Kai Ispanijos saulė švietė Šėtoje

Visuotinis karantinas atnešė įvairių naujovių į Kėdainių r. Šėtos gimnazijos projekto „Auganti Europa: praeitis, dabartis, ateitis“ veiklas. Nors ir negalėjome išvykti į partnerių susitikimą Ispanijoje, vis tiek susitikome… Šėtoje virtualiu būdu. Prie interneto, ispanų mokinių pakviesti, jungėsi Airijos Borrisokane miesto mokyklos, taip pat Norvegijos Otta miestelio mokyklos, Vokietijos Herzog-Christian-August gimnazijos ir mūsų Šėtos gimnazijos projekto dalyviai. Ir keturias dienas visose 5 mokyklose mokiniai mokėsi, diskutavo, bendravo, o vakarais ilgai kalbėjosi su savo naujaisiais draugais, kuriuos sujungė visų bendras Erazmus+ programos projektas.

 

Ispanijos Villanueva de los Infantes miestelio Ies Ramon Giraldo mokykla parengė puikias veiklas partnerių mokyklų mokiniams. Mūsų gimnaziją atstovavo 8a ir 8b klasių aštuoni mokiniai ir anglų kalbos vyr. mokytojos Sandra Palekienė ir Jurgita Tekunova bei dailės ir technologijų vyr. mokytoja Gintarė Boreišienė.

Su Villanueva de los Infantes mieteliu ir jos įspūdingais antikos laikus menančiais paminklais supažindino mokiniai, jų pasakojimai atskleidė Kastilijos La Manča regiono gyvenimo ypatumus. Žymiausias šio krašto žmogus, žinomas visame pasaulyje, yra liūdnojo vaizdo riterio Don Kichoto ginklanešys nenuilstantis Sanča Pansa, kuris taip ir prisistato: „esąs iš La Mančos“. Ekskursijos labai reikėjo, nes projekto veiklos yra susijusios su krašto istorija, jo praeitimi. Projekto dalyviai kūrė dailės darbelius Villanuevos de los Infantes istorijos temomis.

Pagrindinis savaitės veiklų leitmotyvas ir pagrindinė užduotis buvo surasti savo krašto istorijos herojus, parengti aprašymus, juos išversti į anglų kalbą ir supažindinti kitų projekto mokyklų mokinius. Mūsų mokiniai pasirinko kalbėti apie Šėtos krašto šviesuolius: knygnešį Matą Keliauską ir Dievo tarnaitę, tremtinę, knygelės „Marija, gelbėki mus“ autorę Adelę Dirsytę. Darbo buvo daug: mokiniai lankėsi virtualiame Šėtos gimnazijos muziejuje, žiūrėjo ekspoziciją ir realiame muziejuje, skaitė knygas, lankė susijusias su žymiaisiais kraštiečiais vietas ir jas fotografavo. Savaitei baigiantis, visi jau turėjo tekstus, parengtus redagavimui ir vertimui. Tai buvo svarbiausias darbas, kurį ir reikėjo atlikti šiame etape. O visa kita buvo jaunatviškos linksmybės: mankšta sporto salėje ant lankų, ispaniškos kiaušinienės kepimas ir ragavimas, vaišių iš kiekvieno dalyvio namų degustavimas, piešimas ir lipdymas ir, aišku, pokalbiai su draugais susitikus gimnazijoje po ilgo karantino.

 

Baigiantis veikloms, paklausiau projekto dalyvių, kuo gi pradžiugino mūsų vaikus ši projekto savaitė?

Projekto dalyvė Miglė Matuolytė pasidalijo mintimis apie nuotolinį mokymąsi. Jai patiko, nes įgijo IT naudojimosi naujų įgūdžių, mokėsi savarankiškumo ir atsakingumo. Miglė pasirinko rašyti apie Matą Keliauską, pasidžiaugė, kad sužinojo, jog jis buvo žymus knygnešys, net Amerikoje gyveno iš brolio gavęs paramą. Kapinėse Miglė fotografavo Mato ir Juzefos Keliauskų paminklą. O susipažinusi su ispaniškos kiaušinienės receptu, namuose jos išsikepė ir nufilmavo visą gaminimo eigą. Filmukas iškeliavo į Ispaniją. Miglė susidraugavo su aire Luiza, kuri, taip pat aštuntokė, aprodė savo namus, net ir šunį. „Natūraliai pamatyti būtų geriau, bet smagu ir virtualiai“, – sakė mergaitė, besitikinti, kad užsimezgusi draugystė tęsis ilgai ir jos dar susitiks, galbūt ir šio projekto metu.

 

Gabrielius Jalinskas pasakė, kad jam buvo įdomu susipažinti su Ispanija, jos mokiniais ir susidraugauti. Sakosi norintis ir pats pažiūrėti, kaip kas atrodo, bet kol kas gerai ir kompiuterio ekrane. Matas Keliauskas, Gabrieliaus nuomone, turėjo patikimų draugų, kurie mokėjo saugoti paslaptis. Tai, ką sužinojo šiame projekte, bus reikalinga istorijos ir literatūros pamokoms, o daugiausia žinių jis susirinko virtualiame gimnazijos muziejuje.

 

O Austė Gumbelevičiūtė susipažino su vokiete Vanesa, Thea ir Arnoldu iš Norvegijos. Vakarais vaikai pasiskambina vienas kitam, parašo. kalbasi apie projektą, ir netgi žaidžia žaidimus. Šią savaitę jai patiko šokti ant lankų sporto salėje, pajudėti kartu su draugais, tiesiog būti gimnazijoje. Ji rinko duomenis apie Adelę Dirsytę, nes svarbu pažinti savo kraštą per ypatingus žmones. Austė dalyvavo daugelyje gimnazijos veiklų, susijusių su Adelės Dirsytės palikimu: dailės plenere Adelės gimtinėje Promislavos vienkiemyje, piešinys buvo eksponuotas gimnazijoje. „Atmintyje geriausiai išlieka tai, kur esi pats dalyvavęs“, – teigia Austė. Gimnazijoje įsteigtas Adelės Dirsytės kabinetas, jame vyksta tikybos pamokos, mokiniai meldžiasi iš jos maldų knygelės. Adelė buvo nepaprastas žmogus, svarbu ją pažinti. O maldų knygelė „Marija, gelbėki mus“ yra išversta į visų projekto šalių kalbas, išskyrus norvegų, todėl ir draugams iš kitų šalių bus įdomu daugiau sužinoti apie mūsų kraštietę.

 

Goda Bučelytė sako, kad jai patiko linksmai bendrauti, būti su draugais, pakeisti namų aplinką. Su ispane Liucija ir kitais projekto vaikais vakarais ji žaidžia žaidimus, pavyzdžiui, „Gartic Phone“. Goda taip pat daug žino apie Adelę Dirsytę, ji dalyvavo konferencijoje, skirtoje Adelės 110 gimimo metinėms. Dabar pagilino žinias, išplėtė supratimą. Goda savaitės veiklų pabaigai pasirinko lipdyti antikinius Villanuevos de los Infantes miestelio griuvėsius: „tai bus suvenyras mums patiems, tarsi parsivežtas iš Ispanijos“.

 

Projekto vadovė mokytoja Jurgita Tekunova šią savaitę tiesiog švyti: „Puiki savaitė. Mūsų mokiniai drąsūs, savarankiški. Štai Miglė ne tik nufilmavo kiaušinienės kepimą, bet ir sukūrė repą. Smagu klausytis ir žiūrėti. Kaip ir dalyvauti virtualiuose turuose po Villanuevos de los Infantes miestelį, klausytis ispaniškos anglų kalbos versijos mokinių balsais. Ypač svarbu, kad nors ir nebuvome iškeliavę iš Šėtos, pajutome ispanų svetingumą ir šildančią saulę, kuri jungė mus visus. Ne tik mokytojus ir mokinius, bet ir vaikų tėvelius. Mamos kepė firminius pyragus ir vaišino jais projekto dalyvius. Pirmasis virtualus projekto susitikimas buvo mums visiems įspūdingas. Matėm, kaip spaudžiamas natūralus alyvuogių aliejus, stebėjom, kaip sodina ekologiškas bulves. Tai, ką rodė mums ispanų mokiniai, buvo labai gyva ir natūralu, jokio pozavimo, tiesiog taip, kaip yra. Nuoširdumas – tiesiausias kelias į draugystę, tikimės, kad visos projekto veiklos bus artinančios skirtingų istorinių patirčių šalių mokinius ir mokytojus bendram Europos kūrimo darbui, mūsų visų ateičiai.“

 

Gimnazijos mokinių tėvų komiteto pirmininkė Inga Palinauskienė, dalyvavusi projekto veiklų pradžios susitikime, pabrėžė: „Susipažinimas su kitų šalių vaikais yra labai prasmingas. Dukra Kornelija dalyvauja jau antrame „Erazmus+“ projekte. Kai pas mus viešėjo vokiečių mergaitės, surengėme šventę projekto vaikams savo namuose. Buvo bent 30 vaikų. Ypatinga patirtis: matėme, kuo vaikai panašūs ir kuo skirtingi, mokėmės užmegzti kontaktą ir kurti bendrystę. Svarbiausia, kad pastebėjau, jog mūsų pačių vaikai gali daug daugiau negu įsivaizdavome. Juk svarbu leisti jiems patirti atsakomybę, atsikratyti stereotipų. Todėl gimnazijos iniciatyva vykdyti tarptautinius projektus yra labai svarbi mūsų krašto bendruomenei.“