Kad žinotume, privalome įsivaizduoti

Sandra Karenauskienė
,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė

Radviliškio Lizdeikos gimnazija kasmet organizuoja respublikines mokinių ir mokytojų konferencijas, skirtas paminėti iškilias Lietuvos asmenybes ar istorinius įvykius. Šių metų nuotolinės konferencijos „Žydai Lietuvoje. Literatūrinis ir istorinis kanonas“ tikslas – minint žydų žudynių Lietuvoje 80-metį ne tik pagerbti Holokausto aukas, bet ir prisiminti Lietuvos žydų bendruomenes, jų indėlį į Lietuvos kultūrą, aptarti žydų gyvenimo realijų įamžinimą literatūros kūriniuose. Žydai yra ypatinga tauta, net sunkiausių istorinių negandų metu nepraradusi savo tapatybės, savo pačių pastangomis ar kilnių žmonių dėka sugebėjusi išgyventi ir išlikti. Tokia pagrindinė mintis ir buvo gvildenama pranešimuose.

 

Konferencijos dalyviams sveikinimo žodį tarė Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas, žydų kultūros paveldą rajone apžvelgė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Justinas Pranys, pedagogų iniciatyvomis, sėkmingu įdirbiu, įgyvendinant projektines veiklas, džiaugėsi ir produktyvaus darbo linkėjo Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė.

 

Žydų indėlį į Lietuvos kultūrą pranešime „Žydai Lietuvoje“ aptarė Lietuvos pedagogas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo mokyklos direktorius bei vienas šios mokyklos įkūrėjų Miša Jakobas. Pranešėjas, minėdamas žymius mokslo ir meno žmones, priklausiusius Lietuvos žydų bendruomenei, akcentavo, kad žydai – Lietuvos dalis, todėl negalima ignoruoti jų vaidmens šalies gyvenime, pabrėžė, kad abiejų tautų atstovai turėtų būti tolerantiškesni ir gerbti vieni kitus, o ne smerkti ar teisintis. Praeities nebepakeisime, turime investuoti į ateitį.

 

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė pristatė pilietinę iniciatyvą „Atminties kelias“, kuria siekiama ugdyti suvokimą, jog Holokaustas yra ne tik žydų, bet ir visos Lietuvos tragedija – prarastas intelektinis, kultūrinis, politinis ir ekonominis mūsų šalies potencialas.

 

Mokytojai dalykininkai konferencijoje dalijosi idėjomis ir savo darbo patirtimi, kaip pamokose pristatoma žydų kultūra ar įvaizdis. Vilniaus Šolomo Aleichemo mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Jurgita Palikevičiūtė aptarė žydų paveikslą lietuvių ir litvakų literatūroje, akcentavo, kad literatūros kūrinys yra viena iš galimybių pažinti kitą kultūrą; Radviliškio Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Jurga Plukienė pranešime „Žydų praeities liudijimai literatūroje“ aptarė keletą knygų, kurias siūlo skaityti gimnazistams; Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Danguolė Juodžbalienė pasidalijo įžvalgomis apie žydų įvaizdį tarpukario Lietuvoje B. Pūkelevičiūtės romane „Aštuoni lapai“.

 

Konferencijos dalyviai turėjo unikalią galimybę ne tik peržiūrėti dokumentinį filmą „Dėdė Chackelis“, bet ir pabendrauti su filmo kūrėju Rodu Freedmanu, kuris, nepaisydamas laiko skirtumo tarp žemynų, prisijungė iš Australijos. Režisierius iš pradžių pristatė kūrinio idėją, o po filmo peržiūros atsakė į konferencijos dalyvių klausimus.

 

Taip pat konferencijoje pristatyti du Lizdeikos gimnazijos projektai, kuriuos finansuoja JAV TOLI Olgos Lengyel institutas. Istorijos mokytoja metodininkė Vaida Jankūnienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Sandra Karenauskienė supažindino su projekto „Praeities šydą praskleidus: įamžintas masinių žydų žudynių atminimas“ veiklomis, edukacinėmis programomis, aplankytais objektais ir už projekto lėšas įsigytomis knygomis gimnazijos bibliotekai. Istorijos mokytoja ekspertė Laima Maminskienė aptarė kartu su kolegomis lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja eksperte Laima Verbickiene ir informacinių technologijų mokytoja metodininke Jolanta Kvedariene įgyvendinto projekto „Žydų istorijos vingiai“ veiklas, o mokinės pristatė kūrybinius darbus. Projekto rezultatas – kūrybinių darbų knygelė „Gyvenimas yra gražus“ lietuvių ir anglų kalbomis.

 

Džiugu, kad požiūris į žydų kultūrą Lietuvoje po truputį keičiasi, žmonės nebepaiso stereotipų, kitus vertina ne pagal tautybę, o pagal nuopelnus Lietuvai ir nuveiktus darbus. Direktoriaus pavaduotoja, renginio iniciatorė Skirmantė Petraitienė, apibendrindama konferencijos darbą, pastebėjo, kad dalyvavo apie 40 mokytojų kartu su savo mokiniais iš įvairių Lietuvos vietovių: Biržų, Utenos, Šakių, Vilkaviškio, Prienų, Marijampolės, Jurbarko, Pagėgių, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Tauragės, Telšių, Šiaulių, Radviliškio pagrindinių mokyklų ir gimnazijų. Konferencijos darbą moderavęs informacinių technologijų mokytojas metodininkas Arvydas Kavaliauskas atkreipė dėmesį, kad tiek pokalbių kambaryje, tiek refleksijos metu išsakyti pranešėjų ir dalyvių padėkos žodžiai skatina dar labiau domėtis, rinkti medžiagą ir, žinoma, kuo daugiau skaityti apie žydų gyvenimą Lietuvoje. Juk norėdami ne tik žinoti, bet ir suprasti, pirmiausia turime įsivaizduoti.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *