J. Šiugždinienė: suvienodinus reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas pereiname į kitą studijų kokybės etapą

Nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas, taip pat – aukštosioms mokykloms skirti papildomą finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Šios nuostatos įsigalioja Seimui priėmus Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisas, kurias pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

 

Toks sprendimas priimtas siekiant pašalinti priėmimo sąlygų disproporcijas, kai stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas taikomi skirtingi priėmimo reikalavimai. Šiuo metu stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, taip pat įveikti metinių pažymių vidurkio bei minimalaus stojamojo balo kartelę, o besirenkantiems mokamas studijas pakanka tik vieno valstybinio brandos egzamino.

 

„Reikalavimų suvienodinimas stojantiesiems nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio – būtina studijų kokybės ir aukštojo mokslo konkurencingumo sąlyga. Diskriminacinių nuostatų panaikinimas didina aukštojo mokslo prieinamumą ir sistemą daro teisingesne. Tokią rekomendaciją teikė tiek EBPO, tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija, tokia nuostata yra numatyta ir Seimo parlamentinių partijų rugsėjo 1 d. pasirašytame susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030. Labai džiaugiuosi, kad Seimas pritarė mūsų siūlomiems pakeitimams, kurie leis Lietuvos aukštajam mokslui pereiti į kitą kokybės etapą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.

 

Nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo. Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turės būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turės pasiekti minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkti bent 16 balų iš 100).

 

Naujieji reikalavimai galios 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebus privalomas matematikos egzaminas. Ankstesnių metų abiturientams bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai. Naujieji reikalavimai taip pat nebus taikomi asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje.

 

Seimas taip pat pritarė studijų kokybės stiprinimui, aukštosioms mokykloms numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Iki 20 proc. valstybės finansavimo studijoms aukštosioms mokykloms galės būti skiriama už studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą, absolventų karjerą, paramos studijoms pritraukimą ir kitus studijų kokybės parametrus.

 

Seimas pritarė ir siūlymui įgyvendinti strategines mokslo ir studijų sistemos pažangos priemones, pasitelkiant sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis dėl konkrečių tikslų įgyvendinimo: pavyzdžiui, konsoliduojant mokslo ir studijų institucijų tinklą ar plėtojant infrastruktūrą. Sutartimis bus nustatyti konkretūs siekiami tikslai, rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas finansavimas.

 

Siekiant tikslingai planuoti priėmimą į pedagogines studijas, Seimas taip pat įtvirtino galimybę planuoti valstybės finansuojamas studijų vietas ir pagal atskirų mokomųjų dalykų specializacijas, o ne tik pagal studijų programas, kaip yra dabar. Tai leis valstybės finansavimą tikslingai skirti konkrečių dalykų pedagogams, kurių poreikis didelis, rengti.

 

ŠMSM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Kamile

    Aš suprantu tokie reikakavimai į universitetus pagrįsti, bet kolegijoms..? Manau, į kolegijas turi būti mažesni reikalamai, apsurdas, kad kolegijos prilyginamos universiteto lygiui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *