Įvertintas įtraukusis ugdymas Lietuvos mokyklose

Nacionalinė švietimo agentūra Lietuvos mokyklose pirmą kartą atliko teminį išorinį vertinimą, skirtą patikrinti, kaip jos pasirengusios taikyti įtraukųjį ugdymą: kas šioje srityje joms sekasi, su kokiais iššūkiais susiduria, kur ir kokios reikia pagalbos. Tai ugdymo įstaigoms ir visai švietimo bendruomenei itin aktualu, artėjant 2024-iesiems, kai prasidės visuotinis įtraukusis ugdymas.

 

Teminis išorinis vertinimas vyko 61 mokykloje: 6 pradinėse, 8 pagrindinėse mokyklose, 23 progimnazijose ir 24 gimnazijose. Buvo vertinamos dvi mokyklų veiklos sritys: lyderystė ir vadyba bei ugdymas(is) ir mokinių patirtys. Abiejose veikla dažniausiai vertinta patenkinamai ar gerai.

Iš lyderystės ir vadybos srities geriausiai įvertintas tinklaveiklos kūrimas. Sudėtingiau mokykloms sekėsi įgyvendinti veiklas, susijusias su nuolatiniu profesiniu tobulėjimu ir mokytojų kompetencija. Mokyklų veiklos ugdymo(si) ir mokinių patirčių srityje geriausiai įvertintas ugdymo(si) planavimas, prasčiau – veiklos, susijusios su mokinių vertinimu ir rezultatais.

Vertinant, kaip kryptingai įgyvendinimas įtraukusis ugdymas, pastebėta, kad daugelyje mokyklų kuriama įtraukioji kultūra, plėtojama tinklaveika, optimaliai skirstomi ištekliai ir pan. Mokinių įtraukimas į mokymosi procesą, rezultatai (pasiekimai ir pažanga), skirtingų mokinių pasiekimų vertinimas ir pastoliavimas mokiniui ugdymo procese kaip stiprieji veiklos aspektai įvertinti tik pavienėse mokyklose. Būtent šias mokyklos veiklas vertintojai išskyrė kaip tobulintinas.

Kaip mokyklos bendruomenė kuria kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui?

 

Vertinimas parodė, kad įtraukiojo ugdymo procesai mokyklos lygmeniu yra stipresni nei asmeniniu mokytojų lygmeniu. Mokykloms geriau sekasi telkti bendruomenę, veikti kartu ir tartis dėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo kryptingumo, tačiau šiuos susitarimus įgyvendinti, organizuojant kasdienį įtraukiojo ugdymo procesą, pavyksta tik iš dalies.

Daugumoje vizija orientuota į „mokykla visiems“ nuostatas, kiekvieno mokinio ugdymą, yra reali ir daugumai bendruomenės narių priimtina mokyklos veiklos perspektyva. Tačiau suplanuoti įtraukios kultūros elementai nepilnai pasiekia konkretų mokinį ir nesukuria tinkamiausių ugdymuisi sąlygų ir aplinkos. Mokyklose pasigendama aiškesnių pasiektų rezultatų poveikio mokinių ir mokyklos pažangai nustatymo, mokyklos infrastruktūros, pritaikant ją įvairių ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams, modernizavimo. Pastebėta, kad ugdymo įstaigose dominuoja duomenimis grįstų sprendimų priėmimo kultūra – jie priimami vadovaujantis bendru sutarimu ir diskusijomis, atsižvelgiant į veiklos įsivertinimo rezultatus, mokinių pasiekimų ir pažangos rezultatus bei numatant įtraukties plėtojimą. Tačiau veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai dar neturi veiksmingos įtakos pokyčiams, susijusiems su įtraukiuoju ugdymu, įgyvendinti, o priimant sprendimus dalyvauja tik dalis mokyklos bendruomenės. Tikslingas išteklių planavimas, jų paskirstymas ir panaudojimas ugdymo procesui organizuoti skatina skirtingų poreikių mokinių motyvacijos ir pažangos augimą, padeda kurti įgalinančią mokymosi aplinką be barjerų ir siekti kryptingo įtraukiojo ugdymo. Kai kuriose mokyklose gana sudėtinga sudaryti kokybiškas ugdymo sąlygas visiems mokiniams. Ugdymo įstaigose pasigendama bendradarbiavimo su steigėju, kūrybiškumo randant papildomų finansinių išteklių mokyklos fizinės aplinkos pritaikymui visų bendruomenės narių poreikiams ir įtraukčiai realizuoti, ne visada veiksmingai panaudojamos kitos ugdymui tinkamos aplinkos, trūksta pagalbos mokiniui specialistų.

Bendradarbiavimas su kolegomis, savivalda ir tėvais

 

Vertinimas parodė, kad mokyklų valdymo kultūra paremta pasidalytąja ir mokymą(si) remiančia lyderyste, plėtojami mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų lyderystės įgūdžiai, ieškoma geriausių sprendimų kiekvieno mokinio įtraukčiai, priimtos tinkamos priemonės įtraukiojo ugdymo politikai ir praktikai stiprinti. Mokyklose yra stiprių pedagogų lyderių, tinkamai planuojančių ir veiksmingai įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą pamokoje, kai ugdymas planuojamas numatant skirtingus metodus, padedančius mokiniams išvengti mokymosi kliūčių ir užtikrinančius mokymosi sėkmę. Tačiau tik 8 mokyklose vyksta nuolatiniai, konstruktyvūs vadovų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų dialogai apie mokinių mokymosi sėkmes ir problemas, barjerų sumažinimą. Trūksta aiškios sistemos, šalinant mokymo(si) kliūtis, ir laiko planavimo konstruktyviai diskusijai apie kiekvieno mokinio sėkmes ir problemas.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Vertintojų požiūriu, mokyklos savivaldos dar nėra lygiavertės sprendimų priėmimo ir valdymo partnerės, siekiant įtraukiojo ugdymo. Mokytojų tarybose formuojama ugdymo kokybės gerinimo politika visiems ir kiekvienam, tačiau praktiškai ji dar nėra pakankamai gerai realizuojama. Mokyklos tarybų ir Mokinių savivaldų veikla daugiau orientuota į įtraukiojo ugdymo nuostatų stiprinimą, organizuojant renginius (akcijas, šventes, konkursus); kuriant teigiamą mikroklimatą, saugesnes ir patrauklesnes mokymosi aplinkas kiekvienam; stiprinant visų mokinių saugumą ir kt.

 

Daugelyje mokyklų tėvų informavimo sistema atitinka tėvų poreikius, skatina jų įsitraukimą. Įvairiomis formomis vyksta abipusis ir laiku suteikiamas grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi, pažangą, motyvaciją, lankomumą ir elgesį perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų. Kartu sprendžiamos problemos, susijusios su vaiko mokymosi pasiekimų ir pažangos gerinimu, ieškoma paveikių mokymo(si) formų ir būdų. Tai skatina daugumos tėvų į(si)traukimą ir prisideda prie kiekvieno mokinio ugdymo(si) sėkmės. Teikiama tinkama švietimo pagalba skirtingų poreikių (specialiųjų, mokymosi sunkumų, elgesio) turinčių vaikų tėvams. Mažesnėje dalyje mokyklų tėvų informavimas vyksta tradiciniais būdais ir formomis, neskatinančiais efektyvesnio jų įsitraukimo į bendras mokyklos veiklas įtraukiojo ugdymo klausimais.

 

Įstaigos aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, įvairiomis organizacijomis, kitomis mokyklomis, absolventais. Socialinių partnerių įvairovė padeda mokykloms kurti ir puoselėti įtraukiojo ugdymo kultūrą, formuoti įtraukiojo ugdymo nuostatas, buvusių mokinių sėkmės istorijos skatina veikti, drąsina įgūdžių stokojančius mokinius. Socialinių partnerių atstovai taip pat gerai vertina ryšius su mokyklomis, mato tai kaip vieną iš priemonių visų mokinių lygiavertei įtraukčiai.

 

Dalyje mokyklų išryškėja kryptingas mokytojų kompetencijų tobulinimas, daugumos mokytojų profesionalumas padeda siekti įtraukiojo ugdymo kokybės. Mokytojų kompetencijos tinkamos, jie domisi ir seka naujoves. Vertintojai nurodo, kad mokytojų savo ugdymo srities išmanymas, pagarba mokiniams, kryptingas žinių ir įgūdžių tobulinimas įtraukiojo ugdymo tema ir jų taikymas leidžia organizuoti šiuolaikišką ugdymą, klasėse kurti tinkamas sąlygas įvairių poreikių mokiniams. Tačiau pedagogams trūksta lyderystės diegti įgytas kompetencijas į praktinę veiklą. Daugumos mokytojų meistriškumas paremtas nuostata kuo geriau atlikti savo darbą, profesinis tobulėjimas planuojamas kryptingai, dalyvaujant kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir stiprinant įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Dalyje mokyklų nėra iki galo suvokta nuostata kurti įtraukią mokyklą per nuolatinį mokytojų profesinį tobulėjimą, mokytojams ir administracijai vertėtų kryptingiau išnaudoti kolegialaus mokymosi ir bendradarbiavimo galimybes, analizuoti profesinio tobulėjimo poveikį ugdymo(si) kokybei ir rezultatams, mokinių įtraukčiai ir asmeniniams pasiekimams.

Stiprieji ir tobulintini aspektai kuriant įtraukųjį ugdymą

 

Mokyklų bendruomenių nuostatos, susitarimai, plėtojami ryšiai su partneriais siekiant didinti ugdymo(si) veiksmingumą mažina atskirtį, sudaro prielaidas įtraukiojo ugdymo sklaidai praktikoje, tačiau dažniausiai vertintojų stebėti mokytojų priimami didaktiniai sprendimai planuojant, organizuojant pamoką, vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą iš esmės nėra orientuoti į mokymo(si) be barjerų kūrimą kiekvienam besimokančiajam. Žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių pritraukimas, jų paskirstymas, mokyklos tinklaveika ir įtraukios kultūros kūrimas yra geriausiai įvertintos ir sėkmingiausiai įgyvendinamos mokyklose veiklos.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai pamokose į bendras veiklas įtraukiami nesegreguojant ir neakcentuojant jų poreikių skirtybių, sudarant jiems galimybes jaustis lygiaverčiais pamokos dalyviais, 95,7 proc. mokytojų pritaria, kad jų mokykloje mokytojai gerbia kiekvieną mokinį. Mokykloje daug dėmesio skiriama vykdomoms prevencinėms programoms įgyvendinti, socialinėms emocinėms kompetencijoms ugdytis, pilietinei veiklai.

Daugiau dėmesio – pamokos planavimui ir uždaviniui

 

Pamokos planavimas (numatymas ugdymo(si) tikslų mokinių įvairovėje) ir ugdymo(si) rezultatai (mokinių pasiekimai ir pažanga) yra įvertinti žemiausiai. Dažniausiai tobulintini pamokos planavimo aspektai susiję su tikslo, uždavinio formulavimu ir pamokos planavimu atsižvelgiant į mokinių ugdymo(si) poreikius, ugdymosi tikslai visiems mokiniams vienodi, abstraktūs, uždavinys nediferencijuotas, nėra pamatuojamų kriterijų. Nesistemingai analizuojama ir reflektuojama visų mokinių ir kiekvieno pažanga, atsižvelgiant į individualias mokinių galimybes: mokiniams retai sudaromos sąlygos įsivertinti savo darbą pamokoje ir numatyti tolesnius mokymosi žingsnius, pastebėti pavieniai atvejai, kai apibrėžiami, fiksuojami ne tik dalykiniai, akademiniai mokinių mokymo(si) rezultatai, bet ir bendrosios kompetencijos. Mokyklose nėra vertinamas ir analizuojamas ugdymo(si) / mokymo(si) poveikis ir pagalbos veiksmingumas ugdymosi rezultatams.

Ką daryti, kad sektųsi geriau?

 

Pasibaigus vertinimui, ugdymo įstaigoms pateiktos rekomendacijos, kaip esamą situaciją pagerinti. Tam siūloma skatinti visos mokyklos bendruomenės dalyvavimą kuriant kiekvieno vaiko įsitraukimą į ugdymo(si) procesą, pažinti vaiką, jo galimybes, įvertinti turimus resursus, prireikus ieškoti kitų galimybių ir išorės pagalbos (steigėjo, pedagoginės psichologinės tarnybos, nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, ŠMSM, NŠA ir kt.), stiprinti mokyklų savivaldas sudarant daugiau galimybių kiekvienai organizacijai tinkamai atstovauti visų bendruomenės narių interesams, kurti mokymo(si) erdves ir aplinkas, jas pritaikyti mokiniams, turintiems įvairių negalių ir kt., didinti finansavimą, skirtą specialiosioms ugdymo(si) ir techninės pagalbos priemonėms, pagalbos mokiniui specialistų poreikiui tenkinti. Taip pat skatinti mokytojus gilinti kompetencijas įtraukiojo ugdymo srityje, plėtoti mokymąsi, pvz., stebint ir aptariant kolegų pamokas, dalijantis išbandytais inovatyviais metodais, atrastomis priemonėmis, išnaudoti kolegialaus mokymosi potencialą, organizuoti kvalifikacijos tobulinimą, dalytis gerąja praktika. Ypač svarbu ieškoti priežasčių, kodėl gana aukštos kokybės ugdymo planavimo procesai nedaro reikšmingos įtakos vertinimui ir pageidaujamiems rezultatams; pamokoje taikyti universalaus dizaino principus. Praktikoje pasiteisina mokinių skaidymas į grupes, interaktyvus patyriminis mokymasis, įvairių ugdymosi erdvių panaudojimas ir pakankamas dėmesys reflektavimui.

 

Ne mažiau svarbu numatyti aiškius į(si)vertinimo kriterijus, skelbti ir aptarti juos su mokiniais, pateikti užduotis, kurios suteiktų informaciją, ko mokiniai išmoko, su kokiais sunkumais susidūrė, kaip planuoti tolesnį mokinių mokymąsi, sudaryti visiems mokiniams sąlygas pamokose rinktis tokius mokymosi būdus, tempą, kurie padėtų jiems siekti maksimalios pažangos. Dar rekomenduojama peržiūrėti mokytojo padėjėjams keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir jų atliekamas funkcijas, kad mokyklos tinkamai panaudotų jų potencialą, stiprinti ir plėtoti bendradarbiavimą su tėvais, ieškant naujų, įtraukiančių galimybių, komunikavimo būdų, kurie prisidėtų prie ilgalaikių pokyčių ir taptų siekiu dalytis atsakomybe už vaikų ugdymą; atsižvelgiant į mokyklas, kur reikšmingai vyrauja žemas SEK kontekstas, plėsti ugdymosi paslaugas visos dienos mokyklos forma.

 

Vertėtų formuoti teigiamas nuostatas dėl įtraukiojo ugdymo: vertinant mokyklų pažangą orientuotis ne tik į akademinius pasiekimus, bet ir į kiekvieno asmenybės tapsmo, mokymosi pažangą.

 

Parengta pagal išorinio vertinimo ataskaitą, kurią galima rasti čia.

Temą tęsime.

 

„Švietimo naujienų“ inf.