Įtraukiojo ugdymo patirtis Švedijos mokyklose

Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų vadovai kovo 26–31 dienomis viešėjo Švedijos Karalystėje (šved. Konungariket Sverige), Stokholme ir Orebre. Vizito metu vadovai susipažino su atvira ir reaguojančia į visuomenės poreikius, ilgalaikę švietimo programą vykdančia, Švedijos švietimo sistema. Tam, kad būtų aiškiau suprasti Švedijos mokyklas trumpai pateikiame šiek tiek informacijos apie bendrą švietimo sistemą. Švedijoje veikia keturios Vyriausybei atskaitingos švietimo agentūros:

• Nacionalinė švietimo agentūra (šved. Skolverket) yra centrinė švietimo administravimo institucija, atsakinga už ikimokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą bei suaugusiųjų švietimą, teikia informaciją apie švietimo būklę, administruoja viešąjį finansavimą ir teikia dotacijas.
• Švedijos mokyklų inspekcijos agentūra (šved. Skolinspektionen) atsakinga už ikimokyklinių, pradinių, pagrindinių ir vidurinių mokyklų bei suaugusiųjų švietimo ugdymo įstaigų priežiūrą ir kokybės užtikrinimą. Agentūra atlieka reguliarius priežiūros auditus ir vykdo kokybės kontrolę.
• Nacionalinė specialiųjų poreikių turinčių asmenų švietimo agentūra (šved. Specialpedagogiska skolmyndigheten) dirba su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, teikia mokykloms mokymo medžiagą bei konsultuoja ten dirbančius specialistus ir mokyklos administracijos atstovus.
• Švedijos nacionalinė aukštojo profesinio mokymo agentūra (Myndigheten för yrkeshögskolan) analizuoja darbo rinkos poreikius darbo jėgos švietimui, nusprendžia, kokias programas įtraukti į aukštąjį profesinį mokslą, ir skiria valstybės finansavimą švietimo teikėjams. Agentūra taip pat vertina ir tikrina šio ugdymo kokybę ir rezultatus.
• Švietimo tyrimų institutas remiasi nacionalinių bei tarptautinių tyrimų rezultatais ir siekia padėti pedagogams ir mokyklų administracijų atstovams planuoti, vykdyti ir vertinti mokymosi procesus. Institutas taip pat siekia užtikrinti aukštus mokinių ugdymosi pasiekimus. Įstaiga įgyvendina mokslinius ir kitus tyrimus, susijusius su mokyklų veikla ir atlieka specialistų poreikių analizes, kuriomis remiantis priimami įrodymais paremti švietimo politikos sprendimai.
• Sundbyberg komūnos Švietimo ir mokslo sektoriaus Globala skyrius, jo vadovė Ildiki Nordgren ir pavaduotoja Mia Okamoto. Organizacija užtikrina 32 kalbų mokiniams mokymą komunos mokyklose, kai kalbama apie imigrantų gimtąsias kalbas, kurios Švedijoje gauna užsienio kalbos statusą ir jų mokymą finansuoja valstybė. Organizacijoje dirba 24 mokytojai, kurie yra pagal poreikį ir sudarytą grafiką paskirstomi į mokyklas, kaip kalbos mokymo padėjėjai mokiniams numatytu laiku. Šiame centre dirba ir dvi lietuvės, viena kolegė moko lietuvių, rusų ir ukrainiečių kalbų, kita – lietuvių. Joms darbas patinka. Pamatytas ir aptartas modelis yra gera idėja, kuriuo galima netgi ir Lietuvoje spręsti kai kurias mokytojų stygiaus problemas, sudarant normalų darbo krūvį dirbančiajam mokytojui ar mokytojo padėjėjui ne vienoje mokykloje.
• „Teach for Sweden“, agentūra atitinkanti „Renkuosi mokyti“ programą Lietuvoje, rengianti mokytojus Švedijos mokykloms, dirbanti kartu su Orebro universitetu padeda apsisprendusiems rinktis mokytojo karjerą, įgyti pedagoginių modulių, įvertintų kreditais. Organizacija konstatuoja, kad universitetų absolventų užtikrinti ugdymui valstybėje nepakanka ir mokytojų poreikis nuolat auga, gresiant stygiui virsti dešimttūkstantiniu, nes jis kaip tik ir neleidžia garantuoti mokymo paslaugų Švedijoje besimokantiems iki 15 metų.

Švedijos švietimo sistema finansuojama valstybės. Mokslas privalomas nuo 6 iki 16 metų. Mokyklose mokinai mokosi švedų kalba. Švedijos privalomasis mokymas susideda iš keturių etapų:

• vaikų darželis (förskola, 1–6 metai);
• paruošiamoji klasė (förskoleklass („ikimokykliniai metai“ arba 0 metai, 6–7 metai));
• pagrindinė mokykla (grundskola, 7–16 metų; lågstadiet (1–3 metai), mellanstadiet (4–6 metai);
• vidurinė mokykla (gymnasieskola, 16–19 metų).

Mokslas Švedijoje nuo ikimokyklinės klasės iki aukštojo mokslo – nemokamas. Švedijos valstybės išlaidos švietimui, palyginti su BVP, yra vienos didžiausių ES. Švedija turi decentralizuotą švietimo sistemą, kuri vadovaujasi centriniu lygmeniu apibrėžtais tikslais ir mokymosi rezultatais. Vyriausybei tenka visa atsakomybė ir ji nustato visų lygių švietimo sistemą.

Vizito metu buvo aplankytos kelios mokyklos, susitikta su mokyklų vadovais, mokytojais, buvo stebėtos pamokos. Taip pat buvo susitikta ir su LR ambasados Švedijoje atstovais, Orebre miesto savivaldybės švietimo ir tarptautinių santykių darbuotoja.

Apsilankius Stokholmo Vasa tarptautinėje mokykloje (Europaskolan) pastebėta didelė vaikų ir darbuotojų įvairovė. Mokykla siekia sukurti bendradarbiaujančią, įvairiapusę bendruomenę, taip pat skatinamas aktyvus mokinių dalyvavimas mokymosi procese, mokymasis per sąmoningą tyrinėjimą.

Noblaskolan Saltsjö-Boo mokykloje mus pasitiko lietuvė Giedrė Backman (dirba šioje mokykloje), mokyklos direktorė – Ulrika Zätterqvist ir specialioji pedagogė Anna Larsson. Mokyklos šeimininkai pristatė savo mokyklą, aprodė ją. Mokyklos vizija – „Įsipareigojimas, džiaugsmas ir mokymasis – saugioje aplinkoje“. Šioje mokykloje mokosi mokiniai nuo ikimokyklinio iki 9 klasės. Ikimokyklinio ugdymo vaikai suskirstyti į aštuonias sekcijas: „Pilkasis žvirblis“, „Juodvarnis“, „Kregždė“, „Mėlynoji zylė“ ir kt., jie dirba savarankiškai ir pritaiko veiklą pagal vaikų poreikius ir interesus. 1–9 klasėje besimokantiems mokiniams siekiama geriausių akademinių pasiekimų, o taip pat garantuojama visapusiška pagalba iš mokykloje dirbančių specialistų. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad kiekvienas mokinys mokytųsi pagal savo galimybes ir įgytų akademinį pasitikėjimą savimi. Akcentuojama, kad šioje mokykloje daug dėmesio skiriama tam, kad mokiniai mokykloje jaustųsi saugiai, siektų puikų akademinių rezultatų. Kiekvieną dieną numatytos aktyvios veiklos lauke.

Stureskolan pradinėje mokykloje mokosi 250 mokinių, suskirstytų į 11 klasių. Mokykloje dirba apie 40 žmonių. Mokyklą sudaro trys pastatai, iš kurių du (A namas ir B namas) yra istoriniai kultūros paminklai, statyti 1880 m., o trečiasis pastatas (C namas) buvo baigtas statyti 1998 m. Rektorė (lietuviškas atitikmuo – direktorė) Sinnika Sterner pristatė savo mokyklą, o taip pat ją aprodė. Susitikimo metu buvo akcentuota, kad visas mokyklos gyvenimas grindžiamas žiniomis, pagarba vieni kitiems, atsakomybe, planuojama ateitimi ir saugumu.

Apibendrinant šias mokyklas pastebėtume, kad klasėse, koridoriuose, vidaus ir išorės erdvėse visur buvo matoma draugiška aplinka mokiniams, jų ugdymui, plačiai taikomos  augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos sistemos: daiktai–simboliai (natūralūs daiktai); nuotraukos–simboliai (spalvotos ar juodai baltos daiktų nuotraukos); paveikslėliai–simboliai (spalvoti ar juodai balti paveikslėliai, vaizduojantys daiktus); konkretūs grafiniai simboliai (ideologogramos, piktogramos); abstraktūs grafiniai simboliai (Bliss simboliai); žodžiai, raidynas.

Mokykla turi pritaikyti mokymą, jeigu mokiniui to reikia. Papildomi pritaikymo pavyzdžiai – padėti mokiniui planuoti dieną mokykloje, parengtos ypač aiškios instrukcijos, pritaikyta mokymosi medžiaga, specialaus mokytojo pagalba, kuris padeda mokiniui, kai to reikia  tam tikrą laiką. Jei mokiniui papildomos pagalbos nepakanka, tuomet jis gali gauti specialią paramą, kaip pavyzdžiui – reguliarus kontaktas su specialiuoju mokytoju ilgesnį laiką, patalpinimas į specialią mokymo grupę, mokinio padėjėjas, kuris padeda mokiniui pamokų metu. Esant reikalui, mokiniai taip pat gali gauti mokymosi pagalbą savo gimtąja kalba arba ta kalba, kuria vaikas anksčiau buvo mokomas. Mokymas orientuojamas atsižvelgiant į tai, ką vaikas jau moka.

Švedijoje yra veikiančios ir specialiosios mokyklos (1–10 klasė), kurios skirtos klausos, kalbėjimo, regėjimo ir papildomos negalios turintiems mokiniams. Šiose mokyklose mokosi ir mokymosi sunkumus patyrę mokiniai, turintys sunkią negalią, samių vaikai (1–6 kl.). Vienoje iš tokių mokyklų teko lankytis. Innovitaskolan Joriel specialioji mokykla, kurioje mokosi mokiniai iki 9 klasės. Čia mus svetingai pasitiko mokytoja, atvykusi dirbti iš Lietuvos, – Rima Mingaila, mokyklos direktorė Zita Gelencsér ir socialinė pedagogė Gunilla Andersson. Šioje mokykloje mokosi apie 60 mokinių, kuriems yra suteikiama erdvė ir galimybės būti tokiais, kokie jie yra. Tradicinį mokymą derina su šiuolaikinėmis priemonėmis ir metodais, svarbiausia, kad kiekvienam mokiniui būtų sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir dirbti besikeičiančiame pasaulyje. Mokyklos tikslas – padėti mokiniui būti aktyviu ir pasiruošiančiu aktyviam gyvenimo būdui, siekiant maksimaliai būti savarankiškam. Išskirtinai šioje mokykloje yra taikoma konduktyvioji pedagogika (KP) – tai ugdymo sistema, pagrįsta vengrų profesoriaus András Pető darbais, specialiai sukurta vaikams ir suaugusiems, turintiems neurologinės kilmės motorinių sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius. Šios pedagogikos tikslas – ugdyti motorikos negalią turinčius vaikus gyventi kuo savarankiškesnį gyvenimą. Gulėjimo, sėdėjimo, smulkiosios motorikos ir judesių programose yra daug fizinių pratimų, tačiau už jų visada slypi edukacinė mintis. Pagrindinis mokymo tikslas – palengvinti kasdienes situacijas ir motyvuoti vaikus bei mokinius imtis iniciatyvos. Mokymui vadovauja mokytojas, turintis 4 metų specialiosios pedagogikos išsilavinimą, kuris su klasės auklėtoju kartu planuoja mokymą, kad konduktyvus mąstymas persmelktų visą dieną. Ryškiausias skirtumas tarp įprastinio gydymo ir KP yra tas, kad tai nėra terapija ar gydymas. Tai visapusiškas mokymosi metodas, kurio metu asmenys, turintys neurologinių ir judėjimo sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, išmoksta konkrečiai ir sąmoningai atlikti veiksmus, kurių vaikai, neturintys tokių sutrikimų, išmoksta per įprastą gyvenimo patirtį. Konduktyviojo ugdymo programos yra ne medicininės, o orientuotos į užduotis. Jie atsižvelgia į tai, kad specialiųjų poreikių turintys asmenys turi papildomų ir skirtingų mokymosi poreikių, kad galėtų atlikti veiksmus.

Lankantis Orebre mieste, buvo oficialus susitikimas šio miesto rotušėje su savivaldybės švietimo ir tarptautinių ryšių sekretore Carinne Lancerau, kuri pristatė šios komunos realijas ir siekinius.

Taip pat šio vizito metu buvo susitikta LR ambasadoje Švedijoje su Giedriumi Čekuoliu, ambasados darbuotojais ir Švedijos mokyklose dirbančiomis mokytojomis – Rūta Gailiute-Žičkiene, Karolina Musteikyte ir Renata Asciliene, kurios pasidalino įžvalgomis ir sukaupta patirtimi dirbant Švedijos švietimo sistemoje.

Apibendrinant šį vizitą galima teigti, kad Švedijos ugdymo įstaigose daug dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui ir edukacinėms inovacijoms. Tai užtikrina, kad Švedijos švietimo sistema yra viena seniausių Europoje, bet ir kartu viena pažangiausių bei efektyviausių. Pagrindinis Švedijos švietimo sistemos principas yra išsilavinimo prieinamumas, nepaisant socialinės padėties, etninės priklausomybės, religinių įsitikinimų ar lyties.

Dalyviai džiaugėsi puikiai parengta tikslinga vizito programa ir galimybe susipažinti su įtraukiojo ugdymo gerąja praktika Švedijoje. Esame dėkingi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiajai patarėjai Alinai Kowalewskai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Bendrojo ugdymo skyriaus vedėjai Dianai Petkūnienei už galimybę Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų vadovams sudalyvauti šiame vizite. Dėkingi šios kvalifikacijos tobulinimo programos rengėjai ir vizito vadovei Genovaitei Kynei už kelionės metu suteiktą visokeriopą pagalbą. Taip pat nuoširdžiai esame dėkingi visoms Švedijoje aplankytoms įstaigoms ir mokykloms, kurios mus svetingai priėmė. Įgyta geroji patirtis ir matyti pavyzdžiai leis tvirčiau jaustis kiekvieno mūsų kasdieniniuose darbuose, dalinantis patirtimi su kolegomis ir patirti sėkmę ugdant mokinius savo įstaigose.

+26

0