Kaip lavinti vaiko kalbinius įgūdžius ir sudominti vaiką knyga?

Moksliniai tyrimai įrodė, kad ankstyvas skaitymas mažiems vaikams skatina smegenų žievės brandą, vaiko kalbinį, socialinį ir emocinį vystymąsi ir daro teigiamą įtaką vėlesniems jo mokymosi gebėjimams. Stebėjimai rodo, kad vaikai, kuriems nuo kūdikystės buvo daug skaitoma, sugeba geriau sukaupti dėmesį, ilgiau išsėdi tyliai, greičiau pradeda kalbėti, turtingesnė jų vaizduotė, platesnis žodynas, jie sėkmingesni mokykloje. Skaitymas kartu su bet kokio amžiaus vaiku – tai dar viena galimybė su juo pabendrauti.

 

Žaiskite žaidimus, kurie lavina mąstymą ir turtina žodyną (pavyzdžiui, „Kas aš toks?“ – apibūdinkite gyvūną: „Aš murkiu, kai esu patenkintas. Tu gali laikyti mane ant kelių. Aš mėgstu šiltą pieną ir moku kniaukti.“). Rodykite vaikui gražios ir taisyklingos kalbos modelį. Stenkitės, kad jūsų kalba būtų vaizdi, sklandi ir turtinga. Pasistenkite surasti kuo daugiau panašios reikšmės žodžių, paverskite tai žaidimu (pavyzdžiui, eiti, sėlinti, sliūkinti, vėžlinti – pabandykite parodyti vaikui šiuos veiksmus, po to tegul jis pabando).

 

Kartu su vaiku deklamuokite eilėraščius arba dainuokite dainas. Pasirinkite vaikui įdomią temą, pavyzdžiui, motociklo remontas, sulūžusių durų taisymas, pyrago kepimas, pasakykite vaikui, kad jūs tiksliai nežinote, kaip tai daroma, ir paprašykite, kad vaikas nuosekliai papasakotų jums, kaip jis tai darytų. Vaikščiodami su vaiku, aptarkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate ir pan. Skatinkite vaiką papasakoti apie tai, ką jis mato ir jaučia. Apibūdindami daiktą, visada nurodykite jo spalvą. Paprašykite vaiko smulkiai ir nuosekliai papasakoti apie kokią nors laidą, matytą per televiziją. Kiekvieną dieną skaitykite vaikui ir paprašykite papasakoti tai, ką jis išgirdo (pavyzdžiui, „Ar tau patiko pasakojimas? Kodėl? Kas labiausiai patiko? Kodėl?“ ir t. t.).

 

Svarbu suteikti vaikui šias galimybes ir sudaryti palankias sąlygas vaikų kalbos sutrikimų prevencijos taikymui – vaikų kalbą ugdyti remiantis ir vadovaujantis kalbos ugdymo modeliu bei naudojant inovatyvius (kūrybiškus) metodus.

 

1. Ieškoti inovatyvių prevencinių darbo būdų, siekiant sėkmingo kalbos vystymosi ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje.
2. Mokyti vaikus taisyklingos kalbos garsų tarimo, lavinti smulkiąją ir bendrąją motoriką, ugdyti taisyklingo kvėpavimo įgūdžius, turtinti žodyną ir skatinti kalbos raiškos plėtotę vadovaujantis kalbos ugdymo modeliu.
3. Siekti glaudaus, efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo santykyje tėvai-logopedas-pedagogai.
4. Ugdyti vaikų gebėjimą išreikšti jausmus, skatinti juos pasitikėti savimi, sudaryti palankias sąlygas teigiamų emocijų išgyvenimui.
5. Sutelkti dėmesį į teigiamas šeimos – vaiko ypatybes, veiklą organizuoti taip, kad ji atitiktų veikloje dalyvaujančių ugdymo dalyvių lūkesčius, poreikius, interesus ir kalbinių gebėjimų lygį, skatintų išgyventi teigiamas emocijas.
6. Stiprinti ir ugdyti vaikų mokymosi motyvaciją taikant inovatyvius ir kūrybiškus ugdymo metodus bei sudarant vaikams sąlygas išgyventi sėkmę veikloje.

„Niekas kitas taip nesužadina ir neugdo vaiko vaizduotės, kaip knyga. Pamatykime džiaugsmą vaiko akyse, kai jis perskaito pirmąjį žodį ir į rankas pasiima pirmąją knygutę.“

(Astrida Lindgren)

 

 

Kaip sudominti skaitymu vaikus, kurie mieliau žaidžia kompiuteriu ar žiūri televizorių?

Kiekvieno žmogaus sugebėjimas įsiminti tam tikrą informaciją, išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti, piešti, muzikuoti yra labai skirtingi. Vieni vaikai domisi knygelėmis, pradeda skaityti anksti ir labai lengvai. Kitiems vaikams – tai sunkus išbandymas. Vaiko požiūris į skaitymą pirmiausia priklauso nuo šeimos. Daugiausia skaito mokiniai, kuriems kūdikystėje ir vaikystėje dažnai kas nors skaitė. Taip pat vaikai, kurių namuose yra daug knygų ir kurie dažnai mato skaitančius suaugusius savo šeimos narius. Skaitymas gali tapti ir labai mėgstama vaiko veikla. Knygos vaikų gyvenime turėtų užimti tiek pat vietos kaip ir žaidimai. Kuo anksčiau pradedamos sekti pasakos, tuo geriau. Labai svarbu jau kūdikiui niūniuoti, dainuoti, skaityti eilėraštukus, mokyti įvairių ritminių ir muzikinių žaidimų, nes taip laviname jo klausą, mokome pajusti ritmą, sutelkti dėmesį. Skaitymas plečia vaiko žodyną, ramina, teikia saugumo jausmą.

 

Svarbus žingsnis – tai tinkamų tekstų, knygelių parinkimas ir jų skaitymas vaikui ir kartu su vaiku. Iki trejų metų vaiko – mamos, vaiko – tėčio ryšys yra ypatingai svarbūs vaiko kalbos vystymuisi. Jei šį ryšį stiprinsime, sukursime neribotas galimybes tolimesnei vaiko raidai. Nors skaitydami vaikui ir nežinome, kiek jis suvokia, tačiau, aišku, kad dažniausiai jam tai patinka. Vaikai nori girdėti mamos, tėčio balsą bei klausytis ypatingo žodžio skambesio. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas knyga džiaugiasi „skaitydamas“, t. y. liesdamas, palaižydamas, žiūrėdamas, mėtydamas, griebdamas rankytėmis, vartydamas. 1–2 m. vaikus sudomins knygutės su „paslaptimis” – paveikslėliais, kuriuos reikia rasti atvertus slaptus langelius. Tiks pasakų knygelės su dideliais, ryškiais objektais, paveikslėliais. Šiuo amžiaus tarpsniu labai svarbu pradėti suformuoti kasdienį skaitymo ritualą (pavyzdžiui, pasodiname vaiką, atverčiame knygelę ir sakome: „mes dabar su tavim skaitysim“, nors tik vartom, žiūrime paveikslėlius, sekame pasakas).

 

Vaikams skaityti reikėtų labai raiškiai, išraiškingai, nepamirštant leisti į paveikslėlius žiūrėti tiek, kiek mažylis nori; klausti: kur yra kiškutis? Ką jis daro? Kas čia? Vedžioti pirštu tekstą – tai matydamas vaikas nesąmoningai fiksuos, kad tekstą skaitome iš kairės į dešinę, kad skaitome rašytinius žodžius, o ne meškučius, zuikučius… Palaipsniui gimsta ryšys tarp vaiko ir knygos. Vaikas, tyrinėdamas knygą, atranda ne tik pažįstamus, bet ir naujus reiškinius. Tirdamas knygos iliustracijas, pirmiausia jas „skaito“, vėliau interpretuoja. Tokie būtų pirmieji vaikų pažinties su knyga žingsniai.

 

Dauguma vaikų nuo dviejų metų amžiaus savo kalboje naudoja literatūrinius išsireiškimus: kartoja girdėtus žodžius, pasakų pradžią ar pabaigą, keičia kalbėjimo toną. Visi šie įgūdžiai įgyjami klausantis dažno knygų skaitymo. Knygos – puiki priemonė, leidžianti tėvams ir vaikams pabūti drauge, bendrauti, kurti tvirtesnius tarpusavio ryšius. Skaitymas teikia žavėjimąsi knygos personažais, įvykiais, todėl svarbu, kad vaikas skaitymą sietų su asmeniniu pasitenkinimu. Skaitymas šeimoje leidžia užsimegzti vaiko skaitymo įpročiams, o, turėdami mintyje, kad vaikai mokosi sekdami suaugusiųjų pavyzdžiu, galime tikėtis, jog vaikas ir pats taps skaitytoju.

Kada pradėti mokyti skaityti? Rekomenduojama vaikus mokyti skaityti tada, kai jie patys rodo norą ir susidomėjimą knygelėmis, raidėmis, skaičiais, skaitymu. Daugumai vaikų gebėjimas mokytis skaityti išsivysto iki penkerių metų. Prieš mokant mažuosius skaityti reikėtų išmokyti:

– sudėti daiktus eilės tvarka;

– atpažinti formas;

– skirti dešinę ir kairę puses;

– vykdyti įvairias instrukcijas.

 

Skaitymas lavina:

* vaizduotę;

* kūrybingumą;

* sugebėjimą įsijausti į kito asmens emocijas, suprasti jo pasaulėjautą.

 

Skaitymas ugdo:

* gebėjimą vartoti kalbą;

* formuluoti ir išsakyti savo mintis bei jausmus;

* skatina vaiko domėjimąsi kalba;

* padeda suvokti kalbos prasmę;

* lavina kalbos jausmą;

* plečia sakytinio kalbėjimo patirtį;

* žadina kalbinį kūrybiškumą;

* ugdo kalbos vartojimo gebėjimus.