Kaip keisis lietuvių kalbos programa ir žinių patikrinimai?

Dovilė Šileikytė

Per pastarąją savaitę keliuose renginiuose visuomenei pristatytas atnaujintas lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo turinys (kalbos ir literatūros dalys), pasiekimų raida ir numatomi išorinio vertinimo pokyčiai. Atnaujintos programos kūrėjai nuotolinio pristatymo metu teigė turėję užduotį orientuotis į didesnę pasirinkimo laisvę mokytojui ir kuo mažesnį aprėpiamų tekstų kiekį, t. y. siekti ne kiekybės, o kokybės. 5–8 klasėse bus orientuojamasi į bendruosius gebėjimus skaityti tekstus, kelti klausimus ir pan., šiek tiek sudėtingėjant užduotims, devintoje klasėje daugiausia dėmesio bus skiriama analitiniams įgūdžiams analizuoti ir interpretuoti literatūros tekstus gilinti, jų reikės vyresnėse klasėse. Humanitarinių mokslų daktarės Viktorijos Šeinos teigimu, pradinukai dar noriai skaito knygas, o vyresnius ima labiau dominti išmanieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai, tad 5–8 klasėse stengiamasi išlaikyti mokinius prie knygos, siūlyti skaityti tekstus, kurie jiems yra įdomūs, atsižvelgti į amžiaus grupės ypatumus. Šioje amžiaus grupėje apskritai nebelieka privalomų kūrinių, pasirenkamų kūrinių sąrašai yra atviri. Pasak dr. Vilijos Salienės, vaikai turi jausti sąsajas tarp atskirų sričių (kalbėjimo, klausymo, rašymo, kalbos pažinimo, skaitomų tekstų) ir kt., tik tada galima ugdyti kompetencijas, mokyti tikslingai naudotis įvairiomis mokymosi strategijomis: „Svarbu, kad kalbėjimo veikla būtų aktyvi, tikimasi, kad programa paskatins mokinius iš tikrųjų kalbėti, o mokytojus – vertinti kalbėjimą kaip reiškinį, ne tik kaip turinio aspektą.“

 

Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vedėja dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė pristatė lietuvių kalbos ir literatūros išorinio apibendrinamojo vertinimo modelį nuo ketvirtos pradinės mokyklos klasės iki mokyklos baigimo. Paprašėme jos apie šį modelį papasakoti išsamiau.

 

Šiuo metu lietuvių kalbos ir literatūros žinių patikrinimai vyksta II gimnazijos (PUPP) ir IV gimnazijos (VBE) klasėse. Kurių klasių mokiniai galės pasitikrinti žinias pradėjus įgyvendinti naująjį modelį?

Galima sakyti, kad planuojami keturi žinių patikrinimai: baigiant pradinę mokyklą, baigiant pirmąjį pagrindinio ugdymo etapą (aštuntą klasę) ir ruošiantis mokytis gimnazijoje, baigiant antrąjį pagrindinio ugdymo etapą, t. y. II gimnazijos klasę (kaip ir dabar), na, ir, žinoma, vyresnėse klasėse. Minėti du pirmi – nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP) – vyksta ir dabar, tačiau jie nėra privalomi. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taip pat vykdomas, bet jo rezultatas nelemia mokinių galimybių rinktis mokymosi įstaigą, kryptį, kursą ir pan. Planuojama, kad ši situacija keisis: NMPP taps privalomi, nuo PUPP rezultatų priklausys tolesnės mokymosi galimybės.

Didžiausias pokytis numatomas vidurinio ugdymo koncentre – mokinys jame nebegautų „vienkartinio“ įvertinimo laikydamas vieną baigiamąjį egzaminą. Siekiama, kad vertinimas būtų tęstinis, skatintų mokinį sistemingiau mokytis, atskleistų jo gebėjimus, kompetencijas įvairiapusiškiau. Tarpiniai šio baigiamojo koncentro etapai vyktų III gimnazijos klasės pabaigoje, ketvirtoje gimnazijos klasėje vasario–kovo mėn. ir kaip visada vasaros pradžioje. Visų jų rezultatai būtų sumuojami.

 

Kokios užduotys lauktų mokinių? Papasakokite apie kiekvieną amžiaus grupę atskirai.

Planuojama, kad ketvirtokų ir aštuntokų užduotys būtų uždarojo tipo (klausimai su atsakymų variantais, būtų prašoma susieti atsakymų poras, nustatyti klausimų eiliškumą ir pan.), testavimai vyktų elektroniniu būdu, užduotys būtų vertinamos automatiškai. Vyresniųjų klasių mokinių dalis testavimų vyktų elektroniniu būdu, tačiau jiems būtų pateikiama ir uždarojo, ir atvirojo tipo užduočių, todėl tik dalis jų būtų vertinama automatiškai.

Ketvirtokų žinių patikrinimas susidėtų iš dviejų dalių – viena būtų skirta teksto supratimui, literatūros ir kultūros pažinimui, kita – kalbos pažinimui ir teksto rašymui. Būtų vertinama, kaip mokiniai moka rasti informaciją, daryti išvadas, interpretuoti, kurti tekstus, atsižvelgdami į tikslą, adresatą ir komunikavimo situaciją, ar taisyklinga jų kalba ir pan. Mokiniams būtų pateikiami dalykiniai, grožiniai, publicistiniai lietuvių ir užsienio autorių tekstai, minimaliai juos adaptuojant, trumpinant, tekstų skaičius – vienas arba trys. Aštuntoje klasėje patikrinimas būtų panašus, žinoma, būtų sudėtingesnės užduotys ir tekstai, didesnė jų apimtis ir pan.

Planuojama, kad II gimnazijos klasės pabaigoje PUPP praktiškai nesiskirs nuo to, kuris vykdomas dabar, nes dabartinė sistema iš esmės pasiteisina. Bus tikrinamos tos pačios gebėjimų grupės. Vis dėlto kiek keisis per patikrinimą pateikiamų tekstų pobūdis, jie galės būti ne tik žodiniai, šalia jų galės būti pateikiami paveikslėliai, grafikai, lentelės ir pan. Dar viena naujovė – neplanuojama, kad kalbėjimas bus vertinamas kaip PUPP dalis. Programoje įvardyta, kad mokytojams svarbu ugdyti mokinių gebėjimą kalbėti nuo pat pirmos klasės iki mokyklos baigimo, todėl tai, kas dabar yra PUPP kalbėjimo dalis, turėtų tapti metinio įvertinimo dalimi – užduočių žodžiu atlikimo, kalbėjimo vertinimai turėtų sudaryti 30 proc. semestro, metinio įvertinimo.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Kadangi labiausiai keičiasi žinių patikrinimas vyresniųjų klasių mokiniams, prašysiu išsamiau jį pristatyti, papasakoti apie modelio kūrimo procesą.

Šis modelis yra kompromisinis variantas, atsiradęs diskutuojant po pirminio projekto pristatymo, dviejų lituanistų asociacijų siūlymų, nepriklausančių joms mokytojų reakcijų, pokalbių, konsultacijų su užsienio ekspertais. Planuojama, kad 40 proc. galutinio įvertinimo sudarys tarpiniai įvertinimai, 60 proc. – baigiamasis egzaminas.

Pirmas tarpinis įvertinimas bus skirtas kalbėjimui. Ši dalis, ko gero, kelia daugiausia klausimų. Minėtos lituanistų asociacijos siūlė du skirtingus projektus: viena iš jų siūlė grožinio kūrinio analizę žodžiu, kita – kalbėjimą pateikus grožinį ar negrožinį tekstą. Kaip minėjau, mūsų siūlomas variantas yra kompromisinis. Mokiniams bus pateiktas publicistinio stiliaus tekstas su keliais nukreipiamaisiais klausimais, užduotimis, pavyzdžiui: pristatyti perskaitytą tekstą, įvertinti teksto autoriaus požiūrį į tekste svarstomą problemą, su juo polemizuoti ir pan. Bus vertinama, kaip mokinys dalyvauja įvairiose komunikavimo situacijose, kaip kalba ir klausosi, atsižvelgdamas į adresatą, laikosi kalbos normų, taiko klausymosi ir kalbėjimo strategijas, kaip geba aptarti perskaitytą tekstą, analizuoja, daro išvadas ir kt. Maždaug pusė kalbėjimui skirto laiko bus skiriama diskusijai teksto tema / problema, t. y. akcentuojamas ne tik monologas, kaip buvo anksčiau. Toks užduoties pobūdis pasirinktas po konsultacijų su užsienio ekspertais, juo siekiama atkreipti dėmesį į kalbėjimą kaip komunikacijos aktą, vengiant žinių atkartojimo, atsakinėjimo žodžiu. Planuojama, kad kalbėti bus ruošiamasi iki 20 minučių, kalbama – iki 10. Užduotys bus kuriamos centralizuotai, kalbėjimą vertins komisija. Šios dalies įvertinimas turėtų sudaryti 15 proc. viso baigiamojo koncentro įvertinimo.

 

Antras tarpinis įvertinimas būtų skiriamas teksto skaitymo ir supratimo gebėjimams įvertinti. Bus vertinama, kaip mokinys geba aptarti skaitomus tekstus, juos analizuoti, interpretuoti ir kt. Mokiniams bus pateikiami dalykinio, publicistinio, grožinio stiliaus tekstai (ar jų ištraukos), neįtraukti į bendrąją programą. Tai galėtų būti ne tik žodiniai, bet ir kitokio pobūdžio, net ir multimedialūs tekstai. Tekstų apimtis išplėstiniam kursui būtų iki dviejų tūkst. žodžių (bendrajam kursui – iki 1500 žodžių), tekstų skaičius – mažiausiai du, užduočiai atlikti skiriama viena valanda. Kadangi dalis užduočių būtų atvirojo atsakymo tipo, o išplėstiniam kursui planuojama pateikti ir nestruktūruotą užduotį (tekstų komentarų / santraukų / analizės apibendrinimo (anotacijos) rašymas), mokinių atsakymus vertins vertinimo komisija. Šios dalies įvertinimas sudarytų 25 proc. viso baigiamojo koncentro įvertinimo.

Paskutinėje baigiamojo koncentro įvertinimo dalyje mokiniams būtų pateikiamos dviejų tipų teksto kūrimo užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo, pateikto per grožinį tekstą, svarstymas remiantis kultūrine patirtimi. Bendrajam kursui kiekvienoje užduotyje būtų pateikiami nukreipiamieji klausimai (išplėstiniam kursui klausimų nebūtų). Šis paskutinis įvertinimas leistų pamatuoti, kaip mokinys aptaria skaitomus tekstus, interpretuoja, daro išvadas, atskleidžia kultūrinį ir filologinį išprusimą, kuria tekstus, atsižvelgdamas į kontekstą ir kt. Mokinys, mokęsis bendruoju kursu, 350 žodžių tekstui kurti turės 180 min., išplėstiniu kursu – atitinkamai 210 min. ir 400 žodžių.

 

Ar tokios apimties ir trukmės užtenka, kad mokinys atskleistų savo gebėjimus? Kaip tokie egzaminai vyksta užsienyje – minėjote, kad konsultavotės su užsienio ekspertais?

Dėl to galima ginčytis, kaip galima ginčytis ir dėl kiekvienos patikrinimo užduoties pobūdžio. Paieškojus pavyzdžių užsienyje, jų galima rasti įvairių. Lenkijoje per brandos egzaminą, kuris, ko gero, atitiktų mūsų išplėstinio kurso egzaminą, per 180 min. prašoma sukurti 300 žodžių tekstą (iki to mokinys atlieka teksto suvokimo testą (170 min.) ir kuria tekstą raštu (170 min., 250 žodžių). Radikaliai priešingas apimties požiūriu būtų Suomijos pavyzdys. Šioje šalyje ir teksto kūrimo, ir teksto suvokimo užduotys atliekamos skirtingomis dienomis, kiekvienai iš jų skiriant po šešias valandas. Todėl tikimės, kad mūsų pasirinktas modelis leis mokiniams geriausiai parodyti, ką išmoko, o mokytojams, vertintojams – įvertinti jų žinias, gebėjimus, kompetencijas.

 

Kada įvyks pirmieji žinių patikrinimai pagal naująją tvarką?

Planuojama, kad pirmas tarpinis įvertinimas III gimnazijos klasės mokiniams įvyks 2024 m., o baigiamasis egzaminas abiturientams – 2025 m. Kiti (NMPP ir PUPP) patikrinimai vyktų nuo 2025 m.

 

Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projektas paskelbtas švietimo portale Emokykla.lt, pristatymo renginio įrašą pasižiūrėti galima čia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.