Investicijos švietimui skaitmenizuoti

Prasidėjus karantinui ir nuotoliniam mokymui dar labiau išryškėjo švietimo skaitmenizavimo svarba, todėl dalis pastaruoju metu dažnai minimo Ateities ekonomikos DNR plano lėšų bus skiriamos šiam tikslui. Apie tai parodos „Mokykla 2020“ metu išsamiau papasakojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė ir Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė pranešime „DNR projektas – investicijos į švietimo skaitmenizavimą“.

 

Pranešėjos aptarė, kodėl suplanuotos vienokios ar kitokios investicijos, kokių rezultatų iš jų tikimasi, kokios ateities perspektyvos, kokių tikslų (ne tik trumpalaikių), galima ir norima pasiekti naudojant DNR plano lėšas. Viena jų dalis susijusi su švietimo skaitmenizavimu. „Visada jo link ėjome mažais žingsneliais – aprūpindami mokyklas kompiuteriais, įsigydami el. platformas, registrus, kurdami informacines sistemas, „Tigro šuolį“ privertė padaryti pandeminė situacija, kai nuotolinis mokymas, kuris buvo tik išimtis, tapo visų mokyklų kasdienybe. Į jį kaip į savotišką reformą atėjome praktiškai per vieną naktį, neturėdami laiko pasiruošti ar apsvarstyti. Dabar tolesnės investicijos į skaitmenizavimą tampa savaime suprantama investicija, kuri suponuoja mintį, kad be skaitmeninių sprendimų švietimo, mokyklos valdyme, pamokoje neišsiversime“, – kalbėjo J. Navickaitė.

Renatos Česnavičienės nuotrauka

Minėtas šuolis susijęs ne tik su DNR planu, bet taip pat „užkoduoja“ ir tolesnes veiklas, nes pagrindiniai siekiai siejami su veiksmingesne pedagogika, kuri daro poveikį visam ugdymo procesui. Norėtųsi tikėti, kad tai yra sąsajos ir su dabartinių mokinių pasiruošimu darbo rinkai, ir su vienu svarbiausių aspektų – socialiai jautriausių mokinių grupių įtraukimu į ugdymo procesą, pagalbą, skirtą padėti jiems integruotis ne tik šiuo trumpu laikotarpiu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. „Prisiminus situaciją pavasarį, mokyklų pasirengimas skaitmeniniam ugdymo turiniui įgyvendinti buvo labai įvairus, trūko ir skaitmeninio turinio, ir gebėjimų greitai pritaikyti naujus instrumentus pamokoje. Galima sakyti, kad mokyklos tą iššūkį priėmė greitai, turbūt įvyko fenomenas: tarpusavyje dalijantis žiniomis ir tokiu būdu kuriant bendrąjį žinojimą pavyko patobulinti mokytojų skaitmenines kompetencijas iki tokio lygio, kad mokyklos sėkmingai taiko nuotolinį mokymą, įvairias skaitmenines technologijas ir ugdymo turinį. Turbūt didžiausia vertybė yra dalijimasis patirtimi ne tik savo mokykloje, bet ir su kitomis mokyklomis konstruojant žinias kartu. Kadangi nauja praktika, kaip taikyti kitokius ugdymo metodus dabartinėse pamokose, atsiranda tik šiuo metu, todėl turbūt geriausia mokytis vieniems iš kitų dalijantis savo sėkmėmis ir patirtimis“, – mano J. Navickaitė.

Susitelkė ir mokytojai, ir tiekėjai

 

Kokia mokytojų kompetencija? Džiugu, kad net 70 proc. mokytojų pavasarį įvardijo save kaip „gebančius dirbti ir kurti ugdymo procesą nuotoliniu būdu“, bet bendrojo ugdymo mokytojų darbo vietos dar nėra pakankamai kompiuterizuotos, dalis mokytojų dirbdami naudojasi asmeniniais kompiuteriais.

 

Be to, pavasarį nuotoliniu būdu vyko ir ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas – ši pakopa susiduria su tokiais pat iššūkiais, kompiuterizavimo lygis irgi vienas iš jų. Galvojant, kas yra prieinama mokykloms, reikia paminėti, kad nuo pavasario prasidėjo diskusijos apie tai, jog mokyklos turi pasirinkti priimtiną ir tinkamą mokymo aplinką. Anksčiau bendravimui su mokiniais ir jų tėvais pedagogams užtekdavo el. dienyno ar el. pašto, neretai mokytojai naudodavosi asmeniniu el. paštu, dabar jau nebegali kitaip – mokykla turi suteikti įprastą, įvaldytą virtualią mokymosi aplinką, kur kiekvienas mokytojas galėtų pateikti reikalingą mokomąją medžiagą.

 

Rinkoje esančių produktų įvairovė didelė, mokyklos bendruomenei pasirinkti tinkamiausias priemones – iššūkis. Lietuvoje turime mokykloms prieinamas ir tinkamas virtualias aplinkas, reikia  pasidžiaugti, kad įvairūs tiekėjai rengia skaitmeninį turinį lietuvių kalba, kurį mokytojai gali naudoti pamokose. Leidėjų ar kitų tiekėjų siūlomi skaitmeninio turinio pateikimo formatai leidžia mokytojams papildyti, kurti individualų skaitmeninį turinį, nes ir dirbant kontaktiniu būdu mokytojas vis tiek kuria savo užduotis, metodiką. Taigi taikant nuotolinį ugdymą ar derinant jį su įprastu, mokytojas išlieka kūrėju, yra laisvas kurti savo turinį, juo dalytis, teikti mokiniams, tik skaitmeninis turinys galbūt reikalauja kitokių įgūdžių.

 

Nuo pavasario mokyklos priėmė ir pradėjo taikyti principą „mažiau yra daugiau“, sugebėjo iš virtualių mokymosi aplinkų pasirinkti vieną, ją įdiegė, ėmė sistemingai naudoti. Skaitmeninis turinys sutelkė, suaktyvino tiekėjus – ir ieškoti sprendimų, kurių reikėjo tuo metu, ir įgyti motyvacijos apsvarstyti ateities planus. „Rėmėmės turima informacija, kad lyginant su kitų šalių mokytojais, mūsų šalyje pedagogai įvardija, jog jų skaitmeninė kompetencija dar auginama, vienas iš nurodytų poreikių yra mokymasis, kaip naudoti skaitmenines priemones, veiksmingai jas taikyti ugdymo procese – tai irgi viena iš svarių prielaidų, renkantis, kas bus finansuojama už DNR plano lėšas. Duomenys rodo, kad mokykloms trūksta skaitmeninio turinio, įrangos ir mokytojų kvalifikacijos“, – kalbėjo A. Ranonytė.

 

Kalbant apie DNR investicijas, yra keletas priemonių, kurios skirtos bendrajam ugdymui ir apskritai mokyklai nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo pakopos pabaigos. Jos skirtos švietimui skaitmenizuoti, paskatinti mokyklas kartu su savivaldybėmis ieškoti tinkamiausių sprendimų, kurie leistų pagerinti konkrečios savivaldybės, konkrečių mokyklų mokinių pasiekimus, nes ir patys suprantame, ir Lietuvos bei tarptautiniai tyrimai rodo, kad skirtumai tarp mokinių pasiekimų skirtingose mokyklose egzistuoja, juos lemia įvairūs faktoriai. Įvairios priemonės, kurios galėtų būti įgyvendinamos savivaldybių, mokyklų lygiu, galėtų prisidėti prie siekio gerinti pasiekimus, mažinti atotrūkius. Viena plano priemonė – „Švietimo inovacijos“ – apima projekto veiklas, skirtas švietimo skaitmenizavimui. Papildomos lėšos skiriamos skaitmeniniam turiniui, įrangai, mokytojų kompetencijai – 10 eurų vienam mokiniui šiais metais ir 30 eurų kitais metais. Tikimasi, kad ne mažiau kaip 80 proc. Lietuvos mokyklų, įgyvendinančių bendrojo ugdymo programas, naudosis galimybe, nes šios lėšos negali būti perskirstomos kitais tikslais. Bus prisidėta prie ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų infrastruktūros tobulinimo, įrengtos modernios mokytojų darbo vietos, ne tiek nuotoliniam, kiek kasdieniam ugdymo procesui paįvairinti, naudojant šiuolaikines technologijas bei skaitmeninį turinį, taip pat peržiūrimas, atnaujinamas ir portale „emokykla.lt“ skelbiamas įvairių projektų metu sukurtas skaitmeninis turinys.

 

Pamažu judama elektroninio testavimo, greitesnio, veiksmingesnio informacijos judėjimo link, kad visas išorinis vertinimas nuo ketvirtos iki dvyliktos klasės vyktų naudojantis inovacijomis. Naudojant DNR plano lėšas galimi įvairūs mokyklų lygmens projektai, tikimasi, kad švietimo sistema pritrauks socialines naujoves galvojant apie mokyklą kiekvienam ir projektus, kurie galėtų prisidėti diegiant išbandytas inovacijas, kuriant naujus produktus, didinat ankstyvojo ugdymo patrauklumą, skatinant įtrauktį. DNR plano lėšomis bus skatinamos investicijos į švietimo ir ugdymo srities mokslinius tyrimus, kurie teiks duomenis ir įrodymus, kaip Lietuvoje turėtų būti tobulinamas įtraukties modelio įgyvendinimas, kaip dar geriau diegti švietimo skaitmenizavimą, kad jis būtų labiau prieinamas, teiks siūlymus dėl profesinio ugdymo veiklos ir patrauklumo didinimo. Aktyvus mokslininkų bendradarbiavimas padeda sutelkti mūsų žinojimą, pagrįsti reikalingus sprendimus, įvertinti alternatyvas, pasirinkti teisingiausius sprendimus dėl švietimo ateities.

 

Vaizdo įrašą iš šio renginio galite rasti čia.