Ilgalaikė programa „Įtraukusis ugdymas kiekvieno vaiko pažangai“

Berutė Laureckienė
,
Panevėžio l.-d. „Sigutė“ direktorė

Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje (2006), Europos Tarybos strateginiuose uždaviniuose, Europos specialiojo ir inkliuzinio (įtraukiojo) ugdymo plėtros agentūros projekte, „Valstybinėje švietimo 2013– 2022 metų strategijoje“, derančioje su Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ bei Švietimo įstatymo pakeitimo dėl įtraukties įgyvendinimo 2021– 2024 metų veiksmų plano projekte pažymima, kad vienas svarbiausių strateginių prioritetų švietimo sistemoje yra įtraukusis ugdymas.

 

Šiais mokslo metais dvi Panevėžio ikimokyklinio ugdymo įstaigos – „Sigutė“ ir „Rūta“ – vykdo bendrą ilgalaikę programą „Įtraukusis ugdymas kiekvieno vaiko pažangai“. Pasirinkome šią temą, suvokdami, kad didžiausia problema šiandieninėje švietimo sistemoje yra tinkamų sąlygų neužtikrinimas kiekvienam negalią ar specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP) turinčiam vaikui ugdytis kartu su bendraamžiais jam artimiausioje ugdymo įstaigoje. Remiantis Lietuvos švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, nepaliaujamai auga SUP turinčių vaikų skaičius (jei 2009 m. tokių vaikų buvo 10 proc., tai 2021 m. – beveik 16 proc.).

 

Europos parlamento dokumentuose apibrėžiamos keturios esminės vertybės, kuriomis privalėtų remtis mokytojai, vykdydami įtraukųjį ugdymą: pagalba mokinių įvairovei; pagalba kiekvienam mokiniui; bendradarbiavimas; darbas komandoje bei asmeninis profesinis tobulėjimas.

 

Įgyvendinant programos „Įtraukusis ugdymas kiekvieno vaiko pažangai“ I modulį, išklausėme seminarą „Darbas su elgesio sunkumų turinčiais vaikais“, kurį „Zoom“ platformoje vedė psichologas, lektorius Evaldas Karmaza. Buvo pasidalyta praktinėmis įžvalgomis, patirtimis Lietuvoje ir užsienio šalyse, apibendrintas įvairių gebėjimų vaikų nuotolinis stebėjimas, dalyvauta nuotolinėje diskusijoje. Mokytojai gavo daug informacijos, kaip elgtis turint grupėse ypatingų vaikų, kaip siekti jų integracijos, sąveikos su šeima ir kaip rasti nusiraminimo būdų pačiam mokytojui.

 

II modulyje buvo išklausyta Fiziostudijos atstovo, Šiaulių valstybinės kolegijos lektoriaus, Šiaulių reabilitacijos centro kineziterapeuto Justino Bubelio paskaita: „Fizinio aktyvumo svarba vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų ir hiperaktyvumo sindromą“. Įtaigiai, pasitelkiant iliustracijas, filmuotą medžiagą, lektorius įvardijo įvairias praktikas, kaip judėjimas padeda koncentruoti dėmesį ir tapti bendruomeniškomis asmenybėmis, net turint sunkumų. Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS), specialisto teigimu, yra sunki neurologinė liga, kurią diagnozuoti galima jau nuo 3 metų, bet taikant kompleksinį gydymą, yra išgydoma. Lektoriui talkino Šiaulių lopšelio-darželio „Drugelis“ mokytoja Airida Bubelienė ir vyresnioji meninio ugdymo mokytoja Vaiva Pocevičienė. Panevėžio lopšelio-darželio „Rūta“ mokytoja metodininkė Rūta Stuknytė atskleidė teorinę vaikų ugdymo ramiu judesiu dalį, parodė filmuotą praktinę veiklą, taikant jogos elementus DTHS turintiems vaikams.

 

Lopšelio-darželio „Sigutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, mokytoja metodininkė Lina Zubkienė informavo apie praktinius savarankiškus darbus „Patirk-pajusk-pažink“. II modulio pabaigoje vyko diskusija, kuri atskleidė kiekvienos įstaigos savitumus ir taikomus jų sprendimo būdus.

 

Lietuvos Respublikos Prezidentas, jo ekscelencija Gitanas Nausėda teigia: „Lygios galimybės vaikams – neatidėliotinos svarbos klausimas. Valstybės rūpestis – mažinti atskirtį, visų pirma, investuojant į švietimą, siekiant, kad jis taptų maksimaliai įtraukus“.

 

Abi bendruomenės džiaugiasi efektyvia bendryste ir ruošiasi dar dviejų modulių pristatymui.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *