Juodai baltais langeliais – į geresnius mokinių pasiekimus

Šachmatai – Lietuvoje populiarus žaidimas. „Google“ paieškoje įvedus jo pavadinimą atsiveria daugybė puslapių, siūlančių jėgas išbandyti internetu, nemaža ir šachmatų būrelių įvairaus amžiaus mokiniams pasiūla. Tačiau idėja šachmatais bendrojo ugdymo mokyklose išmokyti žaisti visus Lietuvos vaikus – mūsų šalyje gana nauja. Kol kas žaisti šachmatais moko ir žaidimo elementus ugdymo procese pasitelkia pavienės šalies mokyklos. O juk šis žaidimas yra puiki ir lengvai visiems prieinama priemonė, lavinanti intelektą ir loginį mąstymą, gerinanti atmintį, ugdanti kūrybiškumą ir mokanti siekti tikslų, ugdanti socialinius įgūdžius, ją puikiai galima pritaikyti vykdant įtraukųjį ugdymą. Šachmatų integravimas į pradinį ugdymą atveria galimybes nuo mažens ugdyti ir universalius, ir šiuolaikiniam pasauliui taip reikalingus analitinius gebėjimus suvokti, atsirinkti, apdoroti ir vertinti didelius informacijos kiekius. Šis žaidimas taip pat naudingas ugdant gebėjimus kritiškai mąstyti ir sutelkti dėmesį, planuoti, kūrybiškai spręsti problemas.

 

Vilniaus kolegijos lektorė ir Lietuvos edukologijos universiteto edukologijos mokslo krypties doktorantė Renata Kondratavičienė įsitikinusi, kad šachmatų įtraukimas į ugdymo procesą leis vaikams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. „Šachmatai skatina vaiką mąstyti ir spręsti susidariusias problemas, ieškoti alternatyvų ir nepasiduoti tol, kol nėra išnaudoti visi galimi variantai. Šachmatai – žaidimas, puikiai ugdantis kantrybę, lavinantis atmintį, mokantis ilgesnį laiką sutelkti dėmesį į tam tikrus dalykus. Be to, šachmatai ugdo ir tokias savybes kaip garbingumas. Žaidžiant šachmatais neįmanomi klaidinimo elementai, tai ypač sąžiningas žaidimas, ugdantis atsakomybę už savo veiksmus ir to, ką darai, pasekmes“, – įsitikinusi pedagogė.

 

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad daugiausiai naudos šachmatai duoda 6–8 metų vaikams, nes tokio amžiaus jie yra itin imlūs. Tačiau, pasak R. Kondratavičienės, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra gerosios praktikos pavyzdžių, kai šachmatais pradeda žaisti ir keturmečiai. Mėgindami perprasti šachmatų logiką, žaisdami vaikai įgyja ir įtvirtina ne tik skaičiavimo, bet ir skaitymo, rašymo, uždavinių sprendimo įgūdžius. Tai padeda siekti aukštesnių kiekvieno vaiko pasiekimų moksle, pastebima teigiama žaidimo įtaka elgesiui.

 

Pasaulyje sukurta įvairių metodikų, kaip šio žaidimo taisykles paaiškinti ikimokyklinukams ir pradinukams. Tokios metodikos pradėtos kurti ir Lietuvoje. „Pamenu, kada mano vaikas lankė darželį, popietinės grupės edukacinės veiklos auklėtoja žaisdavo šachmatais su penkiamečiais ir šešiamečiais. Auklėtoja mokydavo žaisti šachmatais sekdama pasakas, vaidindama šachmatus, per sportą ir įvairią praktinę veiklą. Mažyliams labai patinka žaisti ne tik darželyje, bet ir su tėčiu ar mama. Tai intelektualus bendravimas, ugdantis kalbą ir plečiantis žodyną. Žaisdamas šachmatais, vaikas mokosi pralaimėti ir svajoja per kitą partiją atsirevanšuoti. Pralaimėjimas yra motyvas stengtis, tobulėti ir atsilošti, būti stipresniam už varžovą. Atsiradus skaitmeniniams įrenginiams, galima žaisti ir prieš kompiuterį, ir internete su vienu ar keliais žaidėjais. Internetu galima susisiekti su šachmatininku bet kuriame pasaulio kampelyje ir su juo pasivaržyti. Šis žaidimas tampa bendravimo būdu, plečia pažinčių ratą“, – mintimis dalijasi R. Kondratavičienė.

 

Šachmatai į ugdymo procesą įvairiomis formomis integruojami daugelyje pasaulio šalių: Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Estijoje, Vengrijoje… Pavyzdžiui, Armėnijoje šachmatai įtraukti į privalomą mokyklinę programą. Estijoje 2–3 klasių mokiniams šachmatų pamokos yra sudėtinė matematikos dalis. Švedijoje šachmatai tarnauja ir kaip įtraukiojo ugdymo priemonė, vienas iš šachmatų pamokų tikslų – integruoti tautinių mažumų atstovus, nes šachmatai padeda bendrauti net ir esant kalbos barjerui, skirtingiems kultūriniams elgesio modeliams. Šiose šalyse atlikti įvairūs tyrimai rodo, kad šachmatų mokymasis ir akademiniai pasiekimai susiję – po pusmečio reguliarių šachmatų pamokų pagerėja mokinių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos (angl. Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics, STEAM) krypties dalykų ir skaitymo pasiekimai, jie geriau sprendžia standartizuotus testus, gerėja jų kognityviniai ir socialiniai įgūdžiai.

 

Kadangi pagrindinis šachmatų integravimo į pradinį ugdymą tikslas nėra ugdyti sportininkus, o pasitelkus šachmatus kaip pagalbinę priemonę lavinti įvairius gebėjimus, manoma, kad su mokiniais turėtų dirbti jų mokytojai. Šachmatų elementai galėtų būti integruojami į matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, istorijos, menų ir technologijų pamokas. Šis žaidimas gali padėti mokytis skaičiavimo ir skaitymo, suvokti koordinačių sistemą, susipažinti su geometrijos pagrindais, plėsti erdvinį, strateginį mąstymą. Žaisdami vaikai bendrauja, kalbasi, taigi lavėja jų kalbiniai, socialiniai įgūdžiai, vystosi emocinis intelektas.

 

Šiais metais Vilniaus kolegija pradėjo ruošti pradinių klasių mokytojus, kurie jau artimiausioje ateityje su šachmatais supažindins būsimus savo ugdytinius. Kaip teigia kolegijos lektorė R. Kondratavičienė, idėja rengti pedagogus, kurie ateityje gebėtų šachmatus integruoti savo pamokose, kilo jau 2015 m., rengiant specializacijos „Inovatyvios technologijos pradiniame ugdyme“ programą. Studijuodami šios specializacijos dalykus (informacinio raštingumo ugdymas, skaitmeninio raštingumo ugdymas, virtuali erdvė ir jos techninės priemonės), studentai turi galimybę pasirinkti ir tokį dalyką kaip skaitmeniniai žaidimai ugdymo(si) procese bei informacinės technologijos. Studentai per šį laisvai pasirenkamąjį dalyką mokosi to paties, ką turi žinoti ir jaunieji žaidėjai: pradedant nuo to, kaip sustatomos figūros, baigiant ypatingais ėjimais bei taktika, taip pat įgyja žinių, kaip skirtingi šachmatų elementai gali būti pritaikomi mokant vaikus akademinių dalykų.

 

Sausio pabaigoje Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Pradinio ugdymo studijų programos antro kurso studentės pakvietė mokinius iš Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos ir Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos į šachmatų turnyrą „Proto bokštai“. Turnyre su mokiniais žaidė ne tik studentai, bet ir fakulteto dėstytojai. Turnyras atskleidė, kad pradinukai ne tik geba žaisti šachmatais ir įveikti suaugusiuosius, bet ir labai pozityviai išgyvena pergalės džiaugsmą.

 

Turnyre dalyvavusi devynmetė Beatričė – jau patyrusi žaidėja, ji lanko šachmatų mokyklą ir dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio čempionatuose. „Žaidimas šachmatais lavina protą, geriau sekasi matematika, geriau įsimenu visokius dalykus. Labiausiai man patinka ataka ir puolimas. Ypač džiaugiuosi, kai laimiu, o kai pralaimiu, galvoju, kad kitą kartą reikės labiau pasistengti“, – paklausta, kodėl jai patinka žaisti šachmatais, atsako Tuskulėnų gimnazijos pradinukė.

 

Pasak Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto pradinio ugdymo pedagogikos antro kurso studentės Brigitos Stankevičienės, studijuojančios specializacijos „Inovatyvios technologijos pradiniame ugdyme“ dalykus bei laisvai pasirenkamąjį dalyką „Skaitmeniniai žaidimai ugdymo(si) procese“, šachmatai – puikus būdas mokyti ir mokytis per žaidimą. „Mokymasis šachmatus įtraukti į ugdymo procesą mūsų kolegijoje buvo noriai priimtas studentų. Šachmatai puikus būdas integruoti įvairius dalykus į ugdymo procesą. Šis žaidimas ypač lavina socialinius įgūdžius, padeda lengviau rasti kalbą net su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais. Svarbu vaiką sudominti. Kalbant apie tokio dalyko kaip šachmatai integracijos poreikį, kiekviena naujovė, kuri suteikia ugdymo procesui malonumo ir žaidybinių elementų, mokytojui yra puikus įrankis, tereikia juo tinkamai pasinaudoti“, – sako būsima pradinių klasių mokytoja.

 

Praėjusių metų pabaigoje projektą „Šachmatai mokyklose“ inicijavo Lietuvos šachmatų federacija, bendradarbiaudama su leidykla „Šviesa“. Per bandomąjį projektą pradinukai iš keturiasdešimties šalies mokyklų įvairių dalykų mokėsi pasitelkdami šachmatus. Kiekvienoje mokykloje vyko po šešias integruotas šachmatų pamokas. Šiuo metu projekto rezultatai apibendrinami ir tikimasi, kad jau artimiausioje ateityje šachmatai į pradinį ugdymą bus integruoti visose šalies mokyklose.