Išorinis vertinimas – tai galimybė tobulėti

Maždaug prieš metus paskelbus žinią, kad mokyklose bus atliekamas išorinis vertinimas dėl įtraukiojo ugdymo, mūsų el. žurnalo komentaruose, socialiniuose tinkluose kilo šurmulys: mokyklų bendruomenėms buvo daug nerimo, baimės, kilo klausimų. Ir dėl to, kad vertinimas vyko tuo metu, kai dėl pandemijos į ugdymo įstaigas net mokinių tėvams eiti nebuvo galima, o štai vertintojus mokyklos turėjo įsileisti, ir apskritai dėl vertinimo – suprantama, jis įneša sumaišties į kasdienes veiklas, juk dažniausiai mokytojų pamokų metu niekas nestebi ir nevertina. Bet ar tikrai tas išorinis vertinimas toks baisus, kaip jis vyksta, kaip jam reikia ruoštis, kokią naudą jis teikia mokyklai? Viso to paklausėme patirtimi sutikusios pasidalyti Vilniaus Balsių progimnazijos direktorės Virginijos Giršvildienės.

 

Kaip mokyklos bendruomenė reagavo sužinojusi, kad vyks vertinimas?

Mokyklos bendruomenė, sužinojusi, kad vyks išorės vertinimas, sunerimo, ar atliepsime vertintojų mums keliamus lūkesčius, metodinėse grupėse vyko įvairios diskusijos dėl numatomo išorės vertinimo proceso organizavimo mokykloje tvarkos.

 

Ar buvo jaudulio, nerimo, streso, nežinomybės? Papasakokite plačiau. 

Jaudulio ir nerimo buvo, tačiau su kolektyvu dirbome, organizavome diskusijas, pokalbius, pateikėme informaciją apie vertinimo procesą ir kriterijus, atsakėme į rūpimus klausimus, drąsinome, kalbėjome apie tai, kad šį procesą turime priimti kaip galimybę tobulėti, kad tiesiog be mums įprasto kolegialaus grįžtamojo ryšio bus teikiamas grįžtamasis ryšys iš išorės vertintojų. Akcentavome, kad jokie išorės vertintojų pastebėjimai nebūtų priimami kaip kritika, tai tik geranoriška pagalba gerinant ugdymo kokybę (svarbiausia mokytojams buvo įvardyti, kad jiems nebus jokių pasekmių, tai tik stiprių ugdymo proceso organizavimo ir tobulintinų sričių įvardinimas, kad turėtume tolesnes tobulėjimo kryptis).

Didelio streso tikrai nebuvo. Galutinai nežinomybės neliko tuomet, kai įvyko susitikimas su išorės vertintojų komanda, prisistatė visi jos nariai ir vadovė išsamiai pateikė visą proceso eigą.

Jaudulys šiek tiek jautėsi, tačiau mes kaip administracija šią būseną laikėme normalia, nes būtų keista, jei mokytojai šiam procesui būtų abejingi.

 

Kaip vyko ir ar ilgai truko vertinimas? Ar ilgai teko laukti išvadų? 

Prieš 3 mėnesius iki išorės vertinimo proceso pradžios mokyklos bendruomenės nariai – mokytojai, mokiniai, mokinių tėvai – gavo apklausų nuorodas, kurias turėjo užpildyti iki nurodyto termino.

Pasitikrinome, ar visi mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai, kurie yra svetainėje, prieinami vertintojams, užpildėme išorės vertintojų pateiktus dokumentų priedus, parengėme išorės vertintojų nurodytus susitikimų su mokyklos bendruomenės nariais tvarkaraščius. Suderinome susitikimų laiką su mokyklos bendruomenės nariais: administracija, Vaiko gerovės komisija, Mokyklos veiklos įsivertinimo darbo grupe, Metodine taryba, Mokyklos taryba ir klasių tėvų atstovais, Mokinių savivalda, socialiniais partneriais, pateikėme vertintojams pamokų ir siūlomų stebėti pamokų tvarkaraščius.

Vertinimas truko 5 darbo dienas, vertintojai stebėjo 1–3 visų mokytojų vedamas pamokas.

 

Pirminės išvados mokyklos bendruomenę pasiekė paskutinę išorės vertintojų darbo dieną, o išsamus ataskaitos projektas pateiktas suderinti – po dešimties dienų. Susipažinus su projektu, išorės vertintojams pateiktas patvirtinimas, kad bendruomenė susipažino ir pritaria ataskaitos projektui. Ataskaitos patvirtintą projektą išorės vertintojai pateikė Nacionalinei švietimo agentūrai.

Galutinė Vilniaus Balsių progimnazijos veiklos teminio išorinio vertinimo ataskaita ir progimnazijos mokinių, tėvų ir pedagogų nuomonės apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą mokykloje tyrimo statistinė ataskaita progimnazijai buvo pateikta per savaitę po projekto pateikimo Nacionalinei švietimo agentūrai.

 

Ką vertinimo metu turėjo daryti mokytojai ir mokyklos administracija? 

Visa bendruomenė turėjo susitelkti, įsivardinti savo stipriąsias puses, bendradarbiauti, palaikyti vieni kitus.

Administracija po kiekvienos dienos teikė mokytojams grįžtamąjį ryšį apie dienos stebėtas pamokas ir įvykusius susitikimus, drąsindavo ir konsultuodavo.

 

Kokių vertinimo rezultatų tikėjotės – ar jie atitiko Jūsų lūkesčius? 

Tikėjomės gerų vertinimo rezultatų. Mokyklos bendruomenė buvo maloniai nustebinta, kad galutinės išvados pranoko mūsų lūkesčius.

Turbūt gana naudinga gauti grįžtamąjį ryšį, pamatyti, kaip Jūsų darbas atrodo iš šalies – kuo ugdymo įstaigoms naudingi tokie vertinimai? 

Grįžtamasis ryšys svarbus, nes leidžia sužinoti, ar mūsų mokyklos veikla, pamokose taikomi metodai ir gauti rezultatai atitinka šių dienų švietimo įstaigoms keliamus tikslus. Tai pasitikrinimas, ar teisinga linkme dirbame.

 

Ką galėtumėte patarti mokykloms, kurių išorinis vertinimas dar tik laukia? 

Susitelkti visai bendruomenei, pasitikėti savo jėgomis, bendradarbiauti teikiant kolegialų grįžtamąjį ryšį, kiek įmanoma atsikratyti nerimo ir jaudulio. Atvykus išorės vertintojams, dirbti įprastais metodais, neeksperimentuoti, nusiteikti, kad išorės vertintojai yra patarėjai ir pagalbininkai, kurie siekia, kad pamokos kokybė gerėtų. Svarbiausia, kad mokytojai žinotų ir suprastų, koks vertinimo procesas jų laukia (patarimai, pastebėjimai, tobulinimo sritys ar kryptys, o ne verdiktas, kad esi netinkamas būti mokytoju ar panašiai).

 

Dėkoju už pokalbį ir tikiuosi, kad skaitytojams jis buvo naudingas.

 

Dovilė Šileikytė