Įpusėjo projektas, kuriuo siekiama plėsti vadovų lyderystės galimybes

Įpusėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas ir drauge su Nacionaline švietimo agentūra įgyvendinamas Europos Komisijos ir Britų tarybos remiamas projektas „Parama mokyklų vadovams, ugdymo turinio reformos Lietuvoje lyderiams“. Lietuva rengia naujas kompetencijomis grįstas bendrojo ugdymo programas, kurios bus diegiamos mokyklose. Ugdymo turinio reformos sėkmę lems mokyklų vadovų pasirengimas vadovauti mokytojams ir savo mokyklų bendruomenėms, jų gebėjimas kurti kokybiško mokymo ir mokymosi viziją. Įgyvendinant šį projektą siekiama plėsti mokyklų vadovų lyderystės galimybes – stiprinti mokymo ir mokymosi lyderystę. 

 

Projektą sudaro du etapai – nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2021 m. balandžio 28 d. vyko mokymo ir mokymosi lyderystės mokymai, o nuo šių metų spalio 30 projekto dalyvių iš visos Lietuvos naudosis per pirmuosius projekto įgyvendinimo metus jų pačių parengtu mokomosios medžiagos paketu ir bendradarbiaus su kitais savanoriais Lietuvos mokyklų vadovais bei padės jiems išbandant naujas ugdymo turinio programas 2021–2022 mokslo metais. Kiekvienas projekto dalyvis, kuriam patars, stebės, kuruos, ugdys ir vadovaus tarptautiniai ekspertai, parengs apytikriai po 10 savo mokyklos vietovėje dirbančių vadovų ir išmokys juos mokymo ir mokymosi lyderystės strategijų. Ši dalyvių grupė pateiks atsiliepimus, kas veikia puikiai ir ką reikėtų tobulinti, kad nuo 2022 m. rugsėjo būtų galima įgyvendinti naujas ugdymo turinio reformas. Įgyvendinus projektą, jo dalyviai švietimo sistemoje veiks kaip mentoriai, teikiantys pagalbą Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloms, kurios turės galimybę naudotis mokomosios medžiagos paketu.

 

Pasak Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės, dažnas Lietuvos švietimo įstaigos vadovas yra išklausęs daugybę paskaitų, dalyvavęs kvalifikacijos kėlimo renginiuose, bet retas kuris geba pritaikyti įgytas žinias, diegti inovacijas: „Daugelis žinome, kad vadovas, o juo labiau lyderis, nors ir apsuptas daugybės žmonių, dažnai būna vienišas. Todėl šis projektas nepaprastai naudingas visam švietimo lyderystės procesui vystytis. Projekto dalyviai, konsultuodamiesi su tarptautiniais ekspertais, turi galimybę ne tik semtis patirties tiek Lietuvoje, tiek iš kitų šalių, bet ir tą patirtį praktiškai įgyvendinti savo mokyklose. Šis projektas išplečia vadovų lyderystės galimybes įgyvendinant ugdymo turinio pokyčius šalies mokyklose, padeda įsivertinti ir, remiantis geriausiais pavyzdžiais, koncentruotis į vieną esminių švietimo įstaigos vadovo veiklų – vadovavimą įgyvendinant ugdymo turinį. Strateginių vizijų kūrimas ir kryptingas įgyvendinimas, pokyčių valdymas, mokymasis visą gyvenimą ir vadovavimas mokymui(si), planavimas, stebėsena ir vertinimas, kitų lyderystės atskleidimas ir pagalba ją plėtojant, bendradarbiavimas su kolegomis, partneriais, švietimo politikos formuotojais – tai tik dalis kompetencijų, kurias tobulina šio projekto dalyviai. Tikiuosi, kad šio projekto „palydėti“ mokyklų vadovai taps stipriais švietimo lyderiais, gebančiais sėkmingai kurti Lietuvos ateities mokyklą.“

Kaip vyko projektas?

 

2019 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl techninės paramos, padėsiančios įtvirtinti mokyklų vadovų gebėjimus tapti geresniais mokymo(si) lyderiais savo mokyklose. Ministerijos atstovų nuomone, palaikyti mokyklų lyderius yra itin svarbu, nes jie atsako už atnaujintos nacionalinės ugdymo programos įgyvendinimą savo mokyklose. Dvejų metų trukmės per Struktūrinių projektų rėmimo programą Europos Komisijos finansuojamas projektas pradėtas vykdyti 2020 m. birželio mėn.

 

Planuota atrinkti 30 mokyklų vadovų, kurie pirmaisiais projekto vykdymo metais lankytų gyvai vykstančius mokomuosius renginius – juos vesti patikėta mokymų srities ekspertams iš Jungtinės Karalystės ir Suomijos. Antraisiais programos metais šie mokyklų vadovai turėtų patys vesti dvi dienas trunkančius mokymus dešimčiai tame pačiame regione dirbančių kolegų, taip suteikdami 300 Lietuvos mokyklų vadovų galimybę sužinoti apie mokymo ir mokymosi lyderystės svarbą ir įgalindami juos pritaikyti naujus įgūdžius padedant mokykloje dirbantiems mokytojams taikyti mokymo ir mokymosi lyderystės principus ir sėkmingai įgyvendinti atnaujintą ugdymo programą.

 

Šiuos planus pakoregavus dėl COVID-19 pandemijos, mokymai vyko nuotoliniu būdu, juose dalyvauti atrinkta 29 žmonių grupė, kurią sudaro 19 mokyklų direktorių, 4 pavaduotojai ir 6 švietimo įstaigose dirbantys specialistai. Ši grupė taip pat įsipareigojo dalyvauti visuose mokymuose ir likti įsitraukus į programą antraisiais metais mokant kitus Lietuvos mokyklų vadovus mokymo ir mokymosi lyderystės principų. Pirmoji vertinga pamoka išmokė, kad ankstyvas sprendimų priėmimas ir realus situacijos vertinimas nesitikint vien tik geriausios baigties suteikė dalyviams, ministerijos atstovams ir ekspertams aiškumo bei leido tinkamai planuoti mokymus atsižvelgiant į atnaujintą vykdymo modelį.

 

Pirmųjų metų dalyvavimo rodikliai buvo aukštesni, nei tikėtasi. Fiksuotas 99,6 proc. lankomumas, o vienas iš nuotolinio virtualaus mokymosi privalumų yra tas, kad mokymuose galima dalyvauti iš bet kurios vietos, jei tik joje yra geras interneto ryšys – jo kokybė Lietuvoje yra itin gera, todėl su techniniais nesklandumais buvo susiduriama itin retai. Dalyviai galėjo prisijungti prie 2 val. trukmės mokymų įprastose darbo vietose, namuose, biure, tad norint dalyvauti mokymuose nereikėjo niekur keliauti, o daug dirbantiems mokyklų vadovams tai buvo didžiulis privalumas.

 

Didžioji dalis mokymų vykdyta vadovaujantis tuo pačiu principu. Du ekspertai vedė tuos pačius mokymus du kartus per dieną, paskirstę dalyvių grupę į dvi dalis. Už mokymų vykdymą atsakinga grupė sudarydavo mokymų medžiagą anglų kalba, kurią patvirtinus projekto vadovai Lietuvoje užsakydavo skaidrių vertimą į lietuvių kalbą. Mokymai vyko anglų kalba, dalyviai įtraukti į veiklas prieš mokymus pateikiant skaitomąją medžiagą ir organizuojant darbą grupėse, bendraujant lietuvių kalba, o darbo rezultatai angliškai pristatyti pagrindinei dalyvių grupei. Kiekvienų mokymų siekiniai buvo pateikiami mokymų pradžioje ir pakartojami jų pabaigoje.

Ko išmoko projekto dalyviai?

 

Pagrindiniai mokyklų direktorių profesinės praktikos ir mokymosi siekiniai buvo nustatyti remiantis Britų tarybos darbu su mokyklų vadovais kitose šalyse, į mokymus įtraukiant šias temas:

  • strateginės vizijos ir krypties kūrimas;
  • vadovavimas ir pokyčių valdymas;
  • vadovavimas veiksmingam mokymui ir mokymuisi;
  • planavimas, stebėjimas ir vertinimas;
  • kitų vadovų ugdymas vesti panašius lyderystės mokymus;
  • darbas su partneriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis;
  • skaitmeninio raštingumo įsisavinimas.

 

Užsidarius mokykloms ir nesibaigiant pandemijos keliamiems iššūkiams, už mokymų vykdymą atsakinga grupė pakoregavo savo planus, suteikdama dalyviams galimybę iš anksto pasiruošti ir poromis pristatyti trumpus nuotolinius mokymus, skirtus mokytojams ir kolegoms, taip atkartojant antrųjų programos metų veiklas, per kurias dalyviai turės vesti mokymus kitų mokyklų vadovams. Dalyvių pristatomi mokymai apėmė šias temas: „Vadovavimas pokyčiams – pagalba mokykloms įgyvendinant ugdymo programų reformas“ ir „Kaip motyvuoti mokytojus dalyvauti įgyvendinant ugdymo programų reformas?“. Britų tarybos už mokymų vykdymą atsakinga grupė žodžiu ir raštu pateikė kiekvienam dalyviui komentarus. Dalyvauti mokymuose vadovus paskatino ir noras tinkamai reaguoti į švietimą pandemijos sąlygomis. Projekto dalyviai taip pat dalyvavo susitikime su Kroatijos mokyklų vadovais, kurie pasidalijo savo šalies panašaus ugdymo turinio reformos projekto įgyvendinimo patirtimi.

Dalyvių atsiliepimai

 

Per šiuos metus dalyviai susipažino vieni su kitais, galėjo praplėsti savo profesinių ryšių tinklus ir išmoko dar vieną vertingą pamoką – kad norint užmegzti stiprius profesinius ryšius fizinis kontaktas nėra būtinas.

 

Radviliškio r. Baisogalos gimnazijos direktorė Rita Juškevičienė teigė, kad dalyvauti projekte ją paskatino poreikis nuolat tobulėti, būti naujovių sūkuryje, bendrauti ir bendradarbiauti: „Projekto pradžia nebuvo lengva, nes nuotolinis bendravimas negali pakeisti gyvo kontakto, bet laikui bėgant supratome, kad dalyvauti programoje nuotoliniu būdu gali būti itin naudinga: profesionalūs, tarptautinę patirtį turintys projekto lektoriai padėjo atnaujinti turėtas žinias, sudarė sąlygas sužinoti ir išmokti naujų dalykų, įgyti ir sustiprinti kompetencijas, reikalingas įgyvendinant atnaujinto ugdymo turinio pokyčius ir siekiant švietimo kokybės.“ R. Juškevičienė pasakojo, kad intensyviai bendraujant ir bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų švietimo įstaigų dalijamasi patirtimi tiek projekto tema, tiek sprendžiant mokyklos kasdieniame gyvenime iškylančias situacijas.

 

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė Loreta Tamulaitienė akcentavo, kad šie nuotolinio darbo ir ugdymosi metai buvo išskirtiniai. „Projekto grupės susitikimai, bendraujant su šalies vadovais lyderiais ir Jungtinės Karalystės, Suomijos ekspertais, tapo laukiama veikla ne tik dėl prasmingų, keičiančių ir ugdančių diskusijų, bet ir dėl naujo požiūrio į vadovą kaip ugdymo turinio reformos lyderį. Ypač aktuali man pasirodė mintis, kad „Didžiausią įtaką mokinių pasiekimams po mokytojo veiklos klasėje turi vadovo lyderystė“ (C. Day). Atlikus tyrimą, tapo akivaizdu, kad šiandien per didelę vadovo veiklos dalį užima administravimo veikla. Per projektą ekspertai atsižvelgė ir į šiandienos problemas, akcentuodami psichologinio atsparumo svarbą visai mokytojų bendruomenei, aktualizuodami interaktyvaus ugdymo reikšmę mokant nuotoliniu būdu. Projekto dalyviai aktyviai dalyvavo rengdami mokymosi medžiagą, pristatymus, dirbdami poromis ir grupelėse. Ne mažiau svarbi ir kitų šalių patirtis, susitikimai su Kroatijos, Suomijos mokytojais, vadovais, ekspertais. Šis projektas ne tik puikiai atnaujino jau turimas žinias, bet ir įkvėpė kūrybinių sprendimų paieškai, diegiant atnaujintą ugdymo turinį, kuris netrukus pasieks mokyklas“, – apibendrino projekto dalyvė.

 

Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorei Jolantai Martyncevienei dalyvavimas programoje buvo patrauklus dėl savo idėjos, ekspertų kompetencijos ir pasirinkimo bei dalyvių atrankos. Jos teigimu, viltys pasiteisino, ypač visos komandos bendras indėlis siekiant įgyvendinti tikslus. Drąsa, atsakomybė, empatiškas klausymasis, mąstymas drauge – tai principai, kuriais buvo grindžiamas mokymasis. „Nors virtualus mokymasis vyko sklandžiai, netrūko diskusijų, visgi tikiuosi, kad pavyks susitikti gyvai tiek su dalyviais, tiek su ekspertais. Žinau, kad dabar turiu didesnį kolegų, į kuriuos galiu kreiptis ne vien dėl atnaujintos ugdymo programos įgyvendinimo, bet ir kitų susijusių klausimų ir iššūkių, ratą“, – įspūdžiais dalijosi direktorė.

 

Parengė Dovilė Šileikytė

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *