Kaip kelionės praturtina asmenybę? Grinkiškio gimnazijos mokiniai atsakymo ieškojo Globalaus jaunimo festivalyje

Vystantis technologijoms, pasaulis kasdien tampa vis labiau pažįstamas ir artimas. Nedaug likę sunkiai pasiekiamų vietų bei žmonių, kuriems negalėtume padėti nelaimės atveju. Akivaizdu, kaip artimai esame susiję. Jokios sienos ar užkardos nepadeda atsiriboti nuo gamtos stichijų, pandemijų, atskirtį, išnaudojimą, skurdą sukeliančios socialinės neteisybės ar jos pasekmių. Šios gamtinės ar socialinės stichijos veikia visą pasaulį.

 

„Žinojimas įpareigoja. Kiekvienas esame atsakingi už tvarią, teisingą, sveiką, jaukią aplinką bei jos kūrimą. Labai svarbu, kad tai suprastume nuo mažumės, kad pareiga aplinkai „įaugtų į kraują“ jau nuo mokyklos suolo“, – teigė „Globalaus jaunimo festivalio 2021“ renginių koordinatorė, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro projektų vadovė Erika Lučickaja. Pasak jos, žadinti vaikų norą pažinti save, suprasti savo santykį su supančiu pasauliu, permąstyti savo atsakomybės už jį ribas, dalyvauti globalių iššūkių (tokių kaip tarša, susvetimėjimas, skurdas ir kt.) sprendime – visų ugdytojų: mokytojų ir tėvų pareiga (informacijos šaltinis).

 

Globalaus jaunimo festivalis vyko visą birželio mėnesio savaitę. Birželio 16 d. Radviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos mokiniai vienuoliktokė Kamilė Ingiliardaitė ir devintokas Titas Urbaitis dalyvavo lektoriaus Roko Šaltenio paskaitoje-diskusijoje „Kaip kelionės praturtina asmenybę?“. Diskusijos vedėjas R.Šaltenis apie šį užsiėmimą sakė: „Kelionių tema man labai artima. Pastaruosius keletą metų daug keliavau po Indoneziją ir Malaiziją (įskaitant ir Borneo salą); teko keliauti po Japoniją, Tailandą, Indiją ir Mianmarą; verta paminėti ir gyvenimo Anglijoje dešimtmetį, metus studijų Švedijoje ir daugybę trumpesnių kelionių po Europą ir už jos ribų. Nuolatos savęs klausiau: „Kodėl aš tai darau“? Norėčiau su jumis pasidalyti savo įžvalgomis ir išgirsti jūsų mintis apie tai, ar verta keliauti ir kodėl (informacijos šaltinis).

 

Džiaugiamės, nes su keliautoju Roku virtualaus susitikimo metu turėjome galimybę išgirsti pikantiškų istorijų apie Indoneziją ir Malaiziją bei Borneo salą. Lektorius nuoširdžiai perteikė savo kelionių įspūdžius. Mes buvome sužavėti pasakojimais apie Indonezijos ir Malaizijos bei Borneo salos gamtą, religijas, papročius ir kultūrą.

 

Titas lektoriui pateikė klausimą: „Koks vietinis maistas buvo skaniausias?“. Diskusijos vedėjas atsakė: „Maistas labai skanus. Vyrauja „Čili kultūros“. Kaip pas mus patiekalai iš bulvių, ten vyrauja ryžiai. Iš ryžių gaminami patys įvairiausi saldūs ir sūrūs valgiai. Ypatingai skanus Sambol padažas ir Gado-Gado riešutų sviestas“. Įdomu buvo klausytis keliautojo Roko pasakojimo apie vietinių varžybas purve, panašiai kaip pas mus žiemą ant rogių. Jis paaiškino, kad salose auga viena rūšis palmės, iš kurios gaunamas cukrus ir vynas bei gaminami drabužiai, daiktai ir net būstas, o vietiniai vienas į kitą kreipiasi vadindami broliu ar sese ir sutikus nepažįstamą žmogų, pirmas klausimas būna: „Ar Tu vedęs? Kiek turi brolių, seserų?“.

 

Kamilės įžvalga po renginio: „Viską apibendrinus, aš sudominta kelionėmis! Kai kurie dalykai atrodė keisti, o kai kurie labai įdomūs. Stebint nuotraukas, man kilo baltas pavydas. Jeigu pasitaikytų proga ten nukeliauti, tikrai būčiau sužavėta tokia galimybe! Smagu, jog yra tokių lietuvių keliautojų, kaip Rokas Šaltenis. Jo paskaitoje tarsi gyvai keliavome ir žvelgėme savo akimis į mums egzotišką, nuostabų pasaulį. Ačiū.“.