Italų fotomenininko patirtis būsimiems vizualinių menų profesionalams

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje viešėjo pasaulinio garso italų kino režisierius, fotomenininkas, scenaristas Gianluca Sodaro.

G. Sodaro gimė Sicilijoje. Baigė Milano vaizduojamojo meno ir dizaino akademiją (NABA). Šiuo metu dirba kino ir reklamos srityse. Kaip kino režisierius G. Sodaro yra pelnęs daugybę prizų ir apdovanojimų už savo originalius filmus, gerai žinomus visame pasaulyje. Jis išsiskiria savo požiūriu į meną ir kūrybą. Nuotraukose menininkas vaizdais siekia perteikti ir papasakoti neįprastas istorijas.

 

Donato Vaičiulio, Gedimino Juškos nuotraukos

Susitikimas subūrė dešimtis menui, dizainui, fotografijai, reklamai neabejingų žmonių ir suteikė galimybę ne tik išvysti šio režisieriaus, fotomenininko filmus, nuotraukas, bet ir gyvai su juo pabendrauti. Dalyviai turėjo galimybę išvysti sėkmingiausius trumpametražius filmus „Ką Dievas sau galvoja?“ („God’s Got His Head in the Clouds“, 2012 m.) ir 2018 m. sukurtą komediją „Ne dabar. Bet niekada“ („Nowhen“).

Filme „Ką Dievas sau galvoja?“ režisierius sumaniai ir gluminamai iškelia paprastą religinį klausimą. Kunigas ir mergaitė susiremia „dvikovoje“ dėl mergaitės skundo. Jų ginčo pagrindas kiek absurdiškas, o dialogas stebinančiai provokuoja ir prajuokina. Muziką filmui sukūrė žymus Jungtinių Amerikos Valstijų kompozitorius Angelo Badalamenti (geriausiai žinomas savo muzika režisieriaus Davido Lyncho filmams). Filmas buvo rodytas ir apdovanotas daugybėje tarptautinių kino festivalių. Taip pat buvo nominuotas Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė 2013“ kaip geriausias trumpametražis vaidybinis kino filmas.

 

Po peržiūros užsimezgė diskusija apie fotomenininko ir režisieriaus profesiją, kaip jaunam kūrėjui rasti savo vietą šioje meno industrijoje, suformuoti individualų braižą.

Šio susitikimo sukeltas refleksijas atskleidžia mokinių komentarai. Mokinė Livija Kavaliauskaitė pritaria italų meistro mintims: „kiekviena nuotrauka ar kūrinys privalo turėti savo istoriją, kurią galėtų papasakoti kitiems“, „po jo žodžių apie fotografus tik dar labiau suvokiau, kokia sunki, daug darbo ir kūrybos reikalaujanti yra ši profesija. Kad tave pastebėtų, turi kažkuo išsiskirti iš daugelio…“ „Šiandienos paskaita privertė pamėginti atsakyti sau į klausimą, kaip aš noriu matyti fotografiją, ką ji reiškia būtent man…“, „Iš paskaitos išėjau „pasikrovusi“ gerų emocijų, idėjų, o galvoje jau pradėjo suktis mintys apie įvairius fotografijos projektus. Ačiū!“ – taip savo susižavėjimą susitikimu išreiškė fotografijos specialybės mokinė Aurelija Kučinskaitė.

 

Susitikimui baigiantis, buvo numatytos ir aptartos ilgalaikio ateities bendradarbiavimo galimybės: nauji susitikimai, projektai ir kūrybinės dirbtuvės.