Kaip išsirinkti laimingą bilietą į ateitį?

Parodoje „Studijos 2018“ LR Švietimo ir mokslo ministerija organizavo diskusiją „Bilietas į ateitį“, kurioje buvo kalbama apie brandos egzaminus, studijų kokybę, profesijų pasirinkimą ir ateities perspektyvas Lietuvoje.

„Mūsų filosofija tokia, kad visi vartai veda į tuos pačius rūmus, tą pačią ateitį. Svarbu, jog pirkdamas bilietą tikėtum, tada tikrai laimėsi – nesvarbu, ar stosi į profesinę ar aukštąją mokyklą, kolegiją“, – kalbėjo diskusiją pradėjęs švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.

 

Kaip pasirinkti?

 

„Svarbiausi dalykai yra trys: judėjimas, noras veikti ir žinios bei kompetencijos. Šiandien niekas negali pasakyti, kas bus po 10–20 metų, todėl reikia sekti, kaip keičiasi pasaulis, prisitaikyti prie pokyčių, lavinti kūrybingumą – taip konkurencinėje kovoje galėsite laimėti prieš dirbtinį intelektą. Baigtinės profesijos ateityje gali nebebūti, reikės nuolat investuoti į save ir augti. Renkantis profesinę ar aukštąją mokyklą, svarbu rinktis profesionalius ir stiprius mokytojus, ieškoti aukštosios mokyklos stiprybių“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

 

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas patarė tiems, kurie būsimojo gyvenimo kelio dar neatrado, anot jo, visos domėjimosi sritys galėtų tapti karjeros keliu: bet koks pasirinktas kelias bus teisingas. „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas papildė: „Internete gausu įvairių įrankių, testų, galimybių klausti ir gauti atsakymus. Nuo 8 klasės verta nagrinėti sritis, kurios jums patinka, ir remiantis patinkančiais dalykais bandyti atpažinti profesijas, kurios jums tinka. Manau, kad kas penkerius metus tokius pratimus galima kartoti.“ Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė linkėjo drąsos nebijoti suklysti, nes bet koks pasirinkimas nėra klaida: „Labai baisu priimti sprendimą galvojant, kad jeigu jis man nepatiks, nebeturėsiu kelio atgal. Nereikia bijoti keisti specialybės, šiais laikais gana lanksčiai galima vieną sritį keisti į kitą – baigti vienos srities bakalauro studijas ir studijuoti visai kitus dalykus magistrantūroje ar dirbti visiškai kitoje srityje.“

 

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti atstovas Paulius Baltokas atsakė į auditorijos klausimą, kaip suderinti studijas ir darbą: „Dvi apklausos – neseniai atlikta Lietuvos studentų sąjungos ir ta, kurią prieš kelerius metus atliko Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, – sako, kad daugiau nei 50 proc. Lietuvos studentų dirba visą arba pusę dienos. Kitos apklausos rodo, kad tai kenkia studijoms.“ R. Dargis abiturientams patarė per bakalauro studijas (ypač pirmaisiais metais) tik mokytis. „Beveik visi magistrantūros studentai dirba, tai padeda jiems greičiau adaptuotis darbo rinkoje. Iš pradžių kaupkite žinias ir išmintį, o magistro studijose viską siekite su praktika“, – siūlė pramonininkų konfederacijos prezidentas. Jį papildė ir M. Katinas, akcentavęs, jog dirbant reikėtų stengtis, kad darbas būtų susijęs su būsima profesija. Viceministras pabrėžė, jog studentai dirba dėl dviejų priežasčių: kad užsidirbtų pinigų arba įgytų patirties, rastų būsimą darbo vietą. Jei trūksta pinigų, pasak G. Viliūno, geriau kreiptis į valstybinį studijų fondą (suteikiamos lengvatinės sąlygos, valstybė dengia palūkanas), o laiką skirti mokslams, kol žmogus jaunas ir jam tą daryti lengviau. „Jei norisi daugiau praktikos, rinkitės studijas kolegijose – vėliau galėsite studijuoti ir magistrantūroje, nebijokite ir profesinio mokymo“, – patarimus dalijo viceministras.

 

E. Sarkanas sulaukė klausimo, su kokiais iššūkiais susiduria studentai: „Pradžioje neretai būna finansinių sunkumų, ypač jei reikia mokėti už mokslą, išlaikyti save, bet tokie studentai labiau stengiasi, kad pereitų į valstybės finansuojamą vietą. Dirbti studijuojat – Europoje normalus reiškinys, nors darbas studijų rezultatams ir kenkia.“

 

Nacionalinio egzaminų centro Egzaminų skyriaus vedėja Asta Ranonytė pateikė atsakymą į abiturientų klausimus dėl matematikos egzamino. Norint valstybės finansuojamoje vietoje studijuoti humanitarinius mokslus, matematikos valstybinio brandos egzamino įvertinimas negali būti mažesnis nei 16 balų. Pasirinkusiems kitų sričių studijas (išskyrus menus, čia matematikos egzaminas neprivalomas) ši kartelė yra 25 balai.

 

Būtini gebėjimai

 

„Jūs patys atsakingi už savo ateitį. Tik kas penktas darbdavys žiūri į pažymius. Kur kas svarbiau, ar gebate dirbti kolektyve, iniciatyviai įvykdyti užduotį, ar išsiugdėte kūrybingumą, ar turite pakankamai žinių atlikti užduotis – tie dalykai vertinami labiausiai. Karlas Gustavas Jungas yra pasakęs: „Jei nori ką nors padaryti, turi tai atlikti geriausiai.“ Kitaip tariant, vidutinybių yra pilnas pasaulis. Turite būti geriausi savo pasirinktoje srityje“, – kalbėjo R. Dargis.

 

M. Katinas atsakė į klausimą apie paklausiausias profesijas, kurios domina į Lietuvą atvykstančius investuotojus: „Ateitis sunkiai prognozuojama, bet visiems privaloma anglų kalba – tai naujasis raštingumas. Nesvarbu, ką studijuosite, iš esmės dirbsite su informacinėmis sistemomis, kurios vis sudėtingėja, todėl reikia gebėjimo dirbti su informacinėmis technologijomis, taip pat gebėjimo dirbti kartu ir emocinio intelekto. Jeigu jūsų žinios stiprios, o gebėjimas komunikuoti, diskutuoti, pristatyti temas viešai yra silpnas – visa tai reikia tobulinti. Tai ne pasirinkimo klausimas, o būtinybė. Ateities įmonės ieško šių trijų elementų kombinacijų.“

 

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti atstovė Odeta Kardauskė teigė: „Vykdant priėmimą tenka pastebėti, kad nemaža dalis ketinančiųjų studijuoti priėmimo prašymą pildo praėjus vieneriems ar keleriems metams po mokyklos baigimo. Galbūt tai sveikintinas dalykas, užsienyje jis populiaresnis: jaunuoliai keliauja, savanoriauja, dirba, įgyja įgūdžių, tai padeda jiems apsispręsti, ką norėtų studijuoti.“ A. Ranonytė papildė, kad tokiu atveju yra galimybė ir po metų ar kelerių laikyti brandos egzaminus, jei baigdami mokyklą abiturientai nebuvo pasirinkę reikiamo egzamino, ar perlaikyti, jei nori pagerinti rezultatą. Tokių atvejų daugėja: maždaug 1000 jaunuolių ateina laikyti egzaminų antrą arba trečią kartą. U. Kaunaitė sakė, kad svarbiausia prasmingai išnaudoti savo pasirinktą kelią – tiek laisvus metus, tiek studijų laiką.

 

Abiturientai taip pat domėjosi, ką daryti, jei jiems atrodo, kad gali gerai mokytis, bet trūksta motyvacijos. U. Kaunaitė į šį klausimą atsakė taip: „Jei mokytojas įkvepia ir pateikia praktinių pavyzdžių, mato jūsų potencialą, tada norisi mokytis. Siūlau pagalvoti, kad ne mokytojas vėliau turės gyventi jūsų gyvenimą. Jei matote, kad galite mokytis geriau, bet jums nuobodu, skaitykite papildomai, pabendraukite su žmogumi, kuris dirba ir taiko tos srities žinias praktikoje.“ R. Dargis pridūrė: „Matykite plačiau – mokytojus galima rasti ne tik mokykloje. Tai gali būti pozityvūs žmonės, turintys energijos: draugai, giminaičiai, kaimynai. O negatyvių žmonių, pesimistų venkite. Jie jums nieko neduoda, dažnai tik siurbia energiją.“

 

P. Baltokas išsakė nuomonę, kad per mažai dėmesio skiriame profesiniam mokymui: „Tai lygiai taip pat šaunu, kaip ir rinktis vadybos studijas universitete.“ U. Kaunaitė teigė, kad lietuviai profesinį mokymą renkasi rečiau, nei rodo pasaulio tendencijos, tą lemia mentalitetas ir susiklosčiusi situacija, kad kone „privalu“ stoti į aukštąją. „Praktika rodo, kad baigus profesinę mokyklą įsidarbinama lengviau. Jeigu pamokos jums atrodo per sausos, tai gera išeitis. Žinau istorijų, kai žmogus įstojo į aukštąją, studijas nutraukė, o įstojęs į profesinę mokyklą atrado save, nors anksčiau nemanė, kad jam gali taip patikti“, – kalbėjo Ministro Pirmininko patarėja.

 

„Ar nemanote, kad per mažai investuojama į mokinių psichologinį pasiruošimą? Kad žmogus pats atrastų save, o ne rinktųsi tai, kas populiaru ir perspektyvu?“ – klausė abiturientai. G. Viliūnas atsakė: „Mūsų švietimo sistema yra pernelyg fabrikinė. Vienas iš principų vykdant švietimo pertvarkas – nuo švietimo visiems pereiti prie švietimo kiekvienam asmeniškai, kiekvienas švietimo sistemoje turi atpažinti save, švietimas turi padėti pajusti savo stiprybes ir silpnybes, padėti užčiuopti savo gyvenimo kelią. Ne visos mokyklos tą daro arba daro nepakankamai. Į tai mes kreipiame švietimą.“

„Norime „atlaisvinti“ bendrojo ugdymo programas, suteikti erdvės išvykoms, pamokoms netradicinėse erdvėse, mūsų siekis – daugiau praktikos: nuo įstaigų iki profesinio mokymo vietų pasibandymams, pripažįstant neformalias veiklas. Per kelerius metus turėsime pokytį“, – žadėjo U. Kaunaitė.