Išorinio vertinimo tendencijos – įtraukčiai mokyklose stiprinti

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) rytoj pristatys pirmojo teminio bendrojo ugdymo mokyklų išorinio vertinimo analizę. NŠA specialistai jau apibendrino šio išorinio vertinimo tendencijas, iš kurių galima spręsti apie tai, kaip trisdešimtyje vertintų šalies mokyklų sekasi organizuoti įtraukiojo ugdymo procesą, kokie jų pasiekimai, su kokiomis kliūtimis dažniausiai susiduriama.

Iššūkiu tapo ir pandeminė situacija

 

„Švietimo naujienų“ paklausta, su kokiais, jos manymu, didžiausiais iššūkiais susidūrė vertintojai, nagrinėję, kaip bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinamas įtraukusis ugdymas, ir kaip pavyko juos įveikti, NŠA Švietimo pagalbos departamento Įtraukties plėtros skyriaus specialioji pedagogė Ana Pavilovič-Jančis pradėjo nuo pačios pradžios.

„Kadangi pirmajam teminiam išoriniam vertinimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu buvo pasirinkta „Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo kryptingumas mokyklose, vykdančiose bendrojo ugdymo programas“ tema, iššūkių tikrai būta, nes iki šiol neteko plačiau stebėti ir nagrinėti švietimo pagalbos teikimo procesų kokybės per įtraukiojo ugdymo prizmę. Buvo apibrėžta 11 klausimų, kuriuos pasitelkę vertintojai turėjo įvertinti bendrojo ugdymo mokyklų pasirengimą įtraukiajam ugdymui“, – pabrėžė A. Pavilovič-Jančis.

 

Jos teigimu, siekiant tinkamai pasiruošti išoriniam vertinimui, teko ne tik įsigilinti į parengtus teisės aktus, atspindinčius švietimo pagalbą, mokyklos turimą dokumentaciją, surinktus duomenis, bet ir gebėti per stebimas pamokas atpažinti aspektus, kurie siejasi su įtraukiojo ugdymo samprata „įtrauktis visiems mokiniams“, susipažinti su mokykloje priimtais bendrais susitarimais dėl įtraukiojo ugdymo organizavimo. Vertintojams reikėjo žinoti švietimo pagalbos mokiniui specialistų darbo ypatumus, jie turėjo gebėti įžvelgti gerąsias praktikas ir pasiūlyti tinkamiausius sprendimus, leidžiančius sustiprinti įtrauktį pagal formulę „Šiai mokyklai ir šiems mokiniams (visiems ir kiekvienam)“. Vertintojams buvo organizuojami mokymai, kurie suteikė teorinių ir praktinių žinių apie įtraukųjį ugdymą.

 

„Šį kartą iššūkis buvo susijęs ir su pandemine situacija. Vertintojams lankantis mokyklose teko operatyviai reaguoti į besikeičiančias ugdymo proceso sąlygas: reikėjo stebėti hibridines pamokas, perplanuoti pamokų stebėjimą dėl mokytojų nedarbingumo, pokalbius vesti nuotoliniu būdu. Tai kėlė nemažą įtampą norint sėkmingai atlikti vertinimo procedūras ir greitai surinkti reikiamus duomenis, leidžiančius įvertinti mokykloje vykstančius procesus“, – sakė A. Pavilovič-Jančis.

Pasak specialiosios pedagogės, į pagalbą vertintojams buvo pasitelkti įtraukiojo ugdymo srities ekspertai (specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai), kurie kartu su vertintojų komandomis vyko į mokyklas. Komandoms tai buvo pastiprinimas, ypač norint įžvelgti švietimo pagalbos specialistų teikiamos pagalbos naudą mokiniams, šių specialistų bendradarbiavimą su mokytojais, administracija. „Nežinant švietimo pagalbos specialistų darbo specifiškumo, sudėtinga būtų objektyviai įvertinti teikiamos pagalbos kokybę mokiniui, tarkime, kiek mokykloje dirbantys švietimo pagalbos specialistai prisideda prie įtraukiojo ugdymo formavimo savo mokykloje, kokiomis formomis ir būdais yra teikiama specialiojo pedagogo pagalbą mokiniui, kiek naudingas yra bendradarbiavimas su mokytojais ir panašiai“, – pabrėžė A. Pavilovič-Jančis.

Kaip konstruoti vertinimo kriterijai?

 

Kriterijams konstruoti buvo sudaryta gausi darbo grupė, kurios tikslas – parengti racionalią mokyklos veiklos kokybės vertinimo kriterijų sistemą, atliepiančią įvairių grupių poreikių analizę, akcentuojančią svarbiausias mokyklos veiklos sritis. Darbo grupė nusprendė siūlyti 2 mokyklos veiklos sričių vertinimo rodiklių sistemą, iš viso joje – 11 vertinimo rodiklių. Kurie iš jų labiausiai atspindi įtraukiojo ugdymo kokybę? Koks santykinis šių kriterijų „svoris“ sprendžiant apie bendrą įtraukiojo ugdymo situaciją mokyklose? Vienareikšmio atsakymo nėra.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Anot A. Pavilovič-Jančis, visi vertinimo kriterijai buvo sukonstruoti taip, kad būtų galima tinkamai įvertinti ir pamatuoti įtraukiojo ugdymo procesų kokybę, veiklos kryptingumą visose mokyklos veiklos srityse.

„Apie sėkmingą įtraukųjį ugdymą galime kalbėti tik tada, jeigu dėl jo yra susitarta mokykloje: aiškiai suvokiamas įtraukiojo ugdymo sampratos turinys, samprata atsispindi mokyklos vizijoje, strateginiuose dokumentuose, kai visi bendruomenės nariai ne tik žino susitarimus, supranta jų naudą, bet ir nuosekliai jų laikosi praktinėje veikloje, kai tiki kiekvieno ir visų mokinių sėkme, kai pagalba yra teikiama ne tik specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, bet ir mokiniams, grįžusiems po ligos, turintiems sunkumų dėl šeimoje įvykusios krizės, dėl nesutarimų su bendraamžiais, neturinčiais galimybės papildomai pasiruošti kitos dienos pamokoms, norintiems lavinti savo gebėjimus, ir panašiai. Todėl visi teminio išorinio vertinimo kriterijai yra svarbūs, papildo vienas kitą, leidžia įvertinti įtraukiojo ugdymo procesų visumą“, – sakė Įtraukties plėtros skyriaus specialioji pedagogė.

 

Palmira Papšienė, NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus metodininkė, taip pat atkreipė dėmesį, kad kriterijų „svoriai“ negali būti nustatyti. „Galime paskaičiuoti gautų duomenų kriterijų vidurkius, procentines išraiškas, bet nebūtinai didesnis vidurkis ar procentinė reikšmė rodo svarbumą ir reikšmingumą analizuojant ugdymo kokybę. Ugdymo procese itin svarbūs kokybiniai duomenys ir jų interpretavimas, atskirų atvejų nagrinėjimas, priežasties–pasekmės ryšio nustatymas ir t. t.“, – pabrėžė P. Papšienė.

Nuteikė optimistiškai

 

Matyt, vienas labiausiai intriguojančių klausimų – ką apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą mokyklose sako preliminarūs vertinimo rezultatai.

„Mokyklų veiklos kokybės teminio išorinio vertinimo duomenys rodo, kad mokyklos vis dar yra rengimosi įgyvendinti įtraukųjį ugdymą ir ugdymąsi kelyje, joms sunkiau sekasi kokybiškai organizuoti kasdienį įtraukaus ugdymo ir ugdymosi procesą. Nuteikia optimistiškai tai, kad nė vienos mokyklos veikla nebuvo įvertinta 1 ar N lygiu. Iš vertinimo duomenų matyti, kad geriausiai buvo įvertinta lyderystės ir vadybos sritis. Tai rodo, kad mokyklų vadovams gerai sekasi telkti bendruomenę, veikti kartu ir tartis dėl įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo kryptingumo. Tačiau ugdymo bei ugdymosi ir mokinių patirčių sritis yra įvertinta žemesniu lygiu. Iš gautų duomenų darytina prielaida, kad organizuojant kasdienį įtraukiojo ugdymo procesą susitarimus pavyksta įgyvendinti nepakankamai gerai. Mokyklos dažnai deklaruoja įtraukiojo ugdymo kultūrą, nuostatas, tai atsispindi įstaigos planavimo dokumentuose, tačiau dažnai ugdymo ir ugdymosi praktikoje šie procesai buvo pasimetę, nederantys“, – sakė P. Papšienė.

 

Jos teigimu, mokyklų išorinio vertinimo ataskaitų analizė atskleidžia kryptingą mokytojų, švietimo pagalbos mokiniui specialistų ir mokytojo padėjėjų bendradarbiavimą siekiant geresnio mokinių pažinimo, kokybiško pamokų planavimo, kiekvieno mokinio įtraukties į ugdomąsias veiklas, tačiau mokymosi organizavimas, grindžiamas ugdytinių įtrauktimi į savo mokymosi planavimą, lankstaus mokymosi turinio kūrimu, pastoliavimu ir jo elementų pritaikymu visų mokinių sėkmei, šiandien dar yra siekiamybė, tai nėra vyraujanti ugdymo praktika.

Be to, pasak NŠA Stebėsenos ir vertinimo departamento Vertinimo skyriaus metodininkės, mokyklų išorinio vertinimo ataskaitų analizė rodo, kad dalyje mokyklų ryškėja kryptingas mokytojų kompetencijų tobulinimas siekiant stiprinti ir plėtoti įtraukiojo ugdymo praktiką. Tačiau mokytojams trūksta lyderystės keliant lūkesčius dėl bendrų susitarimų, nuosekliai ir sistemingai diegiant įgytas kompetencijas praktinėje veikloje.

 

„Statistiškai reikšmingi skirtumai rasti lyginant stebėtų pamokų kokybę pagal mokykloje dirbančių aukštos kvalifikacijos (metodininkų ir ekspertų) mokytojų dalį. Vertintose mokyklose dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis svyruoja nuo mažiau nei penktadalio (16,95 proc.) iki beveik trijų ketvirtadalių (74,60 proc.). Išorinio vertinimo duomenys rodo, kad mokyklose dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų skaičius esminės įtakos ugdymo proceso organizavimo kokybei neturi – mokyklose, kuriose dirbančių aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis buvo didžiausia (daugiau kaip 51 proc.), pamokos kokybės įvertinimas yra artimas visų vertintų pamokų vidurkiui. Mokyklose, kuriose dirbo mažiausia dalis aukštos kvalifikacijos mokytojų (iki 20 proc.), vidutinis pamokos kokybės įvertinimas aukščiausias“, – pabrėžė P. Papšienė.

Nauda visoms mokykloms

 

Svarstydama apie tai, kaip reikėtų tinkamai interpretuoti išsamius išorinio vertinimo rezultatus, kad mokyklų bendruomenės, švietimo formuotojai galėtų padaryti objektyvias išvadas apie įtraukiojo ugdymo būklę, P. Papšienė atkreipė dėmesį, kad kiekviena vertinta mokykla gavo išsamią ataskaitą. Joje vertintojai užfiksavo gerąsias mokytojų praktikas, sėkmingiausias pamokas, švietimo pagalbos specialistų, mokytojų padėjėjų tikslingą pagalbą mokiniui, sėkmingą bendradarbiavimą su mokytojais ir vadovų lyderystę siekiant kryptingai įgyvendinti įtraukiojo ugdymo susitarimus. Jos teigimu, vertinimo ataskaitos duomenys bus tiek naudingi mokyklai, kiek visa įstaigos bendruomenė norės įsigilinti į bendrus statistinius duomenis, jų interpretavimą ir pateiktas rekomendacijas.

 

Išorinio vertinimo ataskaitos yra skelbiamos viešai, o artimiausiu metu bus paskelbta ir apibendrinta 30 vertintų mokyklų duomenų ataskaita. Ši informacija galės būti naudinga visoms šalies mokykloms: jos galės rasti atsakymus į daugelį klausimų, susijusių su įtraukiojo ugdymo procesų įgyvendinimu.

„2021 m. stebėtų pamokų kokybės vertinimo duomenys rodo, kad mokytojams pamokoje geriausiai sekasi kurti ugdymui ir ugdymuisi palankias aplinkas, tačiau sunkiausiai sekasi užtikrinti kokybišką kasdienį įtraukaus ugdymo procesą ir pasiekti gerų ugdymo rezultatų pamokoje. Tobulinant mokyklų veiklą lyderystės ir vadybos srityje svarbu atkreipti dėmesį į bendradarbiavimo su tėvais stiprinimą – šio mokyklų veiklos aspekto lyderystės ir vadybos srityje įvertis žemiausias. Siūloma mokykloms susitarti dėl tobulintinų veiklų gerinimo, o mokyklų steigėjams skirti daugiau dėmesio mokyklų veiklų tobulėjimui įtraukiojo ugdymo srityje“, – apibendrino P. Papšienė.

Sutelks dėmesį į pagalbą

 

Paklausta, ar NŠA, remdamasi šio vertinimo rezultatais, numato teikti pagalbą jame dalyvavusioms mokykloms, jei taip, kokia ji galėtų būti, P. Papšienė atsakė, kad jau vizito mokykloje metu buvo teikti duomenys, grįžtamoji informacija mokytojams, administracijai, pagalbos specialistams – jau tai sudarė prielaidas ir sąlygas stiprinti mokyklų veiklos ir ugdymo proceso kokybę.

Be to, mokyklos, dalyvavusios išoriniame vertinime, gavo išsamias ataskaitas su rekomendacijomis, ką ir kaip galima būtų patobulinti, kad numatyti žingsniai būtų palankūs įtraukčiai. Išorinio vertinimo ataskaitose pateikta informacija – nešališka, argumentais grįsta kryptinga pagalba mokyklai. Kita vertus, P. Papšienė pastebėjo, kad NŠA kasmet organizuoja viešąsias konsultacijas, per kurias aptaria mokyklų veiklos kokybės ir įsivertinimo duomenis. Konsultacijų metu vyksta ir gerosios patirties sklaida.

 

O kaip pirmojo Lietuvoje išorinio teminio vertinimo rezultatai atlieps pastangas gerinti bendrojo ugdymo kokybę? Kaip konkrečiai jie galėtų prie to prisidėti?

„Į šį klausimą labiausiai atsakys parengta bendroji analizė. Taip pat tikimės, kad mokyklos ras laiko įsigilinti į pateiktas išvadas bei rekomendacijas ir pasimatuos bei numatys sėkmingus žingsnius, leidžiančius kryptingai siekti ir būti įtraukia mokykla – mokykla, kuri sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ar kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir švietimo pagalbos reikmės. Bus nustatytas bendras pasiruošimo lygis, įvertintos stipriosios ir silpnosios grandys bei sritys, sutelktas dėmesys į reikiamą pagalbą“, – sakė P. Papšienė.

 

Redakcijos inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Renata

    Kalbant apie Vilnių, įtrauktis labai menka. Labai daug kalbame ir diskutuojama, bet vaikai stigmatizuojami, atstumti ir jų niekas nenori. Viskas pasižiuri, kad vaikas su dideliais specialiaisiais poreikeis. Ir užklijuota etiketė, nurašo iškart. Va tokia vertybinė šalis be vertybių.