Inžinerinės profesijos IT amžiuje ‒ vis dar jaunimo akiratyje

Milena Puchova

Lietuvoje skatinamos fizinių mokslų studijos: šalies aukštosioms ir profesinėms mokykloms valstybė skiria gausias valstybės finansuojamų vietų kvotas, o įmonės informuoja apie brangiai apmokamas darbo vietas. Ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje inžinerinės pramonės darbdaviai ne mažiau nei bet kuri IT įmonė dairosi motyvuotų specialistų, kurių poreikis vis dar didesnis nei inžinerines specialybes pasirinkusių jaunuolių skaičius.

Apie motyvus karjeros siekti inžinerinės pramonės sektoriuje kalbamės su būsimu elektroniku Deivydu SALDUKU ir mechatronikos specialybę pasirinkusiu Drąsučiu BITINU. Vaikinų istorija įdomi tuo, kad pirmuosius karjeros pamatus jie deda mokydamiesi profesinėje mokykloje. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre Deivydas specialybę pasirinko po 10 klasės ir profesijos mokosi kartu ruošdamasis ir brandos egzaminams, o Drąsutis siekia startuoti darbo rinkoje greičiau nei jo bendraamžiai, kvalifikaciją įgydamas per dvejus metus.

 

Jūsų pasirinktos energetikos ir mechatronikos profesinio mokymo programos darbo rinkoje išties reikalingos, bet tarp jaunimo ne itin populiarios profesinės sritys. Kodėl einate prieš srovę, t. y. nepasirinkote, pavyzdžiui, šiuo metu ant bangos esančių IT studijų?

Deivydas. Išties dabar inžineriniai mokslai nėra pats populiariausias pasirinkimas, bet rinkoje, ypač Lietuvoje, jau kelerius metus galima stebėti šios srities specialistų poreikio didėjimą. Tai, greičiausiai, lemia jau dabar vykstanti 4-oji pramonės revoliucija. Dar vienas argumentas ‒ ne viena populiari darbo sritis, kuri iki šiol buvo ant bangos, galiausiai susidūrė su specialistų pertekliumi, pavyzdžiui, teisė, vadyba ir t. t.

 

Drąsutis. Mechatronika ‒ plati sritis: mokausi automatikos, elektronikos, metalo apdirbimo, truputį programavimo. Įdomu, todėl ir pasirinkimas yra natūralus. Prieš stodamas domėjausi ir supratau, kad tai sritis, kurios specialistų reikia šiandien ir tikrai reikės ateityje. O kodėl einu prieš srovę? Nes mėgstu iššūkius ir esu pasirengęs artėjančioms naujovėms pramonėje.

 

Abu žengėte ir dar vieną ne ypač populiarų žingsnį ‒ pasirinkote profesinę mokyklą. Drąsuti, kodėl po mokyklos baigimo nestojai mokytis į universitetą? Deivydai, tu dar drąsesnis ‒ profesiją įgyti panorai baigęs 10 klasių ir šiuo metu ruošiesi tiek brandos egzaminams, tiek mokaisi profesijos. Ar profesinė mokykla pakankamai pajėgi parengti egzaminams?

Deivydas. Pasiruošimas egzaminams labai priklauso ne tik nuo mokyklos, bet ir nuo paties mokinio noro. Technologinėje gimnazijoje dirba puikūs specialistai, kurie visada padeda, ypač jei mato, kad žmogus siekia geresnio rezultato. Reikia nepamiršti, kad tai yra mokykla, kuri jau ruošia mokinius gyvenimui, todėl suteikiama daug daugiau savarankiškumo ir galimybių pasireikšti pačiam. Man mano specialybė patinka, todėl jos mokytis tikrai nėra vargo, o ir pasiruošti egzaminams galima ne ką prasčiau nei gimnazijoje.

 

Drąsutis. Įvertinau tą faktą, kad profesinėje mokykloje yra gaunama daugiau praktinių įgūdžių, o profesinė kvalifikacija yra įgyjama kur kas greičiau, tad ir karjerą galėsiu pradėti negaišdamas laiko. Pradėjęs nuo sąlygiškai žemesnio laiptelio planuoju kilti aukštyn: rinktis aukštojo mokslo studijas, jau apšilęs kojas kaip mechatronikos specialistas.

 

Profesinio mokymo centre esate aktyvūs mokiniai: dalyvaujate konkursuose ir profesinėse stažuotėse užsienyje, jus, kaip pavyzdingus būsimus savo srities specialistus, išskiria mokytojai. Kas motyvuoja veikti, domėtis ir atrasti?

Deivydas. Mokykla, nesvarbu – aukštoji, profesinė ar gimnazija, mano galva, yra vieta, kur žmogus turi atsiskleisti ir įgauti kiek galima daugiau įvairios patirties. Aktyvus dalyvavimas renginiuose, konkursuose ir stažuotėse ‒ pats brangiausias dalykas, kurį išsinešame iš mokyklos. Be to, mokykloje esame nuolat skatinami profesiniais dalykais domėtis papildomai ir aktyviau dalyvauti pamokose. Mane veikti motyvuoja noras tobulėti ir pasiimti kuo daugiau patirties ir žinių.

 

Drąsutis. Mane visada domina nauji dalykai. Mus mokytojai labai skatina. Pavyzdžiui, pneumatikos mokytojas pasiūlė išmėginti jėgas nacionaliniame mechatronikos konkurse. Daug išmokau vien per pasiruošimo laikotarpį, o ir varžybose sekėsi neblogai.

 

Kokių pastangų pareikalauja profesijos mokymasis? Ar lieka pakankamai laiko tobulėti? Ką paprastai veikiate laisvalaikiu? Patarkite bendraamžiams, kaip tinkamai suplanuoti savo užimtumą.

Deivydas. Sąžiningai mokantis profesinėje mokykloje, ypač kartu įgyjant profesiją ir vidurinį išsilavinimą, reikia įdėti daugiau pastangų viskam suspėti nei paprastoje gimnazijoje. Laiką planuoju atskirdamas prioritetinius darbus nuo ne tokių skubių ir reikšmingų. Taip niekada nepraleidžiu svarbiausių darbų, o ir laisvalaikiui laiko užtenka. Laisvalaikį dažniausiai leidžiu su draugais, šeima. Mėgstu skaityti knygas, domiuosi elektronika.

 

Drąsutis. Žinoma, užtenka laiko tiek mokslams, tiek laisvalaikiui. Dažniausiai laisvalaikį praleidžiu sportuodamas arba su draugais.

 

Atrodote daug tikslų turinčios asmenybės. Kokių planų turite pabaigę profesinę mokyklą ir kodėl jie jums svarbūs?

Deivydas. Pabaigęs profesinę mokyklą planuoju derinti darbą su mokslais universitete. Susidariau įspūdį, kad Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre elektronikos ir mechatronikos studijos yra labai stiprios. Atliekami praktiniai darbai dažnai yra aukštųjų mokyklų lygio, todėl tęsiant studijas toliau, manau, yra daug lengviau suprasti dėstomą medžiagą ir derinti mokymąsi su darbu.

 

Drąsutis. Mano tikslas ‒ baigti mokslus profesinėje mokykloje su pagyrimu ir stoti į universitetą, kuriame planuoju tęsti mechatronikos studijas.

 

Jauni žmonės dažnai laužo galvas, kokią profesiją pasirinkti. Kaip manote, kas padėtų jiems tai padaryti lengviau?

Deivydas. Manau, kiekvienas turėtų pasirinkti profesiją, kuri jam patiktų – tai savaime garantuoja sėkmę ir laimingesnį gyvenimą ateityje. Pasirinkti specialybę padėtų savanoriavimas ir kalbėjimas su žmonėmis, kurie dirba skirtingus dominančius darbus.

 

Drąsutis. Šis klausimas ir man nedavė ramybės prieš stojant: daug skaičiau apie pasirinktą profesiją internete ir įsitikinau jos perspektyvomis ateityje. Mano nuomone, reikia atsižvelgti, ar profesija bus paklausi ne tik tada, kai baigsi studijas, bet ir ateityje. Žinoma, reikia įsivertinti, ar turi pakankamai gebėjimų mokytis būtent tos srities specifinių dalykų.

 

Bendrasis priėmimas į profesines mokyklas vykdomas iki rugpjūčio 1 d. Prašymą mokytis galima pateikti internetu – http://profesinis.lamabpo.lt/. Pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą gali baigusieji 10 ir 12 klasių bei aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventai. Likus laisvų vietų nuo rugpjūčio 13 d. bus skelbiamas papildomas priėmimas.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.