Įtraukusis ugdymas – domėkis, klausk, aiškinkis

Sunku rasti juodą katę tamsiame kambaryje. Negali rasti kelio užrištomis akimis. Sunku atidaryti užrakintas duris. Ką daryti – pasitraukti? Sustoti?

Panašias situacijas galėtume modeliuoti kalbėdami apie įtraukųjį ugdymą. Šiuo metu įtraukiajam ugdymui intensyviai ruošiamasi – numatytas finansavimas (2023 m. – 6,2 mln., 2024 m. – 15,6 mln. eurų), kuriamos arba jau parengtos rekomendacijos, pristatoma metodinė medžiaga, organizuojami mokymai, vyksta struktūrinės pertvarkos. Vis dėlto švietimo bendruomenei kartais dėl nežinojimo, kartais dėl nepasitikėjimo ar abejonių kyla nerimas ir baugina kasdieniai iššūkiai.

„Be streso – žingsnis įtraukiojo ugdymo link“ – tokiu pavadinimu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (toliau – LASUC) įgyvendino Europos Sąjungos finansuojamą „Erasmus+“ KA122 projektą. Projekto tikslas – stiprinti LASUC mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų profesines kompetencijas siekiant sklandžiai įgyvendinti įtraukiojo ugdymo procesą šalies mokyklose. Nuo 2024 m. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos turėtų pasirengti priimti specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikus, todėl LASUC mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai, norėdami teikti kuo veiksmingesnę švietimo pagalbą, domisi užsienio šalių specialistų įžvalgomis, praktine patirtimi. Programos „Erasmus+“ KA122 projektas, dažniau vadinamas darbuotojų mobilumo mokymosi tikslais projektu, suteikė galimybę LASUC specialistams išvykti į keturias šalis ir susipažinti su įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo praktikomis.

Bolonijoje (Italijoje) „Erasmus Learning Academy“ kursuose „Specialieji poreikiai ir įtraukus švietimas. Italijos patirtis įveikiant segregaciją“ dalyvavo socialinė pedagogė Agnė Borcovienė ir specialioji pedagogė Indrė Ungeitytė. Italija yra šalis, kurios švietimo sistema labiausiai atitinka visišką įtrauktį – nuo 1977 m. įstatymais panaikinus specialiąsias klases ir mokyklas, švietimo politika, nepaisant negalios, nukreipta į mokinio individualumą kaip unikalią asmenybę. Dalyvės pastebėjo, kad didžiulis dėmesys Italijos švietimo sistemoje skiriamas bendravimui su šeima: čia tėvai įsitraukia į mokyklos renginių, išvykų organizavimą, namų ruošą kartu su vaikais, realaus šeimos gyvenimo situacijas perkelia į mokymosi erdves. Vaikų ugdytojai kviečiami dalyvauti vaiko šeimos narių gimtadieniuose, šeimyniniuose susitikimuose.

Kalamatoje (Graikijoje) „Areadne Lifelong Learning Centre“ organizuotuose kursuose „Inkliuzinės klasės link: geriausia praktika“ dalyvavo socialinės pedagogės Milda Kryžanauskienė ir Edita Jasiulė. Mokymuose jos susidomėjo metodu „Spalvotoji semantika“, kuris ypač naudingas mokiniams, turintiems įvairių kalbos, kalbėjimo ir bendravimo sutrikimų. Grįžusi iš kursų, socialinė pedagogė Milda Kryžanauskienė į lietuvių kalbą išvertė metodiką ir ją jau išbandė praktiškai. Ši metodika sužavėjo ir gerosios patirties seminaro „Be streso – žingsnis įtraukiojo ugdymo link“ dalyvius. Kalamatoje dalyvės aplankė bendrojo ugdymo mokyklą, susipažino su socialinio pedagogo veikla. Pristatydamos kursų patirtį, dalyvės pažymėjo, kad, sudarant individualų pagalbos vaikui planą, dalyvauja visi ugdymo proceso dalyviai, tačiau kiekvienas jų turi išsikelti labai nedidelius tikslus. Pavyzdžiui, kaip sakė Edita Jasiulė, jeigu mokinys turi didelių bendravimo sunkumų, socialinė pedagogė metams suplanuoja padėti mokiniui išmokti bendrauti žaidžiant su vaikais ir pasisveikinti su suaugusiaisiais. Su gerosios patirties seminaro dalyviais ji pasidalijo kursų metu analizuoto individualaus pagalbos vaikui plano pavyzdžiu.

Gimnazijos skyriaus vedėja ir istorijos mokytoja Asta Jagminaitė ir anglų kalbos mokytoja Agnė Bagaliūnienė dalyvavo „Europass Teachers Academy“ kursuose „Mokymo strategijos, skirtos patenkinti įvairius visų studentų poreikius“. Mokymai vyko Dubline (Airijoje) ir į juos susirinko įvairių Europos šalių mokytojai, kurie siekė daugiau sužinoti apie universalų dizainą mokymui(si) (UDL) ir diferencijavimo strategiją, kad sukurtų prieinamą ugdymo aplinką, kuri atitiktų įvairius visų mokinių poreikius ir prisidėtų prie jų švietimo ir socialinės įtraukties. Mokymuose dalyvės sprendė, kaip veiksmingai taikyti UDL principus ir diferenciacijos taikymo gaires, strategijas ir metodus, kad būtų galima pagerinti pamokos planą, mokymą ir palaikyti aukštą visų besimokančių įsitraukimo ir pasiekimų lygį. Pasak dalyvių, užsiėmimuose buvo tiriami pagrindiniai UDL ir diferenciacijos principai bei praktikos metodai ir strategijos, skatinančios aktyvų dalyvavimą ir motyvaciją įvairiose šiandienos klasėse.

Vokietija diskusiją apie lygybę švietimo sistemoje tęsia nuo aštuntojo dešimtmečio ir kuria įtraukiąsias mokyklas, skatinančias vaikų ugdymą neatsižvelgiant į kilmę ir negalią. Į Berlyne (Vokietijoje) organizuotus Sherlock Edu kursus „Įtraukusis ugdymas – tarpusavio mokymasis akademinėje srityje. Įtraukių studentų švietimas“ išvyko Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė ir teatro mokytoja, projektų vadovė Akvilė Dubovikienė. Kursų turinys atliepė mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų poreikius daugiau sužinoti apie mokinių, turinčių elgesio, mokymosi sunkumų, įtrauktį ir bendraamžių mokymąsi kartu. Išklausius kitų šalių dalyvių patirtis, buvo analizuojamas asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, nukreipimo į bendrojo lavinimo mokyklas procesas, mokinio vertinimo kriterijai, veiksmingi įtraukiojo ugdymo praktikos principai, mokymo aplinkos organizavimas ir bendraamžių mokymasis keičiantis vaidmenimis su mokytojais.

Prieš apibendrinant programos „Erasmus+“ KA122 projekto „Be streso – žingsnis įtraukiojo ugdymo link“ apčiuopiamus rezultatus, norisi pasidžiaugti visų LASUC mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų susitelkimu ir komandiniu darbu. Į mokymus išvykę kolegos, dalydamiesi mokymų medžiaga, įžvalgomis, nuotraukomis „Padlet“ programėlėje, džiugino visą bendruomenę. Buvo gera žinoti, kad LASUC pedagogai, įgyvendindami įtraukųjį ugdymą, eina tuo pačiu keliu, kaip ir kitos Europos šalys, kad nesame „žemiausioje lentynėlėje“, o kai kuriomis praktikomis net turime kuo didžiuotis.

Įgyvendintu projektu ir jame įgytomis žiniomis vasario 14 d. buvo pasidalyta gerosios patirties seminare „Be streso – žingsnis įtraukiojo ugdymo link“ nuotolinėje „Zoom“ platformoje. Seminare dalyvavo 460 šalies mokytojų, švietimo ir kitos pagalbos mokiniui specialistų ir administracijos darbuotojų. Mažiau nei pusė dalyvių (42 proc.) pažymėjo, kad dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais ir jiems buvo aktualus seminaro turinys. Po seminaro trečdalis dalyvių pritarė teiginiui „Be streso – įtraukiojo ugdymo link“, o du trečdaliai mano, kad dar yra nežinios ir nerimo įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Gerosios patirties seminare buvo pristatytas el. leidinys pavadinimu „Be streso – žingsnis įtraukiojo ugdymo link. Patarimai pedagogams įtraukiojo ugdymo temomis“. Elektroninis leidinys yra interaktyvus, todėl patogus naudoti. Jame aprašomos šios temos: „Įtraukusis ugdymas. Kas tai?“, „Sėkmingas įtraukusis ugdymas“, „Įtraukioji klasė“, „Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo praktikos“, „Universalus dizainas mokymui(si)“, „Bendraamžių mokymasis kartu“, „IKT panaudojimo galimybės universalaus dizaino pamokoje“, „Gabūs vaikai“, „Universalaus dizaino mokymui(si) gairės pagal CAST“, „Šeima, mokykla ir bendruomenė“, „Spalvotoji semantika“. Su el. leidiniu galima susipažinti čia.

Norėtųsi pateikti dar keletą įžvalgų iš projekto organizatorių ir dalyvių patirties:

1. Dalyvauti tokiuose projektuose būtina, nes tai praturtina įstaigos kultūrinę veiklą ir dalyvių asmeninius anglų kalbos gebėjimus.
2. Dalyvaujant kursuose reikia „pasiimti“ viską, ką siūlo organizatoriai: ne tik aktyviai įsitraukti į organizuojamas veiklas, bet ir pažinti vietovės kultūrinius ypatumus.
3. Įtraukusis ugdymas nėra neįmanomas, tik reikia domėtis, klausti ir suprasti, kad link tikslo turime eiti pamažu, viską gerai apmąstydami ir pasverdami.
4. Įtraukiojo ugdymo reikia visiems – vaikui, jo šeimai, mokyklos bendruomenei, atvirai ir europietiškai Lietuvos švietimo sistemai.
5. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokytojai ir specialistai pasiryžę padėti bendrojo ugdymo mokykloms įgyvendinti įtraukųjį ugdymą ir tiesia jiems profesionalios pagalbos ranką.

Projektas „Be streso – žingsnis įtraukiojo ugdymo link“ (Nr. 2022-1-LT01-KA122-SCH-000077198).

+5

0