Įvyko savivaldybių ir pedagogų rengimo centrų pasidalijimo patirtimi renginių ciklas

Nacionalinė švietimo agentūra šiais metais, vykdydama savivaldybių švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo stebėsenos bandomąjį tyrimą, surengė 3 susitikimų ciklą su tyrime dalyvaujančių 9 savivaldybių administracijų švietimo padaliniais ir akredituotomis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo (toliau – PKT) institucijomis. Kiekviena savivaldybė dalijosi PKT stebėsenos gerąja patirtimi, o šį procesą lydėjo Lietuvos pedagogų rengimo centrų atstovai, Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Pedagogų veiklos skyriaus patarėja Egidija Nausėdienė bei Nacionalinės švietimo agentūros Mokyklų veiklos plėtros skyriaus darbuotojai.

 

Per pirmąjį susitikimą Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė pabrėžė, kad labai svarbi universitetų, švietimo politiką formuojančių, akredituotų PKT institucijų veiksmų sinergija, bendrystės palaikymas ir noras veikti drauge. Profesorė įvardijo pagrindines problemas, kodėl vis dar negerėja mokinių pasiekimai tiek, kiek norėtųsi ir pasiūlė vertingus sprendimus ateičiai, kad ši situacija pasikeistų. Tai ilgalaikiškumas skiriant finansavimą bei nustatant prioritetus, tęstinumas ir tobulėjimas, grindžiamas mokslu ir refleksija.

 

Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydrė Žilinskienė ir Vilkaviškio r. švietimo pagalbos tarnybos direktorė Asta Grinevičienė pristatė, kaip renkami, analizuojami, sisteminami ir panaudojami PKT duomenys. Pranešėjos akcentavo bendradarbiavimą mokinio sėkmės vardan, sudarytas sąlygas mokyklos bendruomenės narių dialogo ir pamokos organizavimo kaitai, švietimo bendruomenės sutelktumą diegiant sisteminį požiūrį, kai įstaigų bendradarbiavimas grįstas pasitikėjimu, susitarimų laikymusi ir atvirais santykiais.

 

Varėnos r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistė Rima Svirskienė pabrėžė visuminio požiūrio į pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, nuoseklumo ir tęstinumo svarbą. Pasak pranešėjos, savivaldybės pedagoginiai darbuotojai mokosi procesais siekti rezultato; dalijasi patirtimi ir planuoja veiksmingus santykius vaiko pažangai. Daugumoje rajono švietimo įstaigų pagerėjo pamokų kokybė, konstatuojamas didesnės tėvų dalies įsitraukimas į vaiko ugdymą(si). Pranešėja taip pat įvardijo ir pagrindinę problemą: stokojama kompetencijos ir patirčių susitarti dėl švietimo pagalbos poveikio kokybės kriterijų.

 

Klaipėdos m. pedagogų švietimo ir kultūros centro metodininkas Edgaras Gervaitis pristatė, kaip renkami PKT stebėsenos duomenys savivaldybėje, kaip jie analizuojami, panaudojami rengiant naujas kvalifikacijos tobulinimo programas, pabrėžė pasidalytą atsakomybę įgyvendinant ilgalaikes programas kartu su savivaldybės švietimo institucijomis. Pranešėjas įvardijo, ką daryti, kad stebėsena būtų efektyvesnė: bendrauti duomenimis grįsta kalba, nuolat tobulinti duomenų rinkimo, apdorojimo, analizavimo procesą, atsisakyti įpročio „pagražinti“ duomenis, bendradarbiauti ir susitarti, stebėsenos rezultatais remtis planuojant veiklas.

 

Per antrąjį susitikimą doc. dr. Rima Bakutytė, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Mokymosi visą gyvenimą centro vadovė, pristatė atliktą Pedagogų kompetencijų tobulinimo, mokomųjų dalykų ir pedagoginių specializacijų (modulių) programų poreikio tyrimą, kuriame dalyvavo 340 pedagogų. Tyrimo tikslas – atlikti tų programų poreikio analizę ir parengti rekomendacijas.

 

Kauno m. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Laura Papievienė pristatė savivaldybės kvalifikacijos tobulinimo prioritetus. Kauno švietimo inovacijų centro veiklą pristatė direktorė Rasa Bortkevičienė. Centras veiklą vykdo atliepdamas mokyklų bendruomenių kvalifikacijos tobulinimo poreikius, siekiant mokinių ugdymo kokybės, atlieka įgyvendintų PKT programų įsivertinimą ir kartu su Švietimo skyriumi aptaria mokyklų veiklos tobulinimo pokyčius, įvertina ilgalaikį vykdytos programos poveikį. 2020–2021 m. m. sėkmingai bendradarbiaujant su Švietimo skyriumi, mokyklomis bei Kauno miesto mokyklų vadovų asociacija, teikta sisteminga ir nuosekli pagalba abiturientams, kurios rezultatas, lyginant su praėjusiais metais, pagerėję matematikos egzamino rezultatai.

 

Radviliškio r. savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Rita Vaigauskienė pristatė elektroninę renginių registracijos sistemą „Semi plius“. Šio įrankio dėka gaunami kiekybiniai ir kokybiniai duomenys leidžia stebėti, analizuoti ir tobulinti PKT renginių kokybę. Siekiant įvertinti pedagogų dalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo programose poveikį mokytojų profesinei veiklai, atliekami tyrimai. Radviliškio r. PKT poreikių tyrimas parodė, kad pedagogai įgytas žinias pritaiko savo darbe ir skatina kolegas jas taikyti.

 

Kretingos r. švietimo centro direktorė Adelė Mazeliauskienė akcentavo, kad kartu su savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi, siekiant pereiti prie ilgalaikių PKT programų, jau 2016 m. sudarytas besimokančių mokyklų tinklas pagal šiuos tematinius poreikius: individuali mokinio pažanga, lyderystė ir vadyba, atvirų, saugių ugdymo(si) aplinkų kūrimas. 2017–2019 m. gavus finansavimą, pradėtos vykdyti 40 akad. val. ir daugiau kvalifikacijos tobulinimo programos. Vykdydamas PKT stebėseną, centras grįžtamąjį ryšį gauna komunikuodamas su mokyklų vadovais, programų koordinatoriais, atlieka tyrimus, teikia anketas dalyviams, vykdo žodines apklausas, reflektuoja.

 

Per trečiąjį susitikimą Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos prof. Giedrė Kvieskienė, doc. dr. Rita Mičiulienė ir doc. dr. Auksė Petruškevičiūtė pristatė parengtą Pedagogų profesinio tobulinimosi modelį. Renginio dalyviai buvo supažindinti su profesinio tobulinimosi formomis, būdingomis Baltijos regiono šalių pedagogams, programų tipais ir prielaidomis modeliui įgyvendinti. Akcentuota, kad Baltijos regiono šalys išskiria bendradarbiaujančio mokymosi požymiais.

 

Marijampolės savivaldybės ir Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro vykdomos PKT stebėsenos patirtimi dalijosi centro direktorė Meilutė Apanavičienė. Pristatydama veiklos prioritetus, kryptis bei darbus, pranešėja akcentavo vieną iš taisyklių, kuria vadovaujamasi, – sklandi ugdymo įstaigų bendruomenių, savivaldybės administracijos švietimo skyriaus ir švietimo centro komunikacija.

 

Stiprinant Jurbarko pedagoginių darbuotojų kompetencijų tobulinimą, veiklos yra planuojamos ir organizuojamos remiantis pedagogų ir ugdymo įstaigų duomenimis bei poreikiais. Jurbarko švietimo centro direktorė Jurgita Voroninienė pabrėžė, kad svarbus centro veiklą lemiantis iššūkis yra nuolatinis išorės aplinkos ir poreikių vertinimas ir gebėjimas tikslingai reaguoti į pokyčius.

 

Šiaulių miesto PKT stebėsenos patirtimi dalijosi Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centro direktorė Vilma Tubutienė. Kalbėdama apie PKT stebėsenos sistemos kūrimą ir duomenų rinkimą bei analizę, ji akcentavo kvalifikacijos tobulinimo poreikį ir poveikį.

 

Savivaldybių dalijimosi stebėsenos patirtimi procesą lydėję Mokyklų veiklos plėtros skyriaus darbuotojai apžvelgė stebėsenos duomenų rinkimo klausimus, pristatė susistemintą medžiagą, kokią įtaką pedagogų ir mokyklų vadovų profesinis tobulėjimas daro mokinių pasiekimams ir pažangai, akcentavo mokymosi mokyklų bendruomenėse svarbą.

 

Šie trys susitikimai dalyviams ne tik suteikė žinių ir idėjų, bet ir paskatino ieškoti naujų pedagogų profesinio tobulėjimo formų, orientuotis į ilgalaikį tęstinį ir giluminį pedagoginių darbuotojų mokymąsi.

 

NŠA inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *