Jūrų kiaulės išnykimo tema Klaipėdos mokytojams tapo raktu pažinti integruotas pamokas ir refleksiją

Integruotos skirtingų dalykų pamokos apie nykstančią jūrų kiaulę su mokslininkų pasakojimais bei himno kūrimu – tokia netradicinė metodinė diena „Pamokų malūnas“ vyko Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijoje. Įdomu, kad nuotolinės pamokos vyko ne mokiniams, o mokytojams – kolegos dalijosi netradiciniais mokymosi būdais ir parodė, kokios gali būti integruotos pamokos ir kaip į jas įtraukti refleksiją.

 

„Mokytojai per pamokas tapo mokiniais. Tai jiems buvo neįprasta patirtis ir puiki proga pajusti, ką reiškia būti mokiniu, kuris taip pat nežino, bijo, nedrįsta paklausti. Mokytojams, kurie mokykloje dirba jau daugelį metų, reikia nuolat ieškoti naujų būdų, kaip perduoti vaikams informaciją, bendrauti su jais, ieškoti naujovių, kalbėti su mokiniais ta pačia kalba. Taigi mes norėjome perduoti turimą patirtį ir padrąsinti kitus mokyklos mokytojus“, – sako vieną iš integruotų pamokų vedusi istorijos, dorinio ugdymo (etikos) mokytoja Eglė Jociuvienė.

 

Mokytoja aktyviai įsitraukusi į programos „Tyrinėjimo menas“ metu Liudviko Stulpino progimnazijoje suburto Mokytojų klubo veiklą. Čia kartu su programą įgyvendinančios asociacijos „Kūrybinės jungtys“ kūrybos agente, edukatore Inga Norkūniene ir kuriančiu praktiku, aktoriumi Liudu Vyšniausku mokytojai susipažįsta ir bando mokymosi naujoves, kaupia žinias apie kritinį mąstymą, mokosi, kaip išnaudoti bendradarbiavimo privalumus, kūrybiškai pritaikyti refleksijos įrankius.

 

Pasak I. Norkūnienės, šiuo metu, kai pamokos mokyklose vyksta nuotoliniu būdu ir mokytojams reikia ieškoti įvairių patrauklių būdų, kaip į mokymosi procesą įtraukti ir mokinius, Mokytojų klubo veikla itin aktuali.

 

„Pamokos mokytojams buvo išskirtinė galimybė parodyti, koks įtraukiantis gali būti mokymas ir informacijos pateikimas. Tai buvo stipri motyvacija mokytojams galvoti apie įdomesnę pamoką“, – sako I. Norkūnienė.

Į pamoką įtraukė mokslininkus

 

Metodinės dienos „Pamokų malūnas“ metu įvyko 3 skirtingų dalykų integruotos pamokos, kurias vienijo bendra tema – nykstanti jūrų kiaulė, taip vadinamas vienas iš mažiausių banginių.

 

Pirmosios pamokos metu buvo jungiami biologijos, istorijos ir muzikos dalykai. Prie nuotolinės pamokos prisijungęs Klaipėdos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius pasakojo apie jūrų kiaulę ir jos nykimą Baltijos jūroje. Istorijos mokytoja parengė informaciją apie laikotarpį, kai jūrų kiaulę buvo galima išvysti prie Klaipėdos krantų, o muzikos mokytoja pasakojo apie kūrinius, kurie susiję su jūra, mitinėmis būtybėmis. Be to, mokytojai komandomis pagal jau esamą ritmą turėjo kurti himno tekstą jūrų kiaulei.

 

Per antrąją pamoką buvo integruojami matematikos ir ekologijos dalykai. Pamokoje dalyvauti negalėjęs mokslininkas iš Jūrų tyrimų centro parengė prezentaciją apie Baltijos jūros užterštumą lyginant su kitomis jūromis, pateikė pavyzdžių, kas labiausiai teršia Kuršių marias. Matematikos mokytoja parengė tikimybių užduotis.

 

Trečiojoje pamokoje buvo jungiamos anglų ir lietuvių kalbos: mokytojams pateiktos lietuviškos mįslės, susijusios su mariomis, jūra ir jos gyvūnija, o atsakymus mokytojai savo komandose turėjo nupiešti ir atsakyti anglų kalba.

 

„Po šios pamokos mokytojai suprato, kad mokiniams reikia duoti tas žinias, kuriomis gyvena pasaulis. Tai, kas aktualu ir susiję su šiandiena ir aplinka. Mokslininkų pasakojimai ir pateikta informacija įkvėpė mokytojus labiau pasidomėti ekologija, užterštumu. Visi vieningai sutarė, kad skirtingų sričių profesionalų dalyvavimas pamokoje suteikia daugiau aktualumo, gyviau pateikiamų žinių, kurių nesurasi knygose“, – mokytojų įspūdžiais dalijosi I. Norkūnienė.

 

Ilona Simanaitienė, Liudviko Stulpino progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, planuoja pamokų malūną ateityje užsukti ir kitomis temomis, pavyzdžiui, dar plačiau nagrinėti ekologijos temą. „Mokytojai buvo nustebę, pasikrovę teigiamų minčių, laimingi. Jiems reikėjo kolegų pavyzdžio, kad ryžtųsi mokiniams paruošti įdomesnes pamokas“, – sako I. Simanaitienė.

Mokėsi taikyti refleksiją

 

Pamokų mokytojams metu ypatingas dėmesys skirtas refleksijos įrankiams – ne tik pamokos pabaigoje, bet ir jos pradžioje, paklausiant mokytojų, ko jie tikisi, arba, pavyzdžiui, ką jie žino apie jūrų kiaulę.

 

„Viena iš didžiausių „Tyrinėjimo meno“ naudų – kitoks priėjimas prie refleksijos. Visada galvodau, kad ji turi vykti pamokos pabaigoje ir jai visada pritrūkdavo laiko. Atrodė, kad geriau papasakosiu vaikams naudingesnių dalykų. Mokytojų klube supratau, kad galiu refleksiją pritaikyti ir pamokos pradžioje, sužinoti mokinių lūkesčius, savijautą, požiūrį, turimą patirtį“, – pasakoja E. Jociuvienė.

 

Mokytoja pateikia vieną pavyzdį, kaip refleksija jai padėjo geriau mokiniams perteikti istorijos medžiagą. „Į penktos klasės istorijos programą įtraukta informacija apie du XIX a. reikšmingus sukilimus. Pamokos pradžioje paklausiau mokinių, ką jie darytų, jeigu būtų sukilėliai, prieš ką ir kodėl sukiltų. Vaikai drąsiai reiškė savo nuomonę, pasakojo, kaip supranta sukilimą. Tada jie kur kas geriau suprato, kas yra sukilimas ir kodėl jie vyko XIX a.“, – pasakoja E. Jociuvenė.

 

Refleksijos metodą mokytoja dabar dažnai taiko ir pamokų pabaigoje. „Tada išgirstu, ką sužinojo mokiniai, ar jie teisingai suprato mano perduotą medžiagą, ką reikėtų jiems labiau akcentuoti kitose pamokose. Labai džiaugiuosi, kad refleksiją išmokau naudoti kitaip, naudingiau“, – sako penktokų mokytoja.

 

Programa „Tyrinėjimo menas“, kurios metu atskleidžiami ir ugdomi svarbiausi XXI a. vaikui būtini gebėjimai – kūrybingumas, kritinis mąstymas, bendradarbiavimas, Lietuvos mokyklose vyksta jau penktus metus. Šiemet joje dalyvauja Trakų, Klaipėdos, Visagino, Vilniaus miesto ir rajono mokyklos. Programą vykdo asociacija „Kūrybinės jungtys“ bendradarbiaudama su Britų taryba Lietuvoje ir Vilniaus miesto savivaldybe. „Kūrybinių jungčių“ strategijos ir programų įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba.