Jungtinės klasės ir ugdymo kokybė – nesuderinami dalykai

Dar ankstyvą pavasarį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) inicijavo diskusijas su savivaldybėmis dėl jungtinių 5–8 klasių naikinimo. ŠMSM ministrės Jurgitos Šiugždinienės pastebėjimu, tokiose klasėse besimokantys vaikai negali gauti kokybiško, visaverčio ugdymo. Su tuo ne visų savivaldybių atstovai norėjo sutikti, tačiau, anot keleto savivaldybių atstovų, dažnai įtakos turi siekis išsaugoti mažas, atokias rajonų mokyklas, žinoma, visiškai suprantamos ir tėvų iniciatyvos, kad vaikai mokytųsi arčiau namų.

 

Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis, paklaustas, ką manantis, ar jungtinėse klasėse gali būti užtikrinama ugdymo kokybė – ar mokantis mažose klasėse su skirtingo amžiaus vaikais, iš mokinių neatimama galimybė mokytis kokybiškai, ugdytis socialiai, būti tarp savo amžiaus grupės mokinių, ar vaikams pakanka motyvacijos mokytis, kai vienõs pamokos metu kalbama ir aštuntokui, ir penktokui aktualiomis temomis, teigia, jog jungtinės klasės ir ugdymo kokybė – nesuderinami dalykai.

 

„Kėdainiuose pagrindinio ugdymo koncentruose jungtinių klasių nuo praėjusių metų jau neturime, kai taryba priėmė tokį sprendimą. Tik Truskavos miestelyje yra viena nepilna 8 klasė, kurioje 5 mokiniai, jos neardome, leidžiame vaikams užbaigti mokslo metus. Bet tai – išimtis, kurią lėmė keletas susiklosčiusių aplinkybių. Jungtinių pradinukų klasių kol kas dar yra, jose iš viso mokosi 36 mokiniai, t. y. vos 2 proc. visų pradinių klasių mokinių (3 skyriuose ir 1 pagrindinėje mokykloje)“, – pasakojo jis.

 

Pasak P. Aukštikalnio, rajone sutelkta itin stipri švietimo bendruomenė bei jos lyderiai: mokyklų vadovai ir švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius, tarybos narė švietimo bei kultūros komiteto pirmininkė, žinoma Lietuvoje pedagogė ir politikė Nijolė Naujokienė – ši komanda visada koncentruojasi į tikslą, kad vyktų kokybiškas ugdymas, moksleiviams būtų suteikiamos geriausios žinios bei geriausios mokymosi sąlygos.

 

Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Linos Leinartienės teigimu, ugdymo kokybė priklauso nuo mokytojų profesionalumo: „Tiek mažoje kaimo mokykloje mokantis jungtinėje klasėje, tiek didelėje miesto mokykloje vaikai gali pasiekti gerų mokymosi rezultatų. Skirtumas tas, kad mokantis mokyklose, kuriose nėra jungtinių klasių komplektų ir pakankamai didelis mokinių skaičius, mokiniui sudaromos didesnės galimybės naudotis šiuolaikiškomis ugdymo priemonėmis, laboratorijomis, didesnės galimybės rinktis įvairius, vaiko poreikius tenkinančius, neformaliojo užsiėmimo būrelius ir pan.“

Asociatyvi Renatos Česnavičienės nuotr.

P. Aukštikalnis teigia nematantis jokių mokymosi privalumų jungtinėse klasėse. „Mūsų švietimo bendruomenė supranta, kad jungtinės klasės – ne išeitis ir tai nesuteikia tokio kokybiško ugdymo, kokio reikia vaikams, todėl Kėdainiuose stengiamės organizuoti ugdymo procesą taip, kad pagrindinio ugdymo jungtinių klasių jau nebūtų, kad švietimo įstaigos dirbtų kokybiškai ir būtų prieinamos visiems rajono vaikams, nesvarbu, kur jie gyvena. Šis klausimas svarbus ne tik dėl racionalaus lėšų naudojimo, ką privalo daryti savivaldybė, bet ir dėl to, kad vaikas lavėtų visapusiai, jam būtų sudarytos ne geresnės, o geriausios sąlygos – tuo labiau, kad tai atlikti galime. Taip vadinamas „buvimas prie namų“ yra daugiau tėvų baimės ir patogumas, bet jokiu būdu ne vaiko gerovė. Vaikams reikia ne tik žinių, bet ir veržlių bendraamžių, būrelių ir kitų galimybių“, – pabrėžia Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotojas.

 

L. Leinartienė išsakė pastebėjimą, jog mažoje mokykloje mokiniui skiriama daugiau individualaus dėmesio. Taip pat maža mokykla dažniausiai yra arčiau vaiko gyvenamosios vietos, todėl sugaištama mažiau laiko vykstant į mokyklą ir grįžtant iš jos, o minties dėl ugdymo kokybės Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja neakcentavo. Ji pripažino, jog atskirtį tarp vaikų, besimokančių mažose kaimo ir didelėse miesto mokyklose, lemia ne tik klasių dydis, bet ir iš kokios šeimos vaikas ateina į mokyklą, kokia profesionalų komanda su tuo vaiku dirba. Vienokia ar kitokia atskirtis, dažnu atveju, tarp kaimo ir miesto mokyklų vaikų yra pastebima.

 

„Mūsų planas – organizuoti mokinių švietimą nedidinant jungtinių ir nepilnų klasių skaičiaus net ir pradinių. Pabrėžiu, aštuntokas ir penktokas vienoje klasėje mokytis tikrai negali, kokybiškas mokymasis galimas tik tarp bendraamžių. Jungtinės klasės suteikia galimybę tiek socialinėms, tiek edukacinėms patyčioms. Kur pasirinks stoti aštuntokas, jei jis mokėsi vienoje klasėje su penktoku? Kaip jaustis penktokui, jei jo klasėje mokosi vyresni ir stipresni aštuntokai? Kaip galime diskutuoti apie patyčias, prastas žinias, kai leidžiame gyvuoti jungtinėms klasėms…“, – pokalbį itin svarbiais klausimais baigė Paulius Aukštikalnis.

 

 

Redakcijos inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Citata

    „ edukacijos specialistai nelaiko klasių, kuriose mokosi skirtingo amžiaus vaikai, žalingomis mokymosi procesui, kartais tai – puikus būdas mokytis kartu. Estijoje, nepaisant šių skirtumų, mokiniai pasiekia aukštų pasiekimą, o procentas „prastai pasirodančiųjų“ Estijoje yra pats mažiausias tiek Europoje, tiek visame pasaulyje“.