Ką reiškia būti mąstymo mokykla Didžiojoje Britanijoje?

Kiekvieną sykį nuvykus į svečias mokyklas žavi ten tvyranti ramybė ir laisva, draugiška atmosfera. Jokios įtampos. Bet tai nereiškia, kad nėra taisyklių. Jos yra. Ir labai aiškios.

Pradžių pradžia – elgesio įpročių ugdymo susitarimai ir jų laikymasis, nes mokinio mokymasis ir pasiekimai labai priklauso nuo jo elgesio įpročių: užsispyrimo įveikti klaidas, tobulėti, nuolatinio domėjimosi ir noro plėsti akiratį, tikėjimo savo gebėjimais ir pan. Todėl mąstymo mokykla pirmiausia nustato elgesio problemas ir iškelia kelis svarbiausius elgesio įpročių ugdymo tikslus – skiria dėmesį 4–6 konkrečių vertybių ugdymui, pavyzdžiui, atsparumo nesėkmei ugdymui, impulsyvumo valdymo ugdymui ar kt. Tada organizuojamas konkursas šioms ugdomoms vertybėms iliustruoti. Konkurse laimėjusios iliustracijos kabinamos kiekvienoje klasėje ir tampa aiškiai suprantamos net patiems mažiausiems mokiniams.

Kaip ugdomi šie elgesio įpročiai? Kiekvieną pamoką mokytojai stebi, kaip laikomasi įpročių susitarimų, ir viską fiksuoja. Vienoje lentos pusėje priklijuotos spalvotos juostelės, kurių tarpuose per pamoką mokytojas įrašo mokinio vardą: žalia juostelė – labai geras elgesys, geltona – pirmas įspėjimas, oranžinė – antras įspėjimas, raudona – trečias įspėjimas. Jei mokinio vardas įrašytas prie oranžinės juostelės – skiriamas 10 minučių pokalbis po pamokų su dalyko mokytoju. Per pokalbį skiriamas laikas mokiniui apmąstyti ir įsivertinti savo elgesį: ką aš dariau? Kokių elgesio įpročio susitarimų nesilaikiau? Kodėl aš taip elgiausi? Ką turėčiau padaryti, kad mano elgesio įpročiai būtų geresni? Aptariama, kokio elgesio mokytojas tikisi iš mokinio. Jei mokinys per pamoką gavo tris įspėjimus (jo vardas buvo įrašytas prie raudonos juostelės), skiriamas 15 minučių pokalbis su socialiniu pedagogu, psichologu ar mokyklos administracijos atstovu, per kurį mokinys taip pat skatinamas apgalvoti savo elgesio priežastis ir numatyti elgesio pokyčius. Už penkis kartus įvertintą labai gerą elgesį skiriama žvaigždė – pagyrimas.

Kiekvienos dienos pradžia – 20 minučių mokinių bendravimas kartu su klasės vadovais: aptariamos problemos, bendruomenės tikslai, taisyklės, vertybės, formuojami mąstymo įpročiai, mokiniai mokosi diskutuoti, argumentuoti, vyksta užsiėmimai, skirti mokiniui pažinti, asmenybei ugdyti ir kt. Galbūt todėl pakviesti į pokalbį su užsienio svečiais mokiniai (net mūsų penktokų amžiaus!) bendrauja laisvai, į klausimus atsako argumentuotai, jų atsakymai prasideda žodžiais „aš manau“.

Kaip sprendžiama lankomumo ir vėlavimo problema? Mokykloje vienas atsakingas asmuo dienos pradžioje užfiksuoja visus pavėlavusius ir neatvykusius į pamokas mokinius, tuojau pat skambina tėvams pasiteirauti, kodėl jų vaiko nėra mokykloje. Jei mokinys į mokyklą pavėluoja, po visų pamokų 15 minučių privalo bendrauti su socialiniu pedagogu, psichologu ar mokyklos administracijos atstovu apie asmeninę atsakomybę, laiko planavimą ir įpročius, pildo pasižadėjimo lapą. Tai ne bausmė – tai dėmesys asmeninėms mokinio elgesio problemoms ir pagalba joms spręsti.

Kiekviena mokykla yra uždara, aptverta teritorija, į kurią mokiniai ateina prieš pamokas, o išeina tik pasibaigus visiems užsiėmimams. Per ilgąją pertrauką privalomas laikas gryname ore vidiniame mokyklos kieme – čia pastatyti stalai su suoleliais, stalo teniso stalai, erdvė judėti. Taip išspręsta mokinių rūkymo problema.

Kartu su elgesio įpročių ugdymu mokyklose diegiamos mąstymo strategijos, panaudojant įvairius mąstymo įrankius. Vienas iš jų – atviri klausimai. Į šiuos klausimus negali būti vieno teisingo atsakymo, svarbiausia šio mąstymo įrankio dalis – atsakymo argumentas. Pavyzdžiui, ar tyla tarp natų yra muzika? Kuri šakutės dalis yra svarbiausia? Kiti taikomi mąstymo įrankiai: mąstymo raktai, mąstymo žemėlapiai, mąstymo kepurės, aukštesniojo lygio klausimai. Šie įrankiai pradedami taikyti ne visi iš karto, mokiniai nuolat mokosi skirtingų mąstymo būdų. Mąstymo įrankius, padedančius suvokti pamokos medžiagą, dažniausiai parenka mokytojai, bet mokiniai teigia, kad juos moka pasirinkti ir patys savarankiškam mokymuisi, kartojimui. Mąstymo mokyklose kontroliniai darbai (atsiskaitymai pažymiui) rašomi tik 4–6 per visus mokslo metus. Visose mokyklose, kuriose įdiegtos mąstymo strategijos, pagerėjo mokinių mokymosi pasiekimai, o lankydamiesi aukštesniųjų gebėjimų mergaičių mokykloje, sužinojome, jog ši strategija pasirinkta dar ir tam, kad visas dėmesys nebūtų nukreiptas vien tik į mokymąsi egzaminams.

Žvelgiant iš šalies, viskas atrodo paprasta – turėti aiškų, paprastai suprantamą tikslą ir, nesiblaškant strategijose, laikytis bendrų susitarimų. Taip pasiekiamas svarbiausias mokyklos bendruomenės rezultatas – išugdoma savarankiškai, įvairiais būdais mąstanti asmenybė, pasiekiami aukštesni mokymosi rezultatai.

Ir dar – mokiniai motyvuojami siekti geresnių mokymosi rezultatų, naudojant „kopėčių“ principą. Kiekvienais metais atliekamas diagnostinis testas, kurio rezultatai lemia, kokio pasiekimų lygmens klasėje mokinys mokysis (aukščiausio pasiekimų lygmens klasėje, pagrindinio ar patenkinamo). Klasių skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje ir jų pasiekimų, tačiau patenkinamo pasiekimų lygmens klasėse mokinių skaičius visada yra mažesnis, nes daugiau dėmesio skiriama individualioms gebėjimo spragoms identifikuoti ir individualiai mokymosi pagalbai. Pagalbą teikia mokytojas, mokytojo padėjėjai, mokiniai savanoriai. Pasiekęs aukštesnį pasiekimų lygmenį, mokinys perkeliamas į jo mokymosi lygmenį atitinkančią klasę. Specialiųjų poreikių mokiniai mokomi atskiroje, jų poreikius tenkinančioje klasėje.

Mąstymo gebėjimų stiprinimo mokyklos remiasi mąstymo įpročių autorės Benos Callik, mąstymo žemėlapių autoriaus Davido Harley, mąstymo kepurių autoriaus Edwardo de Bono, mąstymo raktų autoriaus Tony Ryano idėjomis. Džiaugiuosi, kad Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija pradėjo kelionę veiksmingesnio mąstymo ugdymo link, o už galimybę stažuotis Didžiosios Britanijos mąstymo mokyklose dėkoju „Thinking Organisations“.

+128

0