Ką atskleidžia tyrimai: ar matematikos pasiekimai gali priklausyti nuo namų bibliotekos?

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) užsakymu atlikta tarptautinio ketvirtos ir aštuntos klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimo (TIMSS) antrinė analizė: buvo nagrinėta mokinių, tėvų, mokytojų nuostatų bei lūkesčių kaita ir ryšys su mokinių pasiekimais. Apie tai, ką atskleidė ši analizė, kalbamės su NŠA Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus tyrėja, TIMSS tyrimo koordinatore Asta Buinevičiūte.

 

Kodėl NŠA inicijavo šią analizę? Kuo svarbi pasirinkta antrinės analizės tema?

Tarptautiniai švietimo tyrimai suteikia dalyvaujančiai šaliai galimybę mokinių pasiekimus palyginti su kitų šalių mokinių pasiekimais, fiksuoti rezultatų kaitą, švietimo būklės pokyčius, nustatyti socialinių, ekonominių, kultūrinės aplinkos veiksnių įtaką mokinių pasiekimams. Tuo pačiu padeda permąstyti ugdymo programas ir praktikas, vadovėlių ir mokymosi priemonių rengimą, pedagogų kvalifikacijos kėlimą ir formuluoti strategines švietimo tobulinimo gaires.

 

Vienas tarptautinių švietimo tyrimų, kuriame dalyvauja Lietuva, – Tarptautinės švietimo vertinimo organizacijos (angl. International Association for the Evaluation of Education Achievement, – IEA) Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas (angl. Trends in International Mathematics and Science Study, – TIMSS). Jo tiriamasis objektas – ketvirtos ir aštuntos klasės mokinių matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai ir jų kaita. Lietuvos aštuntokai dalyvauja tyrime nuo 1995 m., o ketvirtokai – nuo 2003 m. TIMSS tyrimas vykdomas kas ketverius metus.

 

TIMSS tyrimo metu ne tik vertinami mokinių pasiekimai, bet ir renkama visapusiška informacija apie ugdymo kontekstą (mokyklos išteklius, ugdymo programų ir ugdymo kokybę), mokinio namų aplinką, šeimos socialinę ir ekonominę padėtį. Kontekstinė informacija renkama naudojant keturių tipų klausimynus (mokinio, mokytojo, mokyklos vadovo ir ketvirtos klasės mokinių tėvų). Iš šių duomenų atliekamos antrinės analizės padeda ieškoti aiškesnių atsakymų į aktualius švietimo politikos klausimus.

 

NŠA užsakymu atliktos antrinės TIMSS duomenų analizės pagrindinė tema – mokinių, jų tėvų ir mokytojų nuostatų kaita 1995–2019 m. ir nuostatų ryšys su mokymosi pasiekimais bei lūkesčiais, susijusiais su tolesnio mokymosi pasirinkimu (planuojamu įgyti aukštuoju išsilavinimu). Taip pat siekta ištirti sąsajas tarp mokymosi pasiekimų, nuostatų ir kitų veiksnių: mokyklos ir mokinio socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos (SEK), socialinių ir psichologinių veiksnių (motyvacijos mokytis, mokinio įsivertinimo, saugumo ir tvarkos mokykloje, patyčių masto), mokymosi aplinkos veiksnių (namuose esančių edukacinių išteklių ir mokyklos išteklių – laboratorijų, kompiuterių, mokomųjų programų) ir mokymo metodų (darbo pamokoje pobūdžio, namų darbų krūvio, pasiekimų vertinimo praktikų, tėvų įsitraukimo, papildomo mokymosi).

 

Analize siekiama atsakyti į įvairius aktualius klausimus, susijusius su mokinių nuostatų kaita: ar teigiamos mokinių nuostatos auga kartu su pasiekimais, o galbūt pozityvios mokinių nuostatos auginamos aukojant akademinius pasiekimus, nuolat žeminant reikalaujamus pasiekti standartus? Ar daugėja savimi nusivylusių, mokykloje frustraciją patiriančių mokinių, demonstruojančių aukštus akademinius rezultatus, bet neigiamas nuostatas mokslo atžvilgiu?

Mokytojų nuostatų ir mokinių pasiekimų ryšys Lietuvoje apskritai labai mažai tyrinėtas. Mokytojo nuostatų, mokyklos SEK ir naudojamų mokymo metodų ryšio tyrimas yra itin aktualus – Lietuvoje tebėra fiksuojamas mokinių iš skirtingos socialinės ekonominės aplinkos pasiekimų atotrūkis.

 

Gal galėtumėte trumpai pristatyti šio tyrimo metodiką – kuo buvo remtasi nagrinėjant mokinių pasiekimus, nuostatas, lūkesčius ir jų sąsajas su įvairiais veiksniais? Kaip analizuota tėvų ir mokytojų lūkesčių, siejamų su mokinių pasiekimais, kaita?

Pagrindiniai antrinės analizės klausimai sudaryti siekiant įgyvendinti visus antrinės analizės uždaviniuose nustatytus reikalavimus. Taip pat atsižvelgta į TIMSS teorinį modelį, kuris parodo, kokie veiksniai (ar rodikliai) gali daryti įtaką mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimams bei mokinių nuostatoms į šiuos mokomuosius dalykus. Antrinės analizės metu buvo naudoti TIMSS tyrimo klausimynai, kurie apima 1995–2019 m. Analizei atrinkti tik tie klausimynų klausimai ir teiginiai, kurie geriausiai atsako į uždaviniuose iškeltus reikalavimus ir kartojasi visuose TIMSS tyrimuose, kad būtų galima duomenis lyginti tarpusavyje ir nustatyti pokytį. Analizei atlikti taikyti aprašomosios statistikos ir daugiamatės statistinės analizės metodai. Antrinei analizei reikalingi duomenys surinkti iš tarptautinės TIMSS tyrimo duomenų bazės. Antrinę tyrimo duomenų analizę atliko UAB „Smart Continent LT“ Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą informacinių sistemų ir registrų plėtra“ lėšomis.

 

Kokias svarbiausias tendencijas atskleidė antrinės TIMSS tyrimo analizės rezultatai?

Analizė atskleidė stiprų teigiamą ryšį tarp mokinių pasiekimų ir SEK padėties indikatorių, tokių kaip tėvų arba globėjų išsimokslinimo lygis ir profesija. Aukštesnis tėvų išsilavinimo lygis lemia ir didesnius lūkesčius bei aukštesnių akademinių pasiekimų reikalavimus savo vaikams.

Kuo daugiau mokykloje 4 ir 8 klasės žemos socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos (SEK) konteksto mokinių, tuo jų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai žemesni. Kuo daugiau aukšto mokyklos SEK konteksto mokinių, tuo pasiekimai aukštesni (visais atvejais buvo nustatytas silpnas arba labai silpnas ryšys). Panaši tendencija pastebėta ir nuostatų į matematiką ir gamtos mokslus atveju – kuo labiau 4 klasės mokiniams patinka mokomieji dalykai, tuo aukštesni jų pasiekimai. 8 klasės atveju mokyklos SEK kontekstas neturi stipraus poveikio mokinių nuostatoms.

 

Nustatyta, kad yra statistiškai reikšmingas labai silpnas ryšys tarp 4 ir 8 klasės mokinių pasiekimų bei nuostatų ir jų socialinės, ekonominės ir kultūrinės (SEK) aplinkos bei mokymosi aplinkos. Jei mokiniai namuose turi internetą, kompiuterį, rašomąjį stalą ir namų biblioteką (t. y. daug įvairių knygų), tuo aukštesni jų mokymosi pasiekimai ir nuostatos į mokomuosius dalykus. Tokie mokiniai taip pat linkę labiau savimi pasitikėti mokydamiesi matematikos ar gamtos mokslų. 4 klasės mokiniai, nepriimami į žaidimus ar kitas veiklas, linkę labiau savimi nepasitikėti, taip pat jų matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai yra prastesni (nustatytas statistiškai reikšmingas silpnas ar labai silpnas ryšys). 8 klasės mokinių pasiekimus ir nuostatas labiau veikia bendra savijauta mokykloje, t. y. ar patinka joje būti.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Savarankiškas užduočių sprendimas teigiamai veikia 4 ir 8 klasės mokinių mokymosi rezultatus bei jų nuostatas į matematiką ir gamtos mokslus (4 klasėje nustatytas statistiškai reikšmingas silpnas ar labai silpnas ryšys, o 8 klasėje – nuo labai silpno iki vidutinio stiprumo). Mokiniai, kurie savarankiškai sprendžia užduotis, pasiekia geresnių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų. 8 klasėje namų darbai neturi vienareikšmio poveikio nuostatoms į mokomuosius dalykus – jie gali ir gerinti, ir bloginti mokinių požiūrį.

4 klasės mokiniai ir mokytojai lūkesčius dėl matematikos ir gamtos mokslų mokymosi vertino palankiau nei 8 klasės mokiniai ir mokytojai: tiek vyresni mokiniai, tiek jų mokytojai pesimistiškai vertina galimybes pasiekti aukštus mokymosi rezultatus, todėl atkreiptinas dėmesys tiek į vyresnių mokinių pasitikėjimo savimi stiprinimą, tiek į mokytojų motyvaciją mokant vyresnius vaikus.

 

Aukštesnis tėvų išsilavinimo lygis ar kvalifikacija lemia aukštesnius lūkesčius dėl 4 klasės mokinių išsilavinimo ir aukštesnių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų. Panašus požiūris nustatytas ir dėl 8 klasės mokinių – mokiniai, kurie siekia aukštesnio išsilavinimo, pasižymi aukštesniais matematikos ir gamtos mokslų pasiekimais.

Mokytojų lūkesčiai dėl mokinių pasiekimų analizuojamu laikotarpiu buvo aukšti arba labai aukšti, o nuo 2011 m. tiek 4, tiek 8 klasių atveju pasižymėjo gerėjimo tendencija. Aukštesni mokytojų lūkesčiai sietini taip pat su aukštesniais mokinių pasiekimais.

 

Mokyklų vadovai geriau vertina 4 klasės mokinių, jų tėvų ir mokytojų nuostatas dėl mokinių mokymosi pasiekimų nei 8 klasės mokinių ir mokytojų nuostatas. Tai parodo bendrą tendenciją vyresnius mokinius vertinti prasčiau nei jaunesnius, ji gali būti siejama su tuo, kad vyresnėse klasėse mokymasis reikalauja didesnių pastangų, be to, mokinių elgesys keičiasi dėl brendimo laikotarpio, dažnai mažėja jų motyvacija mokytis. Vis dėlto tyrimo metu nustatyta, kad su kiekvienu nauju TIMSS tyrimo ciklu mokyklų vadovų nuomonė dėl 4 ir 8 klasių mokinių, jų tėvų ir mokytojų lūkesčių gerėja.

 

Kokias stipriąsias ir silpnąsias ugdymo proceso mokyklose problemas atskleidė svarbiausių mokinių nuostatų ir lūkesčių kaitos analizė? Kokie veiksniai labiausiai stiprina mokinių motyvaciją siekti geresnių rezultatų, kas labiausiai ją slopina?

Antrinė analizė parodė, kad ir 4, ir 8 klasės mokiniams patiko mokytis matematikos ir šie vertinimai pasižymėjo gerėjimo tendencija. Vis dėlto nerimą kelia tai, kad 4 klasės mokinių pasitikėjimas savimi mokantis tiek matematikos, tiek gamtos mokslų 2019 m. gerokai sumažėjo, palyginti su visais ankstesniais TIMSS tyrimais, – vis didesnė mokinių dalis sutiko su tuo, kad matematika ar gamtos mokslai nėra jų stiprioji pusė. Tyrimo metu nustatyta, kad yra ryšys tarp mokinių pasiekimų ir jų nuostatų į matematikos ir gamtos mokslų mokymąsi. Mokinių teigiamas požiūris į matematikos ir gamtos mokslų mokymąsi siejamas su aukštesniais pasiekimais.

 

Kalbant apie 8 klasės mokinius, 2015 m. ir 2019 m. vertinimai prastėjo, bet buvo geresni nei iki 2007 m. Pastebėtina, kad 8 klasės mokiniams labiausiai patinka mokytis biologijos ir geografijos, tuo metu mažiausiai – fizikos. Matematikos ir chemijos mokymasis vertinamas panašiai. Labiausiai situacija pagerėjo dėl chemijos mokymosi – vis daugiau mokinių patinka mokytis šio dalyko. Sunerimti verčia tai, kad mokinių pasitikėjimas savimi mokantis tiek matematikos, tiek gamtos mokslų nuo 2011 m. mažėjo – vis daugiau mokinių buvo linkę sutikti su tuo, kad matematika ar gamtos mokslai nėra jų stiprioji pusė. Toks požiūris buvo būdingas tiek dėl matematikos, tiek dėl visų gamtos mokslų dalykų. Mokinių teigiamas požiūris į matematikos ir gamtos mokslų mokymąsi siejamas su aukštesniais pasiekimais, o žemesnis pasitikėjimas savimi mokantis matematikos ar gamtos mokslų gali lemti prastesnius pasiekimus.

 

Ką, remiantis antrine TIMSS tyrimo analize, būtų galima pasakyti apie mokytojų lūkesčius, siejamus su mokinių pasiekimais? Kas šiuo požiūriu labiausiai išryškėjo?

Mokytojų nuostatos į savo profesiją buvo teigiamos ir kito nežymiai, o lūkesčiai dėl mokinių pasiekimų – gerėjo. 4 klasių mokytojai savo pasitenkinimą profesija vertino geriau nei 8 klasių mokytojai. 8 klasių matematikos ir gamtos mokslų mokytojų pasitenkinimo profesija vertinimas buvo labai panašus. Pastarieji du TIMSS tyrimai – 2015 m. ir 2019 m. – rodo, kad mokytojų pasitenkinimas profesija išliko labai panašus.

 

Vyresnių klasių mokytojų mažesnis pasitenkinimas profesija gali būti siejamas su įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, jie paprastai moko daug klasių, o tai reikalauja bendravimo ir bendradarbiavimo su didesniu tėvų skaičiumi. Be to, reikia turėti įgūdžių ir kompetencijų dirbti su įvairaus amžiaus vaikais, o vyresnio amžiaus mokinių brendimo laikotarpio ypatumai gali kelti papildomų bendravimo ir bendradarbiavimo iššūkių.

Teigiamos 4 klasės mokytojų nuostatos į jų profesiją sietinos su aukštesniais tiek matematikos, tiek gamtos mokslų mokinių pasiekimais. Be to, 2019 m. ryšys stiprėjo, tai reiškia, kad mokytojų pasitenkinimo savo profesija reikšmė mokinių pasiekimų kontekste didėjo. Panašios sąsajos nustatytos ir tarp 8 klasių mokytojų, tačiau ryšys visuose TIMSS tyrimuose išliko panašus.

Įvertinus sąsajas tarp mokytojų nuostatų į jų profesiją ir pamokos medžiagos siejimo su kasdieniu gyvenimu, nustatyta, kad tokios sąsajos labiausiai išryškėja tarp 8 klasės gamtos mokslų mokytojų. Kuo dažniau mokytojai patenkinti savo profesija, tuo dažniau jie sieja pamokų medžiagą su kasdieniu gyvenimu.

Geriausios 4 klasės mokytojų nuostatos dėl jų profesijos yra tada, kai mokyklos SEK kontekstas yra įvairus, nedominuoja mokiniai iš vieno ar kito SEK konteksto. Tuo tarpu 8 klasių mokytojų nuostatos dėl profesijos blogėja, jei mokykloje dominuoja mokiniai iš žemo SEK konteksto, jei dominuoja mokiniai iš aukšto SEK konteksto – gerėja.

 

Tiek 4, tiek 8 klasės mokytojų lūkesčiai dėl mokinių pasiekimų prastėjo nuo 2003 m. iki 2011 m., tačiau 2015 m. ir 2019 m. pasižymėjo gerėjimo tendencija. 4 klasės mokytojų lūkesčiai dėl mokinių pasiekimų visuose TIMSS tyrimuose buvo geresni nei 8 klasės matematikos ir gamtos mokslų mokytojų. Tuo metu 8 klasės matematikos ir gamtos mokslų mokytojų lūkesčiai buvo labai panašūs.

 

Aukštesni 4 klasės mokytojų lūkesčiai dėl mokinių pasiekimų sietini su aukštesniais mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimais. 8 klasės matematikos atveju tokios sąsajos nustatytos 2003, 2011 ir 2015 metais. Tuo metu 8 klasės gamtos mokslų atveju aukštesni mokytojų lūkesčiai dėl mokinių pasiekimų sietini su aukštesniais mokinių gamtos mokslų pasiekimais. Kuo aukštesni mokytojų lūkesčiai dėl mokinių mokymosi pasiekimų, tuo dažniau jie sieja pamokų medžiagą su kasdieniu mokinių gyvenimu. Tokios sąsajos 4 klasėje nustatytos tik 2015 m. ir 2019 m., tuo metu 8 klasės atveju tokios sąsajos nustatytos beveik visuose TIMSS tyrimuose tiek matematikoje, tiek gamtos moksluose. Nustatyta, kad kuo daugiau mokykloje mokinių iš žemo SEK konteksto, tuo mokytojų lūkesčiai dėl mokinių pasiekimų žemesni, kuo daugiau mokinių iš aukšto SEK konteksto, tuo mokytojų lūkesčiai geresni.

 

Pozityvus mokytojų požiūris į jų darbo aspektus prisideda prie geros mokymosi aplinkos kūrimo, veikia preventyviai ir įkvepiančiai mokiniams, sukuria gerą mikroklimatą, todėl būtina užtikrinti mokytojų emocinę gerovę, sukurti mokytojams palankią darbo aplinką.

Teigiamos nuostatos į profesiją gali teigiamai veikti mokinių pasiekimus ir šis ryšys ypač sustiprėjo 2019 m. Todėl mokytojų nuostatų gerinimas yra labai svarbus siekiant aukštesnių mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų. Kuo labiau mokytojai patenkinti savo profesija, tuo geriau jie vertina mokinių norą mokytis.

 

Kokias tėvų nuostatas ir lūkesčius, siejamus su mokinių pasiekimais, atskleidė antrinė TIMSS tyrimo analizė? Kas nustebino?

Daugiau nei du trečdaliai ketvirtokų tėvų teigiamai vertina mokyklos pagalbą vaikams mokantis matematikos ir gamtos mokslų. Apie 70 proc. ketvirtokų tėvų visiškai sutinka su tuo, kad mokykla padeda jų vaikams mokytis matematikos ir gamtos mokslų, tačiau jų dalis nuo 2011 m. nežymiai sumažėjo. Teigiamas tėvų požiūris į mokyklos pagalbą vaikui mokytis sietinas su aukštesniais mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimais. Apie 50 proc. tėvų nori, kad jų vaikai įgytų aukštąjį išsilavinimą. Kuo aukštesni tėvų lūkesčiai dėl būsimo vaikų išsilavinimo, tuo aukštesni mokinių akademiniai pasiekimai matematikos ir gamtos mokslų srityje.

 

Aukštesnis tėvų išsilavinimo lygis ar kvalifikacija lemia aukštesnius mokinių matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimus. Įdomu tai, kad ryšys tarp mamos išsilavinimo ir mokinio pasiekimų yra stipresnis nei tarp tėčio įgyto išsilavinimo ir mokinio pasiekimų. Kuo aukštesnės kvalifikacijos reikalauja tėvų darbas, tuo aukštesni mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai. Didesnis turimų namuose knygų skaičius sietinas su geresniais mokinių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimais, šis ryšys stiprėja su kiekviena tyrime dalyvaujančia karta. Be to, turimų namuose knygų skaičius pasižymi stipresniais ryšiais su gamtos mokslų pasiekimais.

 

Kuo šios antrinės analizės rezultatai galėtų prisidėti prie geresnio ugdymo proceso organizavimo ir apskritai geresnės švietimo politikos? Kokias svarbiausias analizę rengusių specialistų rekomendacijas išskirtumėte?

Tyrėjai siūlo analizuoti mokinių pasitikėjimo savimi aspektus mokantis matematikos ir gamtos mokslų dalykų, ypatingą dėmesį skiriant vyresniems mokiniams. Visų pirma, nustatyti, kokiu laikotarpiu ir dėl kokių priežasčių pradeda prastėti mokinių nuostatos. Antra, stiprinti mokinių nuostatas dėl jų gebėjimų mokytis, atkreipiant dėmesį į tokius veiksnius kaip mokinių emocinė savijauta mokykloje, palankios knygų skaitymo aplinkos ir kultūros kūrimą, kompiuterio naudojimo įgūdžius ir platesnes bei įvairesnes jo naudojimo galimybes, visiems mokyklos bendruomenės nariams draugiškos aplinkos sudarymą.

 

Siekiant didinti mokinių pasitikėjimą savimi, rekomenduojama supažindinti mokinius su įvairiomis mokymosi strategijomis ir technikomis, t. y. padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti įgūdžių, kurie leistų sistemingai atrinkti svarbiausią informaciją, ją analizuoti, taikyti ir įsidėmėti. Atskleisti mokiniams interneto kaip mokymuisi naudingos informacijos šaltinio galimybes. Lavinti mokinių naudojimosi internetu mokymosi tikslais įgūdžius, pabrėžiant naudojamų šaltinių tinkamumo ir patikimumo aspektus, jų tikrinimo poreikį, informuojant apie autorių teises ir jų apsaugą.

 

Rekomenduojama padėti tiek tėvams, tiek mokiniams įsivertinti tikrąsias mokinių mokymosi, bendravimo ir kitas galimybes bei gebėjimus ir tokiu būdu svarstyti bei planuoti tinkamiausius mokiniui išsilavinimo būdus. Atsižvelgiant į realią mokinio gebėjimų ir pasiekimų situaciją, tikslingai vykdyti profesinį orientavimą, pristatant įvairius galimo išsilavinimo variantus, kad mokiniai ir tėvai galėtų iš anksto planuoti būsimus pasirinkimus.

 

Patariama skirti daugiau dėmesio mokyklos mikroklimatui gerinti – analizuoti mikroklimatą, nustatyti konkrečiai mokyklai būdingas problemas ir iššūkius, imtis priemonių jiems įveikti. Rekomenduojama inicijuoti ir įgyvendinti prevencinius projektus, kampanijas, skirtas mažinti patyčias, informuoti apie visų žmonių lygias galimybes, integravimo ir įtraukties svarbą. Pastarųjų kelerių metų nuoseklus mokinių informuotumo apie patyčias didinimas, tolerantiškumo vienas kitam svarbos pabrėžimas ir skatinimas, daugiau dėmesio šioms temoms skyrimas turėjo įtakos tam, kad jaunesnės kartos 8 klasės mokiniams labiau rūpi patyčių problema ir bendra veikla su bendramoksliais.

 

Siūloma užtikrinti bendrumo jausmo ugdymą, įsitraukimo skatinimą kasdienėje veikloje, kad mokiniai užsiimtų bendra veikla per pamokas ir pertraukas. Siekti, kad mokiniai galėtų vienas kitą geriau pažinti, priimti vienas kitą, toleruoti, spręsti iškilusius konfliktus. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į socialinę atskirtį patiriančius mokinius ir padėti jiems integruotis.

Svarbu stiprinti mokinių emocinius gebėjimus, jų pasirengimą įsitraukti, aktyviai veikti bendruomenėje, tačiau taip pat ugdyti atsparumą pralaimėjimams, kurių neįmanoma išvengti. Skatinti mokinių atkaklumą, gebėjimą įveikti sunkumus ir iššūkius bei tęsti veiklą. Padėti mokiniams įveikti įvairias baimes, pavyzdžiui, kalbėti viešai, kreiptis pagalbos, klausti dėl nesuprantamų ar rūpimų dalykų.

 

Rekomenduojama užtikrinti reikiamą socialinę ir psichologinę pagalbą su sunkumais susiduriantiems mokiniams ir kitiems bendruomenės nariams (mokytojams, tėvams), sprendžiant sudėtingas situacijas, konfliktus, atsistatant po sukrėtimų (pvz., mirties atvejais), tiek mokyklos, tiek savivaldos ar nacionaliniu lygmeniu.

 

Rekomenduojama analizuoti, kaip vykdoma įvairių mokinių įtrauktis į ugdymą, tarp jų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ar patiriančių sunkumų dėl kalbos. Pagal poreikį taikyti įvairius įtraukties (kalbos kontekste) didinimo būdus, įskaitant personalizuotą pagalbą ugdymo metu, pagalbos mokiniui galimybes ir kt. Kurti mokyklose kiekvienam mokiniui palankią ir palaikančią jį aplinką, užtikrinti integravimą į mokyklos bendruomenę, visiems lygias galimybes ir dalyvavimo, įsitraukimo galimybes. Kuriant įtraukią aplinką mokykloje, dėmesį sutelkti ne tik į individą, kuriam reikia pagalbos, bet ir į įtraukties skatinimą visos mokyklos bendruomenės mastu.

 

Siektina didinti mokinių, kilusių iš žemo SEK konteksto, įtrauktį mokykloje ir tokiu būdu mažinti mokinių atskirtį, didinant jų galimybes siekti aukštų mokymosi rezultatų. Taip pat gerinti mokinių nuostatas į mokymąsi, jų pasitikėjimą savimi mokantis įvairių dalykų.

Rekomenduojama tęsti mokyklų tinklo optimizavimą, siekiant tiek mokiniams, tiek mokytojams užtikrinti palankią mokymosi ir mokymo aplinką. Mokymosi ir mokymo aplinka turi sukurti prielaidas gerai emocinei bendruomenės narių savijautai ir kartu skatinti bei lemti geresnius mokymosi pasiekimus.

 

Siūloma kurti mokykloje skaitymui palankią kultūrą. Skatinti vaikų susidomėjimą skaitymu, formuojant aktualią knygų pasiūlą mokiniams, rengiant susitikimus su autoriais, įtraukiant į veiklas bibliotekose ir taikant kitus tam tikrai mokyklai tinkamiausius būdus. Į šį procesą taip pat įtraukti tėvus: didinti jų informuotumą apie skaitymo vaikams ir su vaikais naudą, pristatyti literatūros naujoves, vaikų skatinimo skaityti būdus.

 

Svarbu ugdyti mokinių gebėjimus savarankiškai mokytis, t. y. galvoti, bandyti spręsti, ieškoti informacijos, skatinti mokytoją traktuoti kaip vedlį, mentorių, bet mokytojui ne vadovauti ar kontroliuoti. Sprendžiant uždavinius ir problemas, pasitarti su bendramoksliais ir tik tuomet dalintis gautu rezultatu. Motyvuoti mokinius savarankiškam darbui, atsižvelgiant ir pabrėžiant tokių įgūdžių svarbą tolesniame gyvenime.

 

Dėkojame už atsakymus.

 

Projekto „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą informacinių sistemų ir registrų plėtra“ rezultatai