Iš M. Romerio gatvės – į M. Romerio raštų archyvą

Saulė Kairytė
,
Rokiškio Senamiesčio prog-jos 8b klasės mokinė

Pasitikdami Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjo, profesoriaus, vieno iš Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologų Mykolo Romerio 141-ąsias gimimo metines, kurios minimos gegužės 7 dieną, Rokiškio Senamiesčio progimnazistai vykdė lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos dalykus integruojantį projektą „Iš M. Romerio gatvės – į M. Romerio raštų archyvą“.

 

Idėja skaityti M. Romerio raštus kilo iš smalsumo apie asmenybę, kurios vardu pavadintoje gatvėje stovi mūsų mokyklos pastatas. Pakviesti mokytojų Žėrutės Semaškienės ir Raimundo Nagelės, kuruojami Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesorės dr. Mildos Vainiutės, susipažinome su teisininko Mykolo Romerio veikla kuriant Nepriklausomą Lietuvos valstybę, jo indėliu į Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės mokslą ir skaitėme unikalų jo raštų palikimą – dienoraštį, kurį profesorius vadino dokumentu istorijai.

 

Nustebome sužinoję, kad dienoraštį profesorius M. Romeris kasdien rašė net 34-erius metus. Rankraštį dalimis atidavė saugoti Kultūros muziejaus archyvui, taip liudydamas pasitikėjimą juo. Teisės profesoriaus M. Romerio valia dienoraštis turėjo būti užrakintas saugykloje ir neskaitomas 25-erius metus. Tol, kol bus gyvi jame paminėti asmenys. Publikuoti dienoraštį „visą, be sutrumpinimų, kupiūrų ir pakeitimų“ M. Romeris leido dar vėliau. Neabejotina, kad ši profesorius valia – neatskleisti subjektyvaus požiūrio ir nuomonės –  reiškė pagarbą tiems, kuriuos jis sutiko savo gyvenimo kelyje.

 

Pamokose skaitydami ir analizuodami profesoriaus M. Romerio dienoraščio ištraukas, sužinojome apie svarbius XX a. pradžios visuomeninius-politinius įvykius, kuriuose pačiam jų autoriui teko dalyvauti, pavyzdžiui, apie bylą dėl Klaipėdos krašto grąžinimo, kurią Lietuvos naudai išnagrinėjo Hagos Tarptautinis Teisingumo Tribunolas. Prieš akis iškilo daugybės prieškario Lietuvos inteligentų gyvenimo istorijos. Labai nustebino vienas atradimas: Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos senųjų rūmų pastato, kuriame įsikūrusi ir mūsų, Senamiesčio, progimnazija, statybas asmeninėmis lėšomis yra parėmęs kanauninkas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas; būtent Vaižgantui, kaip Humanitarinių mokslų fakulteto įgaliotajam muziejaus vedėjui, 1924 m. profesorius M. Romeris patikėjo saugoti pirmuosius savo dienoraščio sąsiuvinius. Argi nenuostabu, kad šiandien Rokiškyje J. Tumo-Vaižganto vardu pavadinta mokykla, tarsi paminklas dviejų asmenybių susitikimui, stovi M. Romerio gatvėje?!

 

Gilindamiesi į M. Romerio, konstitucinės teisės profesoriaus, dirbusio Kauno ir Vilniaus universitetuose, dienoraštį, stebėjomės jo rūpesčiu savo studentais: būsimieji teisininkai, pasirodo, neretai lankėsi M. Romerio namuose, naudojosi didžiule profesoriaus biblioteka, kartu su M. Romeriu atostogavo jo gimtajame Bagdoniškio kaime netoli Rokiškio. Aprašydamas laiką, praleistą su studentais tėviškėje, M. Romeris yra pastebėjęs, kad Tėvynė prasideda gimtuosiuose namuose, o vaiko akimis matomas tėviškės kraštovaizdis yra „meilės raktas Lietuvai ir jos tautai“.

 

Matyti, kad profesorius M. Romeris rūpinosi ir studentų rašto kultūra: dienoraščiuose minima, kokias klaidas versdami tekstus iš kitų kalbų ar net rašydami lietuviškai dažniausiai šie padarydavo. Taisyklingos lietuvių kalbos studentus profesorius M. Romeris kvietė mokytis iš kaimo žmonių, o pats raštuose nevengė vieno kito moralo užrašyti sodriu liaudišku posakiu.

 

Intriguojančia užduotimi projektą praturtino MRU Konstitucinės katedros profesorė dr. Milda Vainiutė. Ji pakvietė mokinius pagerbti Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjo Mykolo Romerio atminimą perskaitant šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją ir skyrė užduotį: surasti, koks lietuvių poetas yra minimas pagrindiniame šalies įstatyme. Atlikę užduotį ne tik išsiaiškinome, kad minimas Vincas Kudirka – Lietuvos himno autorius, bet ir supratome, jog būtų įdomu susipažinti su kitomis Lietuvą kūrusiomis asmenybės: prof. Mykolo Romerio amžininkais, mokiniais ir jo darbų tęsėjais.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.