Integruota istorijos ir literatūros pamoka

Vaida Jankūnienė
,
Radviliškio Lizdeikos g-jos istorijos mokytoja metodininkė
Jurgita Plukienė
,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė

Dirbant šių dienų mokykloje, kaip teigia Erikas Jensenas (Eric Jensen), neužtenka stengtis daryti tai, ką gali. Reikia daryti tai, kas iš tikrųjų reikalinga. Integruotos pamokos – tai mokymosi metodas, kurį taikant racionaliau panaudojamas pamokų laikas, pamokos tampa įdomesnės, o žinių bei įgūdžių įgyjama daugiau. Integruotos pamokos skatina mokinių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, daug dėmesio skiriama mokymosi siejimui su gyvenimiška patirtimi. Integruotos pamokos suteikia galimybę įtraukti mokinius į ugdymo proceso planavimą, pačių pasirinktos problemos ar situacijos tyrinėjimą. Be to, integruota veikla skatina pasirinktą temą analizuoti įvairiais aspektais, o paaiškėjus, kad reikia įvairių sričių žinių ir gebėjimų, išgyvenamas atradimo džiaugsmas, ugdomas kūrybiškumas, gebėjimas apdoroti, sisteminti, pritaikyti ar laisvai interpretuoti surinktą medžiagą.

 

Lietuvių literatūros, istorijos ir pilietiškumo pagrindų turinio integravimas, problemų sprendimas, tyrinėjimai sudaro sąlygas mokiniams parodyti ir plėtoti visas bendrąsias kompetencijas: kartu planuoti ir veikti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti, valdyti emocijas ir jausmus, reflektuoti veiklą ir jos rezultatus, numatyti tobulintinas sritis, rengti pranešimus ir juos pristatyti konferencijose.

 

Nemažai 2 gimnazinės klasės istorijos kurso pamokų galima susieti su patyriminiu mokymusi ir kitų mokomųjų dalykų integracija. Skaudūs XX a. įvykiai: Holokausto tema ir pokario rezistencija Lietuvoje – mokiniams ne tik primena to laikmečio žmonių išgyvenimus, bet ir formuoja istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai sąlygotos ir kintančios.

 

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 2c klasės mokiniai integruotoje lietuvių literatūros bei istorijos pamokoje ,,Kaip istoriniai įvykiai nulemia žmogaus gyvenimą“ ne tik prasmingai paminėjo Tarptautinę Holokausto dieną. Istorijos mokytojos padedami gimnazistai prisiminė tragiškiausią Holokausto laikotarpį, trukusį ketverius metus – nuo 1941 m. birželio iki 1945 m. gegužės, kai buvo vykdomos visuotinės žydų žudynės, susipažino su mažiau žinomais istoriniais faktais ir tragišku žydų tautos atstovų gyvenimu getuose bei koncentracijos stovyklose, išgirdo daug naujos informacijos, kuri labai sukrėtė. Istorijos mokytojos pasakojimas padėjo apibendrinti visą savaitę per literatūros pamokas nagrinėtą Icchoko Mero romaną ,,Lygiosios trunka akimirką”. Istorinės žinios – istorinis romano kontekstas – padėjo mokiniams grupėse pristatyti nurodytą veikėją (Abraomą Lipmaną ir jo vaikus: Iną, Kasrielį, Rivą, Rachilę, Izaoką, Taibalę) – kas jie buvo iki prasidedant Holokaustui, kokių turėjo svajonių, kaip juos paveikė istorinės aplinkybės. Mokiniai svarstė, ar galima veikėjus laikyti žmonėmis, visiškai negalėjusiais paveikti savo likimo.

 

Šiais mokslo metais su antrokais dar planuojamos integruotos istorijos ir literatūros pamokos apie partizaninį karą (partizanų dienoraščių analizė), sovietmetį (J. Grušo tragikomedija ,,Meilė, džiazas ir velnias“). Tokios pamokos ne tik paįvairina nuotolinio mokymo kasdienybę. Svarbiausias kiekvieno mokytojo uždavinys – supažindinti mokinius su savo krašto istorija, parodyti kelią į literatūrą, padėti suprasti, kad literatūra – karališkas būdas kultūrai pažinti. Įgytas žinias mokiniai panaudoja rašydami rašinius, kurie yra ne kas kita, o atvirojo tipo integruota užduotis, ją atlikdamas mokinys parodo kultūrinę brandą, analizuoja, remiasi istoriniu kontekstu, vertina įvairius reiškinius, sprendžia problemas ir argumentuoja. Kuo daugiau integruotų pamokų, tuo lengviau mokiniui susidaryti platesnį pasaulio vaizdą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.