Kai rodikliai tampa svarbesni nei tikslai

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Visame pasaulyje reguliariai vyksta tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai, egzaminai, mokinių pasiekimai nuolat lyginami tarpusavyje, tik ar šie rodikliai pamažu netampa svarbesni nei švietimo tikslai? Tęsiame straipsnių ciklą apie mokslininkų grupės, vadovaujamos prof. Audronės Jakaitienės, atliekamą tyrimą „Europos Sąjungos (ES) šalių švietimo sistemų efektyvumo ir našumo analizė, naudojant antrinius, didelės apimties duomenis“. Tai – visuotinės dotacijos projekto EFECTAS dalis, mokslininkų grupė tarpkryptinė, ją sudaro edukologai, psichologai, matematikai, informatikai. Šįkart prof. habil. dr. Rimantas Želvys vidiniame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Nacionalinės švietimo agentūros renginyje skaitė pranešimą „Švietimo tikslų transformacija į rezultatų rodiklius Lietuvos ir tarptautinėje švietimo politikoje“.

 

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ir Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (EBPO) yra iškėlusios tikslą – užtikrinti prieinamą, socialiai teisingą, kokybišką švietimą, sudaryti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems. Prioritetai kartojasi daugelyje tarptautinių organizacijų dokumentų, dažniausiai minimi šie: švietimo prieinamumas, socialinis teisingumas, įtrauktis, kokybiškas švietimas visiems, ugdymo rezultatų gerinimas. Kai plačiojoje visuomenėje diskutuojama apie švietimą, dažniausiai aptariama jo kokybė ir ugdymo rezultatai. R. Želvio teigimu, susidaro įspūdis, kad antrasis prioritetas lieka nuošalyje, bet įtrauktis ir socialinis teisingumas yra ypač svarbūs aspektai. „Joks švietimo tikslas neturėtų būti laikomas pasiektu, jei jo nepasieks visi, įskaitant ir socialiai remtinus asmenis, ypač turinčius negalią, svarbu užtikrinti, kad niekas neliks nuošaly“ – teigiama UNESCO dokumentuose. Interpretacijos lygmeniu jau matome skirtumus, nes švietimo kokybė, socialinis teisingumas yra plačios sąvokos. Kai visuomenėje diskutuojama apie mokinių pasiekimų lygį įvairiuose tyrimuose ar brandos egzaminų metu, derėtų prisiminti kitą siekį – švietimo prieinamumą. Vargu, ar teisinga būtų bendrą mokinių pasiekimų lygį, matuojamą nacionaliniais testavimas ar tarptautiniais didelės apimties mokinių pasiekimų tyrimais, laikyti vieninteliu švietimo kokybės matu. Daugelyje pasaulio šalių dalis vaikų anksti lieka už formaliojo švietimo ribų, todėl tarptautiniai pasiekimų tyrimai, tokie kaip Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA), jų pasiekimų visiškai neatspindi. Vietnamas ne kartą buvo giriamas už didelę pažangą, nors 56 proc. vaikų nepasiekia formaliojo švietimo lygio, kai atliekamas PISA tyrimas. Tiriami tik tie to amžiaus vaikai, kurie sugebėjo išlikti formaliojo švietimo sistemoje. Ir tai ne vienintelis atvejis, tokių šalių yra daugiau. Ir prieinamumas, ir mokinių pasiekimai tarpusavyje susiję. „Jei norime mechaniškai pagerinti mokinių pasiekimus, sumažinkime prieinamumą. Šiurkščiai kalbant, jei trečdalį silpniausių mokinių, baigusių pagrindinės mokyklos kursą, paragintumėte nebetęsti mokslų, matematikos Valstybinius brandos egzaminus išlaikytų visi. Todėl negalime diskutuoti vienu aspektu, ignoruodami kitą“, – pateikia pavyzdį R. Želvys.

 

Socialinis teisingumas traktuojamas, o ir jo siekiama įvairiai. Nėra vienareikšmio atsakymo, kuri švietimo sistema socialiai teisingesnė – ta, kuri suteikia galimybių visiems (nors ne visi gali jomis sėkmingai pasinaudoti), ar ta, kuri tam tikroms mokinių grupėms sudaro palankesnes ugdymo galimybes. Kaip pavyzdį galima pateikti takoskyrą tarp liberaliosios ir socialdemokratinės švietimo ideologijų.

 

Tarptautiniai švietimo tyrimai daro didžiulę įtaką formuojant nacionalines šalių švietimo strategijas, veikia švietimo politiką ir praktiką, sulaukia ir pagrįstos, ir mažiau pagrįstos kritikos. Švietimo analitikai atkreipia dėmesį, kad, nepaisant patrauklios retorikos, susijusios su švietimo tikslų įvairove, galima įžvelgti orientavimąsi į švietimo tikslų universalizavimą. Kaip sako Sveinas Sjobergas (Svein Sjoberg), PISA tyrimu daromas politinis spaudimas standartizuoti ir universalizuoti nacionalines švietimo sistemas, o užribyje paliekamas edukologų vertinamas lokaliai kontekstualus ugdymas ar nacionalinis ugdymo turinys. Pagrindinis standartizavimo ir ugdymo tikslų universalizavimo motyvas paverčiamas įsidarbinamumo kriterijumi. PISA fenomenas gali būti vertinamas kaip globalios politikos, remiamos rinkos ekonomikos principu, švietimo sektoriuje pritaikymas.

 

Švietimas vis labiau stumiamas į ekonominės paradigmos pusę, tampa savita ekonomikos tarnaite, juk PISA tyrimą atliekanti EBPO yra ekonominio pobūdžio organizacija. Kitos tarptautinės organizacijos – UNESCO – orientacija šiek tiek kitokia – švietimas ir kultūra, todėl ji pabrėžia didelę aplinkybių, tokių kaip turtas, lytis, etninė priklausomybė ir vieta, įtaką. Šie veiksniai vaidina svarbų vaidmenį formuojant išsilavinimą ir tolesnės žmonių veiklos galimybes. Bet tyrėjai teigia, kad pastaruoju metu pastebima ir šios organizacijos švietimo tikslų kaita, tai ryškus poslinkis link mokymosi pasiekimų ir rodiklių sureikšminimo, dažnai užmirštant mokinių ugdymosi poreikių svarbą.

 

Analizuojant tarptautinių organizacijų postuluojamus švietimo tikslus ryškėja takoskyra tarp deklaruojamų tikslų ir to, kas iš jų lieka bandant matuoti. Šalims lyginamųjų reitingų ir lentelių forma pateiktą informaciją naudojant politikai formuoti tai, kas į lenteles neįtraukta, visuomenės ir politikų akyse sumenksta ir netenka svarbos (Gonur 2015). Pabrėžiama, kad rodiklių matavimas – ne tiek aprašomoji, kiek formuojamoji veikla. Rodikliai formuoja lūkesčius, kurių sukurtame fone visuomenė ir politikai mato tai, ką tikisi matyti. Dominuojantys rodikliai keičia žmonių suvokimą ir elgseną, tokiu būdu vyksta naujos realybės kūrimo procesas.

Lietuvos situacija

 

Pagrindinis praėjusio dešimtmečio Lietuvos švietimo dokumentas, kuriuo vadovaujantis plėtojamas švietimas – Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija. Ji suderinta su Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir Europos Komisijos komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“. Strategija pasižymi visomis charakteristikomis, apibūdinančiomis globalias švietimo tendencijas. Joje atsispindi abu tarptautinių švietimo organizacijų suformuluoti prioritetai – švietimo kokybė ir įtrauktis. Tačiau galimos įvairios šių prioritetų sampratos. Strategija palieka erdvės interpretacijoms, tad jai ir kitiems švietimo dokumentams trūksta tikslesnės vizijos. Kartais priemonės nurodomos kaip galutiniai tikslai (pavyzdžiui, švietimo įstaigų tinklo optimizavimas ir pan.).

 

Lietuva susiduria su tikslų ir rodiklių dermės, tęstinumo (besikeičiančios vyriausybės ilgalaikių strategijų nevykdo) problemomis, tuometės Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) apžvalgoje konstatuojama, kad „besikeičiančios vyriausybės ilgalaikių švietimo dokumentų nelaiko pirmaeiliais dokumentais. Jų programų įgyvendinimo planuose aptinkama tik maža dalis Strategijoje suformuluotų rodiklių ir siekinių“. R. Želvys pateikė kelis šį teiginį iliustruojančius pavyzdžius iš XVII Vyriausybės plano, kuriame pastebimas užsibrėžtų krypčių, darbų ir jų įgyvendinimą turinčių atspindėti rezultatų rodiklių neatitikimas. Vienas iš pavyzdžių – aprašytas tikslas: „Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką“, o nurodomi rodikliai: „mokinių, kurių pasiekimo lygis bent 3 (iš 6) pagal PISA, dalis, procentais, profesinio mokymo įstaigų absolventų, registruotų teritorinėse darbo biržose po metų nuo baigimo, dalis, procentais, aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos absolventų, dirbančių 1–3 Lietuvos profesijų klasifikatoriaus pagrindinėse grupėse kitų metų po studijų baigimo sausio 1 d., dalis nuo visų dirbančių ir netęsiančių mokslų pirmosios pakopos absolventų, procentais, visuomenės narių, kurie linkę dalyvauti kultūrinėje-meninėje veikloje, dalies pokytis, procentais.“ Pasak mokslininko, nei darnios, nei kūrybingos asmenybės ugdymo, nei darnios pilietinės visuomenės kūrimo šie rodikliai neatspindi.

Tendencija pastebima visame pasaulyje

 

Lyginamieji mokinių pasiekimų tyrimai susiaurina ugdymo turinį, modifikuoja ugdymo procesą – susifokusuojama tik į tai, kas matuojama, ir matavimo priemonė, nors ir turėtų būti neutrali, keičia švietimo realybę (Sahlberg 2012). Transformuojant švietimo tikslus į rezultatų rodiklius, tikslai redukuojami suvedant juos į keletą išmatuojamų skaitinių reikšmių, kurios toli gražu neaprėpia deklaruojamų tikslų. Skaičiai tampa pagrindiniu švietimo politikos orientyru, jais vadovaujantis vykdomos reformos ir reguliuojama švietimo sistema, rodikliai tampa svarbesni nei tikslai, kurių pasiekimo veiksmingumą ji turėtų matuoti. Taigi, iš tiesų „uodega vizgina šunį“. Ši tendencija pastebima visame pasaulyje.

 

Lietuvos švietimo sistema šia prasme – dar sudėtingesnė. Be jau minėtų bendrųjų tikslų transformavimo į rezultatų rodiklius problemų, šalies švietimui taip pat būdingi specifiniai keblumai: sociokultūrinės paradigmos slinktis link ekonominės, aiškios vizijos nebuvimas, instrumentinis švietimo politikos pobūdis, atsainus besikeičiančių Vyriausybių požiūris į Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimą, tvarios ir tęstinės švietimo politikos stoka.

 

Vienas iš būdų spręsti tęstinumo, aiškios vizijos problemas – siekti politinių partijų ir visuomenės susitarimo dėl tolesnės švietimo raidos ir vizijos. Jeigu siekis „sukurti gerovės valstybę“ yra ne tik patraukli deklaracija, dar svarbesnis tikslas – kurti švietimo sistemą, kurioje kiekvienas asmuo galėtų realizuoti savo pagrindinę teisę – įgyti pageidaujamą išsilavinimą. Švietimo sistema privalo ne tik parengti reikiamą darbuotojų skaičių rinkai, bet ir padėti asmeniui siekti socializacijos ir inkultūrizacijos tikslų.

 

Ideali švietimo sistema turėtų ne reprodukuoti socialinę atskirtį, bet atlikti socialinio lifto funkciją ir didinti socialinę sanglaudą (OECD 2018b), nepaisant potencialaus pavojaus, kad didesnė įtrauktis gali pabloginti kurio nors tyrimo rezultatus. Kita vertus, Lietuva negali ignoruoti globalių švietimo tendencijų. Tarptautinių palyginamųjų švietimo tyrimų gausėja ir jų svarba bei poveikis švietimo politikai didėja. Rodiklių rezultatai būtini, kad būtų galima stebėti švietimo pažangą, palyginti švietimo pasiekimus su kitomis šalimis, išryškinti prioritetus, nukreipti, į ką derėtų telkti dėmesį ir geriau suvokti pokyčių tendencijas.

 

Pagrindinis Lietuvos švietimo politikos iššūkis – pasirinkti tokius rodiklius, kurie, nors ir suvokiant jų ribotumą, galėtų apytikriai atspindėti švietimo tikslų pasiekimo efektyvumą. Tačiau norint matuoti švietimo tikslų įgyvendinamumą, pirmiausia reikėtų dėl jų susitarti.

 

Šiame straipsnyje mokslininkai pasidalijo tik dalimi rezultatų, todėl detalesne informacija kviečia domėtis ir mokslines publikacijas skaityti projekto svetainėje https://www.efectas.projektas.vu.lt.

 

Nuo 2018 m. Vilniaus universiteto mokslininkai vykdo aukšto lygio Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektą „ES šalių švietimo sistemų efektyvumo ir našumo analizė naudojant antrinius didelės apimties duomenis“ (sutrumpinimas EFECTAS), kurio dvi pagrindinės veiklos yra: nustatyti ir palyginti skirtingo lygmens veiksnius, veikiančius Europos Sąjungos šalių švietimo sistemų efektyvumą ir našumą bei sukurti naujų vertinimo metodų ir priemonių, skirtų įvertinti efektyvumą ir našumą. Projektas bendrai finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis (projekto Nr. DOTSUT-39 (09.3.3-LMT-K-712-01-0018) / LSS-250000-57) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

 

Projektą Lietuvoje įgyvendinanti mokslininkų grupė: prof. dr. Audronė Jakaitienė (projekto vadovė), prof. habil. dr. Rimantas Želvys, prof. dr. (HP) Julius Žilinskas, prof. dr. Saulė Raižienė, dr. Rita Dukynaitė, dr. Laura Ringienė, dr. Dovilė Stumbrienė, Jogaila Vaitekaitis.

 

Ankstesni straipsniai apie šį projektą: Kaip Lietuvos vaikai mokosi matematikos? PUPP ir VBE rezultatų analizė ir Kaip Lietuvos vaikai mokosi lietuvių kalbos ir literatūros? PUPP ir VBE rezultatų analizė

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.