Jaunoji karta neabejinga augmenijos ateičiai ir klimato kaitai
Mes, VDU Ugnės Karvelis gimnazijos mokiniai, turėjome galimybę sudalyvauti „Erasmus+” projekte KA229 „Plant Health: Better Plants, Better Planet” (projekto partnerės Turkija, Vokietija, Slovakija, Kroatija, Portugalija, Lietuva). Tai buvo nepamirštama patirtis, puikūs įspūdžiai, naujos pažintys. Šis projektas tikrai viršijo mūsų lūkesčius. Šiek tiek plačiau apie tai…
Pirmoji diena Turkijoje buvo labai svetinga, mus pasitiko saulė ir šiltas, atrodytų, pavasario vėjelis. Nuvykę į viešbutį įsikūrėme, pavalgėmė ir išėjome pasivaikščioti. Tai buvo mūsų pirmoji pažintis su vietine religija – islamu, mečetėmis ir žmonių požiūriu į gyvenimą. Patebėjome, kad jie gyvena labai laisvai, savęs neapkrauna įvairiomis, slegiančiomis mintimis. Tačiau, kai kalba pasisuka apie religiją, viskas kardinaliai pasikeičia: tikintys žmonės į tai žiūri rimtai, mečetėse galioja griežtos taisyklės.
Pabudus ryte, mūsų laukė kelionė po Europą ir Aziją sujungiantį miestą Stambulą, kuris pribloškia savo didybe, žmonių gausa ir aišku, istorija. Labiausiai Stambule žavi į UNESCO paveldo sąrašą itrauktas senamiestis su 536 m. statyta Hagia Sofia bažnyčia, bėgant laikui tapusia mečete, Topkapi rūmai, kuriuose gyveno Osmanų imperijos sultonai ir viziriai, Egipto turgumi su garsiai kviečiančiais, šiek tiek įkyrokais prekeiviais, siūlančiais kalnus turkiškų saldumynų, prieskonių riešutų ir įvairiausių smulkmenų. Dar liko daugybė kitų lankytinų vietų, kurias įsitraukėme į planus aplankyti ateityje. Dieną pabaigėme kelione laivu Bosforo sąsiauriu, žvelgdami tai į Aziją, tai į Europą, prieš mūsų akis atsivėrė nuostabūs peizažai su mečetėmis ir besistiebiančiais į dangų minaretais; kitoje pusėje – Bosforo promenada, kur pėstieji lėtai juda pro mažas parduotuvėles, jaukias kavines ar restoranus, kai kas tiesiog gurkšnoja kavą lauke ir mėgaujasi rudeninės saulės spinduliais. Vakare autobusu riedėjome Akhisaro link – miesto, kur įsikūrus mūsų Turkijos partnerių mokykla. Autobuse pirmą kartą artimiau susipažinome su mūsų projekto partneriais iš Kroatijos, Portugalijos bei Slovakijos.
Trečiają dieną susipažinome su mokykla, jos mokiniais – turkais, bei dar artimiau susidraugavome su kitų šalių mokiniais, žaidėme susipažinimo žaidimus, išklausėme ir patys pristatėme savo paruoštas prezentacijas apie savo šalį, miestą, mokyklą ir dar keletą, su augalais susijusių temų. Projekto koordinatoriai turkai pristatė savo augalą – alyvmedį. Po pietų gaminome muilą iš alyvuogių aliejaus bei nustatinėjome aliejaus rūgštingumą. Tai buvo puiki patirtis, nes ne tik pabandėme pagaminti muilą, bet ir gavome galimybę dar kartą pabendrauti su mokiniais iš kitų šalių. Kiekvieną dieną mūsų draugystė darėsi vis tvirtesnė ir tvirtesnė, daugėjo šypsenų ir juoko.
Kitą dieną susipažinome su alyvuogėmis. Iš pradžių mokykloje degustavome įvairiai paruoštas alyvuoges, laužėme duonos su alyvuogėmis ir mirkėme šviežiai spaustame aliejuje. Vėliau aplankėme jų plantacijas, pamatėme, kaip jos renkamos, marinuojamos, kaip spaudžiamos, apdorojamos iki produkto, kurį matome ant savo stalo. Vakare laukė vakarienė miesto centre su mus atsakingai globojusiais turkų moksleiviais.
Penktą dieną aplankėme Marmaros ežerą, kuris išsiskiria tuo, kad dėl klimato kaitos karts nuo karto išdžiūsta ir tuomet žūsta visa ten gyvenanti fauna, nyksta augalai. Grįžę į mokyklą susėdome prie apskritojo stalo diskusijos ir ieškojome būdų klimato kaitos procesams pristabdyti. Po pietų kūrėme elektroninius lankstinukus, susijusius su klimato kaita ir augalais. Po to smagiai žaidėme mėgstamiausius Turkijos mokyklos žaidimus sporto aikštelėje. Vakare aplankėme miestą, kartu su projekto dalyviais apsilankėme kavinėje ir užmezgėme dar stipresnį ryšį.
Kitą dieną mūsų laukė orientacinis žaidimas. Parko teritorijoje, turėdami žemėlapį, ieškojome šalių, dalyvaujančių projekte, vėliavų ir mokyklų logotipų lipdukų. Per trumpiausią laiką visus lipdukus radę mokiniai, buvo pripažinti nugalėtojais. Po šio žaidimo grįžome į mokyklą, pavalgėmė pietus ir turėjome naują užduotį – sukurti vaidinimą. Komandoje buvome kartu su mokiniais iš Kroatijos. Visi pasidalinę savo idėjomis priėmėme bendrus sprendimus ir, mūsų manymu, pasirodėme gerai. Vėliau gavome sertifikatus, žyminčius dalyvavimą šiame projekte.
Paskutiniosios dienos nuotaikos buvo gana keistos. Daugelio veiduose buvo galima įžvelgti liūdesį, žinant, kad tai paskutinioji diena. Tą dieną aplankėme antikos laikų miestą Efesą, pasivaikščiojome gražiame, jūros skalaujamame miestelyje Kasubasyje. Pavalgę vakariene savo draugams tarėme: „Iki susitikimo!“ ir išvykome į oro uostą.
Taigi, šio projekto metu mes ne tik patobulinome anglų kalbos žinias, bet ir susipažinome su Turkijos religija, vietine kultūra, virtuve, ir svarbiausia – užmezgėme artimą ryšį su kitais projekto dalyviais. Trumpai tariant, mes supratome, kokios neribotos yra mūsų galimybės! Tariame didelį AČIŪ mokytojams ir projekto organizatoriams „Erasmus+” už suteiktą galimybę sudalyvauti šiame projekte.
Šis leidinys (ar kūrinys) atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.