Kai už rankos veda lietuviški žodžiai

Nuo šių mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklose įgyvendinamos trys atnaujintos bendrosios programos, tarp jų – ir Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius programa. Ji turi padėti iš užsienio grįžusiems ir atvykusiems mokiniams išsiugdyti tokius lietuvių kalbos gebėjimus, kad galėtų mokytis visų dalykų pagal bendrąsias programas. Apie tai, kaip siekiama šio tikslo, „Švietimo naujienos“ kalbasi su Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2) bendrosios programos rengimo grupės vadove, Nacionalinės švietimo agentūros metodininke Nida Poderiene.

 

Kokios svarbiausios priežastys lėmė naujosios lietuvių kalbos mokėjimo pagal lygius bendrosios programos poreikį? Juk emigracijos ir reemigracijos procesai Lietuvoje suaktyvėjo dar prieš du dešimtmečius – o gal gyventojų migracijos pokyčiai šiuo požiūriu nebuvo lemiami?

 

Kai 2019 m. buvo nuspręsta parengti Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius (A1–B2) bendrąją programą, pirmiausia galvota apie grįžusių emigrantų vaikų greitą kalbinę ir socialinę integraciją Lietuvos mokyklose. Grįžtamoji migracija išaugo per paskutinius ketverius metus, iki to laiko daug daugiau šeimų emigruodavo nei grįždavo į Lietuvą. Šiais metais dėl karo Ukrainoje situacija kardinaliai pasikeitusi. Lietuva, daugybę metų buvusi viena didžiausios emigracijos šalių, iš ES valstybių dabar yra antra pagal imigrantų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Į Lietuvą atvykusių pabėgėlių mokyklinio amžiaus vaikų – daugiau kaip 19 tūkstančių, t. y. daugiau nei Lietuvos lenkų ir rusų mokomąja kalba mokyklose besimokančių mokinių. Mokyklinio amžiaus pabėgėlių, imigrantų, grįžusių iš užsienio lietuvių vaikų mokymas tapo daugumos Lietuvos mokytojų kasdienio darbo dalimi.

 

Kuo, Jūsų manymu, svarbi lietuvių kalbos mokėjimo pagal lygius bendroji programa? Kokių svarbiausių tikslų siekė jos kūrėjai, kaip pavyko juos įgyvendinti?

 

Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius bendroji programa, parengta pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis (BEKM), atliepia didžiulį poreikį grįžusių iš užsienio emigrantų, imigrantų ir pabėgėlių vaikus integruoti į Lietuvos švietimo sistemą. Mokytojams ši programa bus vadovas, ko ir kaip mokyti pagal kiekvieną kalbos mokėjimo lygį, kokie turėtų būti kiekvieno kalbos mokėjimo lygio pasiekimai, kad vaikai mokytųsi pagal aukštesnį kalbos mokėjimo lygį jau įgiję žemesnio lygmens gebėjimus. Orientuota į komunikacinį lietuvių kalbos mokymą, ši programa galėtų padėti mokytojui nuosekliai, sistemingai mokyti kalbos ugdant visas kalbinės veiklos sritis, ypač daug dėmesio skiriant žodynui.

 

Šiai programai buvo keliami ir kultūrinės integracijos uždaviniai – supažindinti su Lietuvos kultūra, istorija, taip pat įtraukti su mokyklos realijomis, mokomaisiais dalykais susijusias potemes. Labai džiaugiuosi, kad programą rengė kompetentingų, kalbos mokymo pagal BEKM išmanančių filologių grupė. Rengiant programą buvo remtasi Lietuvos ir užsienio mokslininkų atliktais antrosios kalbos įsisavinimo tyrimais.

 

Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius bendroji programa yra pamatinis dokumentas, pagal šią programą jau rengiami užduočių komplektai pradinių klasių mokiniams, numatyta parengti skaitmeninius vadovėlius skirtingo amžiaus grupėms – pradinių klasių mokiniams ir vyresniems.

 

Svarbiausias ir sunkiausias tikslas, kurį turėjo įgyvendinti programos rengėjos, – kad ši programa būtų tinkama skirtingo amžiaus mokiniams mokyti skirtingomis ugdymo organizavimo formomis (mokant išlyginamosiose klasėse ir mobiliosiose grupėse, kartu su bendraamžiais įprastose klasėse ar individualiai), nereglamentuotomis pamokų skaičiaus ir kalbos mokėjimo lygio mokymo trukmės. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad programa, kaip jau minėta, skirta mokyti ir grįžusiems iš užsienio emigrantų vaikams, kurių gimtoji kalba (arba viena iš gimtųjų kalbų) lietuvių, ir tiems, kuriems lietuvių kalba – užsienio kalba.

 

Grįžusių emigrantų vaikams, ankstyvoje vaikystėje iš Lietuvos išvykusiems arba gimusiems užsienyje, nors dauguma gyvendami užsienyje namuose kalbėjo lietuviškai, Lietuvoje pradėjus lankyti mokyklą nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas sudaro sunkumų mokantis visų dalykų lietuvių kalba. Todėl mokant pagal Lietuvių kalbos pagal lygius bendrąją programą mokytojams svarbu įvertinti, ką šie vaikai jau geba ir kokių gebėjimų jiems stinga, pavyzdžiui, rašymo įgūdžių, dalykinio žodyno ir pan., kad galėtų mokytis su bendraamžiais įprastose klasėse. Kiekvienas grįžusio vaiko atvejis unikalus – vieni puikiai kalba lietuviškai, bet trūksta akademinio žodyno, nes dalykų mokėsi gyvenamosios šalies kalba, kitų žodyno aprėptis – tik dažniausiai vartojami žodžiai, dar kitų lietuvių kalba pasyvi, dalį žodžių supranta, bet lietuviškai nekalba, nes šeimai gyvenant užsienyje namuose bendravo gyvenamosios šalies kalba. Mokant iš užsienio grįžusių emigrantų vaikus programa pritaikoma pagal poreikį siekiant užpildyti lietuvių kalbos mokėjimo spragas (pavyzdžiui, kalbėjimo pasiekimai B1 lygio, skaitymo – A2, o rašymo tik A1), todėl sudarant individualų lietuvių kalbos mokymo planą susitelkiama į tas sritis, kurios kelia daugiausia sunkumų. Kaip rodo atlikti grįžusių emigrantų vaikų kalbos tyrimai, dalis vaikų pirmus metus nespėja užsirašyti, ką aiškina mokytojai, jiems sunku suprasti, kai greičiau kalbama, nesupranta dalies žodžių. Visgi, pasak mokytojų, grįžusių šeimų vaikų kalbinė integracija lietuviškoje aplinkoje dažniausiai trunka iki trijų mėnesių ar pusmečio.

Pabėgėlių ir imigrantų vaikus lietuvių kalbos pagal šią programą reikia mokyti nuosekliai nuo A1 lygio apimant visas kalbinio ugdymo sritis. Svarbu išmokyti užsieniečius vaikus lietuvių kalbos tiek, kiek reikia gyvenimui Lietuvoje, nors daliai jų – ir laikinam. Bet kuriuo atveju grįžę į savo valstybę jie per lietuvių kalbą bus perėmę ir kultūros ypatybes, jaus bendrumą su Lietuva. Dalis pabėgėlių šeimų iš Ukrainos, imigrantų iš Baltarusijos ir kitų slavakalbių valstybių pasiliks gyventi Lietuvoje, todėl ypač svarbi kalbinė, o per kalbą – ir kultūrinė integracija. Priešingu atveju Lietuvoje etniniu pagrindu formuosis atskirų kalbinių bendruomenių salos.

 

Kiek prie naujosios programos kūrimo prisidėjo praktinė Lietuvoje sukaupta patirtis mokant atvykusius vaikus lietuvių kalbos? Ar buvo atsižvelgta į lituanistinių mokyklų išeivijoje pedagoginę praktiką?

 

Užsienio lituanistinėse mokyklose vaikai lietuvių kalbos ir kultūros mokomi pagal Lituanistinio švietimo programą arba pačios lituanistinės mokyklos parengtą programą. Šios programos įgyvendinamos pagal amžiaus tarpsnius mokantis neformaliuoju būdu. Lietuvių kalbos pagal lygius programa parengta ne pagal amžiaus tarpsnius, kaip Lituanistinio švietimo programa ar užsienio kalbų programos Lietuvos mokykloms, o pagal lygius, kai, pavyzdžiui, A1 lygiu lietuvių kalbos gali pradėti mokytis ir devynmetis, ir keturiolikmetis. Skirsis tik mokymo medžiaga, kuri turi atitikti amžiaus tarpsnių ypatumus, pavyzdžiui, pasirenkant potemes, kurios aktualios jaunesnio arba vyresnio amžiaus mokiniams.

 

Su kokiomis svarbiausiomis problemomis buvo susidūrę naujosios programos kūrėjai? Ar visais atvejais pavyko rasti tinkamus sprendimus?

 

Ši programa pradėta rengti, kai kitų dalykų atnaujintų programų pirmieji darbiniai projektai jau buvo skelbiami. Taigi programos rengimo laikas buvo labai ribotas. Parengti visų keturių lygių programą per metus buvo iššūkis. Antra, kaip jau minėta, ši programa, atitikdama bendrosioms programoms keliamus struktūros reikalavimus, skiriasi nuo kitų programų tuo, kad pasiekimų raida pateikiama pagal kalbos mokėjimo lygius, o ne pagal amžiaus tarpsnius, todėl reikėjo įtraukti potemes, kurios būtų aktualios vaikų ir paauglių kasdieniam gyvenimui, nes kalbos mokoma gyvenimiškuose kontekstuose, siejant su realiomis gyvenimo situacijomis. Trečia, kilo daug klausimų dėl pasiekimų vertinimo. Juk jeigu mokinys dar nemoka lietuvių kalbos A1 lygiu, nėra prasmės jo mokyti pagal A2 lygį, todėl sistemingas objektyvus visų kalbinės veiklos sričių pasiekimų vertinimas, ką mokinys jau geba, yra būtinas. Šios programos tikslas – kaip įmanoma greičiau padėti mokiniui įgyti pakankamų lietuvių kalbos gebėjimų, kad toliau mokytųsi toje pačioje mokykloje įprastose klasėse. Dėl šių priežasčių atsisakyta sertifikavimo ir išorinio vertinimo. Programos įgyvendinimo rekomendacijose detaliau komentuojami vertinimo aspektai, pateikti ir produkavimo atlikčių vertinimo kriterijai.

 

Kaip mokykloms sekasi įgyvendinti lietuvių kalbos mokėjimo pagal lygius bendrąją programą? Ar esate sulaukę atsiliepimų iš mokyklų apie pirmuosius jos žingsnius? Gal mokytojams reikia konsultacijų, metodinės paramos – kur šiuo atveju reikėtų kreiptis?

 

Mokyklose situacija skirtinga. Vienose lietuvių kalbos mokoma išlyginamosiose klasėse ar grupėse, kitose skiriama vos kelios papildomos pamokos. Man teko bendrauti su Vilniaus lietuvių namų mokyklos mokytojais, jų nuomone, reikalingi dalykiniai mokymai pradinių klasių ir lietuvių kalbos mokytojams aktualiais programos įgyvendinimo klausimais. Net ir turint Lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius patvirtintą bendrąją programą, sėkmingam mokinių mokymui būtini kiekvienam mokymosi lygiui parengti vadovėliai vaikams ir paaugliams, kiekvieno kalbos mokėjimo lygio tekstų rinkiniai, intensyviam lietuvių kalbos mokymui skirti pakankamai pamokų. Lietuvių kalbos mokymui skirtas pamokų skaičius lemia mokymosi intensyvumą. Pavyzdžiui, Vilniaus lietuvių namų išlyginamosiose klasėse atvykę iš užsienio mokiniai per metus išmoksta lietuvių kalbos tiek, kad jų kalbos gebėjimai pasiekia B1 lygį. Ši mokykla yra metodinis centras, mokytojai sukaupę daug migrantų mokymo patirties, metodinės medžiagos, kuria dalijasi, konsultuoja mokytojus.