Ką rodo švietimo bendruomenei skirtas „žemėlapis“?

Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) tęsiamas darbuotojų susitikimų ciklas, skirtas pristatyti agentūros veiklas. Tęsiame ir „Švietimo naujienų“ straipsnius apie juos. Šįkart į susitikimą nuotoliniu būdu pakvietė NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus specialistai, kolegoms pristatę kuriamą mokyklų išorinio vertinimo duomenų apžvalgų „žemėlapį“.

 

2019 m. atliktas 53-jų, silpną geros mokyklos raišką demonstruojančių, bendrojo ugdymo mokyklų rizikos išorinis vertinimas, mokyklose stebėtos 2 487 ugdomosios veiklos. „Žemėlapyje“ pristatomi bendrieji mokyklų rizikos išorinio vertinimo rezultatai, duomenų apžvalgos, aptariami stiprieji mokyklų veiklos aspektai, nagrinėjamos rizikingos mokyklos veiklos, palyginami visuminio ir rizikos išorinio vertinimo duomenys, kurie siejami su pretendentų į švietimo įstaigų vadovus kompetencijų vertinimo rezultatais. Nuotolinio renginio metu NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus metodininkas Linas Jašinauskas papasakojo, kokios problemos atskleidžiamos analizuojant turimus duomenis, į ką mokykloms reikėtų atkreipti dėmesį – tobulintini dalykai iš esmės yra susiję su ugdymo proceso organizavimu, ugdymo planavimu arba įsivertinimu, mokinių pasiekimais ir pažanga.

 

Pirmiausia L. Jašinauskas aptarė esamą situaciją ir duomenis, kurie apibūdina stebėtų pamokų visumos rezultatus, susijusius su planavimu, tam tikrais ugdymo proceso aspektais, kai mokiniams pristatomi numatomi vertinimo kriterijai, kai grįžtama prie mokymosi uždavinio, aptariamas pasiektas rezultatas arba mokiniai apibendrina išmoktą medžiagą ir mokymosi rezultatus. Kaip stipriosios pusės, ryškėja tam tikri aspektai, susiję su ugdymo turiniu, mokymosi medžiagos susiejimu su gyvenimo patirtimi, lygiai taip pat – veiklos, kurios skatina mokinių mokymosi motyvaciją ar tam tikri aspektai, susiję su pagalbos teikimu mokiniui.

Svarbiausia – pamokos uždaviniai

Lyginant su kitomis veiklomis, pamokose mažiausiai dėmesio skiriama vertinimo kriterijų, pasiektų tarpinių ar visos pamokos rezultatų, aptarimui. Tai siejama su mokymosi rezultatų apibendrinimu, tolesnės veiklos numatymu. Pastebėta tendencija, kad dažniausiai pamokose mokiniai tik informuojami, kokie bus vertinimo kriterijai, trūksta įtraukties, jog su jais tai būtų išsiaiškinama, aptariama, atkreipiamas dėmesys.

 

Vertintojai, atlikdami išorinį vertinimą, stebėdami pamokas, protokoluose fiksuoja 2–3 stipriuosius pamokos aspektus ir 2 – tobulintinus. Apibendrinus 46 mokyklų, kurių rizikos vertinimas atliktas 2019 m. pirmąjį pusmetį, duomenis, aiškėja, kad pirmiausia dera atkreipti dėmesį į pamokos uždavinius. Žvelgiant į vyraujančius aspektus, kalbant apie pamokos planavimą (konkrečiai – apie pamokos uždavinius), ryškėja stiprieji ir tobulintini pamokų aspektai. 45,9 proc. išskirtų tobulintinų pamokos aspektų diagramoje įvardyti kaip „kita“. Kas už šio žodžio slepiasi? Išnagrinėjus pamokų stebėjimo protokolus, pažvelgus į stipriuosius, tobulintinus pamokos aspektus, dažniausiai vertintojai įvardija su pamokos uždavinio formulavimu, mokinių įtraukimu į pamokos planavimą susijusius arba tokius aspektus, kurie orientuoti į žinias, kažkuriuos kitus dalykus. Vienas iš šios kategorijos aspektų tas, kad mokymosi uždavinys dažnai nei pristatomas, nei aptariamas su mokiniais, kyla problemų dėl uždavinio formuluotės arba jis nenukreiptas į konkretų rezultatą (veiklą, ar žinias). Taip pat į šią kategoriją patenka aspektai, susiję su mokytojo veiklos planavimu: kaip šis planuoja pamoką, kaip joje perteikia planuojamą ugdymo turinį, įtraukia mokinius į mokymo(si) procesą.

 

Analizuojant duomenis išryškėjo dar ir tai, kad, lyginant su kitomis veiklomis, pamokose mažiausiai dėmesio skiriama vertinimo kriterijų, pasiektų tarpinių ar visos pamokos rezultatų, aptarimui. Tai siejama su mokymosi rezultatų apibendrinimu, tolesnės veiklos numatymu. Pastebėta tendencija, kad dažniausiai pamokose mokiniai tik informuojami, kokie bus vertinimo kriterijai, trūksta įtraukties, jog su jais tai būtų išsiaiškinama, aptariama, atkreipiamas dėmesys. Kuo aukštesnė klasė, tuo žemesni mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, ugdymo proceso valdymo vertinimo rodikliai. Pastebima, kad 5–6 klasėse šio aspekto vertinimo rodiklio vidurkis yra 2,7, o 11–12 klasėse – 1,8. Gal šiuo atveju tai atspindi situaciją, kad mokiniai yra savarankiškesni, geba savarankiškai priimti tam tikrus sprendimus, nebereikia atkreipti jų dėmesio, bet, kita vertus, kalbant apie pagrindinio ugdymo pakopą, tai atrodo ganėtinai problematiška.

Daugumoje tradicinių pamokų mokiniai neskatinami reflektuoti, neteikiamas grįžtamasis ryšys, arba, jei jis teikiamas, vertintojai fiksavo, kad tai nebuvo veiksminga, nedarė įtakos mokinių veiklai pamokoje, jų įsivertinimui, mąstymui apie tolesnį mokymąsi.

 

Dar vienas išryškėjęs aspektas – vienoje apžvalgoje bandyta aptarti įsivertinimą tradicinėje pamokoje (kurioje dominuoja mokytojas, mokymas, medžiagos perteikimas). Išryškėjo tai, kad pamokoje sudaromos galimybės klysti, taisyti klaidas, mokytis, mokytojas palaiko mokinį, skatina jį, sudaromos sąlygos patirti mokymosi sėkmę. Kita vertus, duomenys rodo tai, kad, pavyzdžiui, 77 proc. pamokų minėti vertinimo kriterijai neaptariami arba neaišku, ko tikimasi iš mokinių. Daugumoje tradicinių pamokų mokiniai neskatinami reflektuoti, neteikiamas grįžtamasis ryšys, arba, jei jis teikiamas, vertintojai fiksavo, kad tai nebuvo veiksminga, nedarė įtakos mokinių veiklai pamokoje, jų įsivertinimui, mąstymui apie tolesnį mokymąsi.

Paaiškinti mokiniams, ko jie turėtų siekti

 

Labai svarbu paaiškinti, parodyti mokiniams, ko jie turėtų siekti, parodyti tam tikrus aspektus, į ką derėtų atkreipti dėmesį, tai rodo dėmesingumą, didesnę mokymosi motyvaciją siekti pažangos. Esama ir tam tikrų problemų, kurios išryškėja, kai kalbama apie planavimą pamokoje, mokinių pasiekimų vertinimo kriterijus, kitus įvardytus dalykus.

 

Turbūt neatsitiktinai susiklostė tokia situacija, kad daugiausia tam tikrų aspektų ir apžvalgų skirta dalykams, susijusiems su ugdymo procesu – tai mokyklos bendruomenės patirtys, pagalba mokiniui, turbūt būtų svarbu telkimasis, bandymas analizuoti duomenis, juos sieti su kitų tyrimų ar turimais duomenimis. „Pabandžiau nagrinėti stipriuosius mokyklų vertinimo aspektus, tobulintinus aspektus. 2010 m. ir 2015 m. situacija, kalbant apie aspektus, kurie siejasi ir su vertinimu, ir su veiklos planavimu, su atskirų mokinių pažanga bei kitais dalykais – ganėtinai panaši. Mąstant apie ateitį galima svarstyti, kokios priežastys tai lemia: politinės valdžios kaita, daugybė prioritetų, išoriniai ir vidiniai veiksniai, demografija, socialinis, ekonominis, kultūrinis kontekstai, ar tiesiog konstatuoti, kad mums nesiseka?“ – klausia L. Jašinauskas.

 

Pranešėjas teigia bandęs mąstyti apie esamus duomenis atnaujinamo ugdymo turinio kontekste – kiek šiuo atveju tam tikri duomenys, išryškėjusios problemos, turėtų atsispindėti kalbant apie ugdymo turinio atnaujinimą (ne tik programas, bet ir metodines rekomendacijas). Kitaip sakant, galima kelti klausimą, kokie instrumentai bus pasiūlyti mokyklų bendruomenėms kurti mokymą(si), grindžiamą savivaldaus mokymosi principais. „2015 m. Geros mokyklos koncepcijoje esame šiuos dalykus aprašę, kai atsiverčiame 2020 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) teikiamas rekomendacijas, ten, Covid-19 pandemijos akivaizdoje, irgi randame mintį, kad nuotoliniam mokymuisi ir jo organizavimui itin svarbus savireguliuojamas, savikryptis mokymas(is) (mokinys numato tikslus, uždavinius, renkasi mokymosi išteklius, būdus bei vertina savo mokymosi procesą). Apie tai reikėtų mąstyti, tartis, diskutuoti.

 

Su išorinio vertinimo duomenų apžvalgų „žemėlapiu“ galima susipažinti internete

https://www.nsa.smm.lt/analiziu-zemelapis/ (paspaudus ant pilko apskritimo).