metais dažnesni geresni lietuvių kalbos ir literatūros vertinimai. Tačiau ir pagal vietoves, ir pagal pavaldumą, dažniausias lietuvių kalbos ir literatūros vertinimas yra iki 25 ar 30 balų, tai rodo pakankamai menkas abiturientų žinias.

2 grafikas. 2017–2018 m. m. VBE matematikos pasiekimų skirstinys (mėlyna punktyrinė linija yra medianos, o raudona – vidurkio vieta)

 

Sudėjus lyties, vietovės, pavaldumo rodiklius ir papildžius (amžių, ar mokinys socialiai remiamas, ar jis užsienio pilietis, ar turi SUP), paaiškėjo, kad amžius ir pasiekimai koreliuojami neigiamai, vaikinų pasiekimai žemesni nei merginų. Lyginant su savivaldybių mokyklomis, privačiose mokinių rezultatai geresni, o valstybinėse – negalima įžvelgti tendencijos, rezultatai kasmet skirtingi. Socialiai remiamų ir turinčių SUP mokinių rezultatai šiek tiek žemesni. Visi šie rodikliai paaiškina iki 11 proc. variacijos. Mokyklų skirtumai paaiškina iki 18 proc. pasiekimų variacijos.

Ar galima pagal PUPP rezultatus prognozuoti VBE vertinimus?

 

Vertinant PUPP ir VBE naudojamos skirtingos skalės, skiriasi jų tikslai, užduočių sudėtingumas, todėl norint palyginti rezultatus, skaičiuojamos Z reikšmės: iš kiekvieno vaiko vertinimo atimamas šalies vidurkis, dalijama iš standartinio nuokrypio. Jei mokinio pasiekimai atitinka šalies vidurkį, Z reikšmė – lygi nuliui, teigiama reikšmė bus, jei mokinio pasiekimai aukštesni nei šalies vidurkis, ir analogiškai – neigiama reikšmė, jei šie už šalies vidurkį žemesni. „Norėjosi pamatyti, kad, jei mokinys gerai išlaikė PUPP, jo VBE rezultatai irgi turėtų būti geri, deja, bet tokios tendencijos nepastebime: būna, kad PUPP rezultatai yra žemiau šalies vidurkio, o VBE – aukščiau, arba atvirkščiai. Taigi padarėme išvadą, kad PUPP ir VBE rezultatų tiesinė priklausomybė nesieja: jei žinome, kad mokinio PUPP rezultatai žemesni nei šalies vidurkis, negalime prognozuoti jo VBE rezultatų, nes panašios dalies mokinių pasiekimai, lyginant šiuos du žinių patikrinimus, kiek padidėja, tiek ir pablogėja“, – paaiškino A. Jakaitienė. Beje, tie mokiniai, kurių VBE ir PUPP rezultatai žemesni nei šalies vidurkis, irgi įstoja į aukštąsias mokyklas (galbūt ne į valstybės finansuojamas vietas). Tik kyla klausimas dėl jo gebėjimo visaverčiai tęsti mokslą.

Ką rekomenduoja mokslininkai?

 

Baigdama pranešimą, A. Jakaitienė išvardijo siūlomas rekomendacijas: nagrinėti egzaminų rezultatų tendencijas ir jų atitiktis nacionalinės politikos tikslais; užtikrinti, kad kiekvienais metais egzaminų kokybė būtų garantuota ir vienoda; atliekant švietimo analizę, ją formuluoti ne tik centro charakteristikoms, t. y. vidurkiui ir medianai, bet analizuoti visą skirstinį. Švietimo politika turėtų būti grįsta empirika, o ši – būti kokybiška; tam reikia turėti pakankamai išteklių, kompetentingų tarpkryptinių mokslo grupių, kurios galėtų atlikti kokybiškas, nevėluojančias studijas, kad politikai galėtų formuoti duomenimis grįstą švietimo politiką. Taip pat pranešėja pabrėžė, kad tai, kas pristatyta, – mokslininkų žvilgsnis į praeitį, bet ateityje ugdymas turėtų būti individualizuojamas, personalizuojamas, savivaldus, todėl reikia kintamųjų rodiklių, kuriais būtų galima išmatuoti, kodėl skiriasi mokinių žinios ir įgūdžiai, reikėtų peržiūrėti vertinimo priemonių paskirtį ir susietumą, vertinimo tikslumą ir patikimumą; būtų gerai naudotis tikslesniais duomenimis, tai leistų atlikti aukštesnio lygio analizę, sukurti ir įdiegti adekvačius įsivertinimo, patikrinimo instrumentus.

 

Šiame straipsnyje mokslininkai pasidalijo tik dalimi rezultatų, todėl detalesne informacija kviečia domėtis ir mokslines publikacijas skaityti projekto svetainėje https://www.efectas.projektas.vu.lt.

 

Nuo 2018 m. Vilniaus universiteto mokslininkai vykdo aukšto lygio Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektą „ES šalių švietimo sistemų efektyvumo ir našumo analizė naudojant antrinius didelės apimties duomenis“ (sutrumpinimas EFECTAS), kurio dvi pagrindinės veiklos yra: nustatyti ir palyginti skirtingo lygmens veiksnius, veikiančius Europos Sąjungos šalių švietimo sistemų efektyvumą ir našumą bei sukurti naujų vertinimo metodų ir priemonių, skirtų įvertinti efektyvumą ir našumą. Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. DOTSUT-39 (09.3.3-LMT-K-712-01-0018) / LSS-250000-57) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

 

Projektą Lietuvoje įgyvendinanti mokslininkų grupė: prof. dr. Audronė Jakaitienė (projekto vadovė), prof. habil. dr. Rimantas Želvys, prof. dr. (HP) Julius Žilinskas, prof. dr. Saulė Raižienė, dr. Rita Dukynaitė, dr. Laura Ringienė, dr. Dovilė Stumbrienė, Jogaila Vaitekaitis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (4)