Kai auga mokytojas, auga ir jo mokiniai

Vilma Juozapavičiūtė-Kuprienė
,
Pažagienių m-klos-darželio direktorė

Panevėžio r. Pažagienių mokyklos-darželio mokytojams 2019 m. ugdymo kokybę kurti padėjo Europos Komisijos mokytojų kvalifikacijai tobulinti skirta dotacija, Lietuvoje administruojama Švietimo mainų paramos fondo. Dotacijos teikiama nauda yra ta, kad padeda mokytojui pagilinti profesinę ir kalbinę kompetenciją, užmegzti tarptautinius ryšius, plačiau pažinti pasaulio įvairovę, ugdyti pagarbą ir toleranciją kitoniškumui, o svarbiausia – organizuoti veiksmingesnį ir įdomesnį ugdymo procesą savo mokiniams.

 

Pažagienių mokyklos-darželio mokytojų bendruomenė tobulėjimui renkasi vietinio švietimo centro siūlomus renginius, o susidūrę su iššūkiais perskirsto turimas lėšas, kad galėtų į įstaigą pakviesti konkrečios srities ekspertą, kuris konsultuotų ir padėtų visai mokytojų komandai. Mokyklos-darželio vadovų tikslas – suteikti mokytojams galimybę pamatyti, kaip praktiškai veikia kitų šalių mokyklos, plačiau sužinoti, kokie iššūkiai ir pasiekimai motyvuoja Europos mokytojus, kokių sunkumų jiems kyla ir kokiomis „stebuklingomis“ priemonėmis juos sprendžia.

 

Didelį norą lydėjo ir didžiulis nepasitikėjimas dėl gebėjimo bendrauti užsienio kalba. Mokytojai to noro įgyvendinimą vis atidėdavo geresniems laikams. O apie tarptautinius kursus ir jų teikiamą naudą pasakodavo kitų mokyklų pedagogai, kurie, laimėję finansavimą individualiam mobilumui, demonstruodavo tarptautinės kvalifikacijos tobulinimo patirties teikiamą pranašumą. Tačiau vien svajoti – negana, finansavimas yra teikiamas konkrečiam uždaviniui pasiekti. Taip nutiko, kad padrąsinimo sulaukta iš naujai į kolektyvą įsiliejusios kolegės, įkvėpimo veikti ir užsienio kalbos pastiprinimo bendraujant – iš mokyklos direktorės, o uždavinį padiktavo pats gyvenimas. Jį suformulavo darbo grupė: įtraukusis mokymasis, arba kaip kiekvienam vaikui ugdymo procese padėti sėkmingai mokytis pagal jo individualias galias, kaip sėkmingai pradinio ugdymo klasėje dirbti su iš užsienio grįžusiais, lietuviškai nekalbančiais lietuvaičiais, kaip – su talentingais, kaip – su mokiniais, turinčiais specialiųjų mokymosi sunkumų? Kaip dirbti, kai švietimo pagalbą mažoje mokykloje gali suteikti tik logopedas? Iššūkių gausu. Taip ir parengta paraiška, siekiant mokytojų komandai sudaryti galimybę pasisemti gerosios kitų Europos šalių patirties, išvykus į 5–6 dienų struktūruotus mokymus užsienyje.

 

Štai keturios mokyklos-darželio mokytojos praėjusių metų vasarą išvyko į Oksfordą. Naivu būtų tikėtis, kad per 5 dienas išmoko anglų kalbą, bet šio laiko pakako, kad prisimintų jos pagrindus, išbandytų savo įgūdžius praktikoje ir juos kiekvienoje situacijoje tobulintų, sustiprintų pasitikėjimą ir (kas yra gana svarbu) suprastų, iš kokios kultūrinės aplinkos sugrįžta į Lietuvą jų mokinių šeimos, patirtų, ką reiškia, kai mokymo procese reikia susigaudyti pasikliaujant ne vien kalba, taip pat ir svetimoje kalbinėje aplinkoje pabūti. Drauge tai buvo ir gera proga pritaikyti praktikoje anksčiau mokykloje dirbusios savanorės vestas anglų kalbos pamokas. Oksfordo tarptautinių studijų centre mokytojos susipažino su kitų šalių mokytojais, patyrė, kaip kūrybingumas ir menas padeda mokymosi procesui, koks yra svarbus ryšys su mokiniu. Mažos mokyklos komandai nuvykti į Oksfordą buvo nemenkas iššūkis, nes galėjo kliautis tik viena kita, o tai sustiprino pasitikėjimą ir privertė po 20-ies bendradarbiavimo mokykloje metų kitaip pažvelgti į kolegę, mokėti suteikti paramą ir padrąsinimą svečioje šalyje.

 

Portugalija – kita projekte dalyvaujanti šalis – buvo pasirinkta dėl patikimumo. Komanda suformuota sklandžiai: šioje šalyje jau kartą kursuose dalyvavusi kolegė sugebėjo uždegti noru nuvykti ir kitas keturias projekto dalyves. Portugalija, kaip ir Lietuva, turėdama didžiulį emigruojančių tautiečių srautą ir ekonominį biudžetą švietimui, priėmė ES nurodymus užtikrinti įtraukųjį ugdymą ir ėmėsi įvairių poreikių mokinius mokyti kartu bendrojo ugdymo mokyklose pagal gyvenamąją vietą, pasitelkdami tik būtiniausius švietimo pagalbą teikiančius specialistus. Skirdami ekonominį biudžetą, portugalai teikia švietimo paslaugas bendrojo ugdymo mokyklose mokiniams, turintiems klausos ir regėjimo negalią, autizmo spektro sutrikimų. Naudinga buvo iš šalies pamatyti, ko dar trūksta, kad bendrojo ugdymo mokykla užtikrintų visų mokinių mokymosi kokybę pagal individualias galimybes. Mokytojai iš 17 Europos šalių dalijosi, kokius žingsnius reikėtų atlikti, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir mokytojas jaustų pasitenkinimą rezultatais, mokydamas įvairių poreikių vaikus. Lankytose mokyklose pamatėme, kokią įranga ir pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai gali gauti šalyje su taupiu biudžetu.

 

Suomija – trečioji ir paskutinė iš šiame projekte pasirinktų šalių. Nors ir neturėdama tokios patrauklios gamtos ir oro kaip Portugalija, ši šalis mokyklos-darželio atstoves itin viliojo išskirtine galimybe sužinoti, kaip gyvena laimingiausi pasaulyje žmonės ir kuo ypatinga jų švietimo sistema. Žinant faktą, kad suomiai turi ilgą tamsųjį paros laikotarpį, kai žiemą oro temperatūra nukrenta žemiau nulio ir net gegužės pradžioje dar sninga, mums, lietuviams, peršasi išvada, kad čia turėtų būti daugiau nei pakankamai priežasčių skųstis gyvenimu. Betgi ne, jie laimingi! Tad dar penkios Pažagienių mokyklos-darželio atstovės patraukė į Europos šiaurę, norėdamos sužinoti suomių švietimo sėkmės receptą. Beveik visos, nors šioje šalyje ir lankėsi pirmą kartą, jau turėjo iš spaudos ir kitų žmonių atsiliepimų susidariusios išankstinį vaizdą, kaip ten vaikai mokosi. Tačiau aplankius mokyklas, pabendravus su ten dirbančiais mokytojais ir vadovais, kai buvo iš tikrųjų patirta, koks yra visuomenės požiūris į mokytoją, ir sužinota, kokia jam teikiama pagalba, lūkesčiai buvo gerokai pranokti. Pagrindiniai sėkmingos švietimo sistemos principai sudėti į vieną „Padlet“ lentą, kiek paaiškindami lakoniškus faktus apie tai, kad suomių vaikai neturi namų darbų, trumpiau būna mokykloje, nesprendžia testų ir kt. Tiesiog jų sėkmės formulę sudaro ne šie išoriniai veiksniai, o jau nuo darželio tiek tėvams, tiek jų vaikams diegiama mokymosi prasmė. Iš tikėjimo ir kultūros atsiranda pagarba esminiams dalykams – ne išoriniam dekorui, prabangai, hierarchijai, paklusnumo siekiui, o profesionalumui, pagarbai žmogui ir gamtai, pozityvumui, paramai ir padrąsinimui šalia esančiam. Pasitikėjimas ir atsakomybė – kertinės kolonos, kurios yra Suomijos mokyklos stuburas ir pakelia suomius į laimingųjų viršūnę pasaulio reitinguose.

 

Europos Komisijos finansuotas projektas baigėsi, Pažagienių mokyklos-darželio bendruomenė jau yra kitokia, nei buvo, taip yra ne tik dėl neįkainojamos patirties, įgytos mokantis, keliaujant, užmegztų kontaktų ir pateikto tarptautinio mokyklinio projekto kartu su mokyklomis iš Ispanijos ir Belgijos, bet ir dėl sustiprinto pasitikėjimo, supratimo ir žinojimo, kad ir su ekonominiu biudžetu turime galimybių tobulėti. Reikia tik išminties, noro ir pasiryžimo. Augančiam mokytojui geriau sekasi auginti ir mokinį.

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su oficialia Europos Komisijos nuomone.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.