Ką sako vaikų piešiniai

Aurelija Statkevičienė
,
Vilniaus l.-d. „Pušaitė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Piešimas vaikui reiškia tą patį, kaip ir fizinė branda. Su pirmaisiais brūkštelėjimais ima augti ir vaiko savimonė. Piešdamas jis tarsi atranda save. Suvokę, kad vaikų piešiniuose atsispindi asmenybės vystymosi dėsningumai, galime sužinoti, ką vaikui skauda, kaip jis jaučiasi. Tikrąsias būsenas galime atpažinti tik tada, jeigu vaikui nėra nurodoma, kaip spalvinti, ką piešti. Leidžiama pačiam pasirinkti priemones, laiką ir temą. Geriausiai vaiko būseną atspindi pieštukais piešti piešiniai, o ne akvarele, flomasteriais, guašu, nes piešdami dažais nepastebėsime vaiko pieštuko paspaudimo, linijos stiprumo ir ilgumo, užbaigtumo.

 

Anot Inger Brochman (danų pedagogė, knygų autorė), vaikų piešiniai pereina keletą raidos etapų. Tai ir pastebėjau dirbdama su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Pirmiausia vaiko piešiniai prasideda nuo bakstelėjimų, kai jis dar nelabai moka padalinti savo rankutės jėgos popieriaus lapui ir piešimo priemonei. Pirmą kartą paėmus piešimo priemones į rankas, popieriuje lieka nedidelis brūkšnelis. Vėliau jau drąsėjant vaikui ir susipažįstant su įvairiomis piešimo priemonėmis, piešiniuose atsiranda naujos formos. Dažniausiai jos būna išsidėsčiusios neproporcingai – tai lapo krašte, tai vidury, tai per visą lapą. Vėliau, apie trečiuosius–ketvirtuosius metus, kai atsiranda savęs suvokimas, keičiasi ir vaiko piešinys. Atsiranda žmogaus pavidalas – galva ir ilgos galūnės į visas puses. Kartais net nesuskaičiuojamai daug, t. y. nebūtinai keturios, nes juk tuo metu dar ne visi vaikai moka skaičiuoti ir piešinys nebūtinai atitinka tikrąjį matomą vaizdą. Panašiu metu vaikai pradeda piešti ir namą – atsiranda įvairių formų, jų pasikartojimų, kurios jungiamos arba ne.

 

Penkerių metų vaiko piešinyje atsiranda žmogaus piešinio detalės – kojos ir rankos. Vis dažniau veiduose atsiranda emocijos. Šalia žmogaus atsiranda ir kiti vaiką supantys daiktai. Jau galime pasidžiaugti siužetu ir pasakojimu apie gautą piešinį.

 

Vaikų psichologijos tyrinėtojai pastebi ryšį tarp vaiko psichologinės būklės ir spalvų pasirinkimo, ypač jei piešinyje dominuoja kuri nors spalva. Štai trumpai apie dažniausiai pastebimus ryšius.

 

Raudona – energijos, valdžios ir jėgos spalva.

Geltona – laisvumo, spontaniškumo, originalumo ir gyvenimo džiaugsmo spalva.

Žalia simbolizuoja pažinimą ir gerovę.

Mėlyna – švelnumo, ramybės, harmonijos spalva.

Violetinė spalva simbolizuoja mistiką, paslaptį.

Oranžinei pirmenybę teikiantis vaikas yra linkęs į naujoves ir į greitai įgyvendinamus dalykus.

Rudą spalvą mėgstantis vaikas mėgsta patikimumą, pastovumą ir saugumą.

Juoda spalva piešiantis vaikas ypač pasitiki savimi.

Rožinę spalvą mėgstantis vaikas yra švelnus, meilus, komunikabilus.

 

Stebėdami piešinių raidą galime pamatyti vaiko emocinį ir intelektinį augimą. Atlikdami vaiko pirmojo mokslo metų pusmečio vertinimus ir susitikdami su tėveliais, piešiniuose pastebėjome dėsningumus, kurie padėjo atskleisti vaikų emocinę būseną tiek darželyje, tiek namuose. Jei vaikas į darželį ateina piktas, susijaudinęs, liūdnas, tuomet jo piešiniuose vyrauja raudona spalva, ryškios linijos. Jeigu būna nusiteikęs chaotiškai, jaučiasi nesaugus, piešinėliuose atsiranda daug spalvų, linijos trumpos, ryškios, o kartais nupiešęs užspalvina visą piešinį – lyg paslėptų savo jausmus, mintis. Jeigu vaikas ramus, gerai nusiteikęs, piešinukas spalvotas, bet ne chaotiškas, linijos lengvos ir išbaigtos.

 

Kalbėdami su tėveliais ir stebėdami ketverių–penkerių metų vaikų darbelius, įžvelgėme jų emocinę ir socialinę brandą. Aptardama emocinio ugdymosi sritį, pasinaudojau psichologų pateiktomis vaikų piešinių aiškinimo rekomendacijomis. Kartu su šeimomis mokėmės „skaityti“ vaikų piešinius, jų piešiniuose siunčiamas žinutes suaugusiesiems. Kai piešiniuose atsiranda ir raidžių fragmentų, besikartojančių elementų, kai vaikas jau nori rašyti savo vardą – rodo jo brandą. Dauguma vaikų noriai užsirašo savo vardą. Pradžioje raidės būna vos įžiūrimos, linijos nedrąsios, kreivos, o praėjus dviem mėnesiams vardai tampa aiškiai įskaitomi, linijos tvirtos, raidės eina viena paskui kitą. Taip pat smulkiosios motorikos patobulėjimas matosi ir dirbant su žirklėmis. Kirpdami jau daug tvirčiau laiko žirkles, o kirpimo linijos tiesios, gražios.

Pastebėjome, kad vyresni vaikai lengviau susitvarko su įvairiomis emocijomis, supranta, kad kitas žmogus tuo metu gali jausti visai kitus jausmus nei jis pats. Vis dažniau geba susitarti su draugu žodžiais, o ne veiksmais, randa kompromisus. Tuo metu vaikai vaizduoja save ir savo šeimą. Šeimos piešinys atskleidžia, kaip vaikas jaučiasi šeimoje (kelintas piešinyje, kokio dydžio, kokios vyrauja spalvos). Iš to galime spręsti, kokie vaiko santykiai su šeimos nariais.

 

Pažindami vaiką ir suprasdami, ką reiškia jo piešiniai, galime atverti duris į vaiko vidinį pasaulį, išgirsti tai, ko jis dar nemoka pasakyti ir išreikšti žodžiais. Piešimas puikus būdas vaikui išreikšti save – džiaugsmą, pyktį, liūdesį. Piešimo priemonės vaikui turi būti prieinamos 24 valandas per parą. Kai turi galimybę išsilieti lape, vaikas tampa ramesnis ir laimingesnis, labiau pasitikintis savimi, o pedagogai ir tėveliai džiaugiasi galėdami padėti jam augti ir išgyventi visus vaikiškus sunkumus ir džiaugsmus.

 

Naudota literatūra:

Inger Brochmann „Vaikų piešinių paslaptys“.

„Ką byloja spalvos vaiko piešiniuose?“ Lrytas.lt (Gyvenimo būdas – Psichologija).

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.