Ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasiruošimas pereiti iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią

Ieva Pašvenskaitė
,
priešmokyklinio ugdymo mokytoja, švietimo ir mokslo politikos ir vadybos II kurso studentė

Per pastarąjį dešimtmetį į švietimo politikos diskursą įtraukiama vis daugiau su ugdymo(si) aplinkomis ir jų kaita susijusių klausimų (Heraud ir kt., 2018). Greiti ir nuolatos vykstantys pokyčiai pasaulyje lemia ir pasikeitimus priimant politikos sprendimus, kurie kelia nemenkų iššūkių tiek juos priimantiems lyderiams, tiek įgyvendinantiems ir vykdantiems asmenims. Prasidėjus pasauliniam judėjimui, reikalaujančiam naujo, XXI a. būdingo ugdymo(si) modelio, buvo prašoma transformuoti švietimą, sudarant sąlygas naujoms ugdymo(si) formoms atsirasti, reikalingoms šiuolaikiniame pasaulyje kylantiems iššūkiams įveikti (Scott, 2015). Visgi sparčiai vykstančios kaitos kryptys negali būti tiksliai prognozuojamos, todėl numatyti ir greitai sukurti atitinkamas atsako ar prisitaikymo priemones yra labai sudėtinga (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, 2012). 2020 m. pasaulį ir švietimo sistemą sukrėtusi pandeminė situacija parodė, kad staigūs pokyčiai kelia didelius iššūkius, kuriems ne visada esame pasiruošę.

(https://mediacorridors.com/public-relations/crisis-management/)

 

Pastarieji metai švietimo sistemoje atvėrė kelią naujai politikai formuoti, įgyvendinant naujos ugdymo(si) aplinkos praktikas. COVID-19 pandemija pakeitė žmonių bendravimo būdą, siekdama sumažinti žmonių tarpusavio fizinį kontaktą, Vyriausybė nutarė įgyvendinti ugdymo(si) namuose politiką, taikant skaitmenines priemones (Eurydice, 2021). Tokio sprendimo priėmimas sukėlė didelių sunkumų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, kurios nebuvo tam tinkamai pasirengusios (Munastiwi ir Puryono, 2021). Ši situacija suponuoja esminę problemą – ikimokyklinio ugdymo įstaigų nepasiruošimą staigioms ugdymo(si) proceso permainoms, šiuo atveju perėjimui iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią.

(https://www.vedamo.com/knowledge/what-is-virtual-learning/)

 

Deja, bet Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasirengimo, pereinant iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią, problematika apžvelgiama labai glaustai. Išanalizavus R. Jusienės ir kt. (2021) mokslo studiją nuotolinio vaikų ugdymo pandemijos dėl COVID-19 aspektu, išryškėjo tendencija, kad švietimo skaitmenizavimo procesą didina švietimo sistemai iškilusi ugdymo tęstinumo nekontaktiniu būdu būtinybė. Tačiau pabrėžiamas šios tendencijos nevienodumas skirtingose šalyse, atsižvelgiant į tai, kaip skirtingos įstaigos buvo apsirūpinusios skaitmeninėmis technologijomis ir pasirengusios jas pritaikyti ugdymo(si) procesui įgyvendinti iki pandeminio laikotarpio. Lietuvos mokyklų vadovų ir mokytojų apklausos rezultatai parodė, kad pasirengimas nuotoliniam ugdymui, įskaitant ir skaitmenines priemones, Lietuvos mokyklose yra neblogas ir daugeliu atvejų ne žemesnis už EBPO šalių vidurkį (Jusienė ir kt., 2021). Visgi užsienio valstybėse atlikti tyrimai suponuoja perėjimo iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią problematiką (Munastiwi, Puryono, 2021; Atiles ir kt., 2021). Viena esminių probleminių sričių – nesuformuluota aiški ugdymo(si) įstaigos pasiruošimo politika, leidžianti sėkmingai persikelti į ugdymąsi nuotoliniu būdu. Išskiriamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikis, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus ne kontaktiniu, o nuotoliniu būdu, komunikavimo su tėvais iššūkiai, kurie neturi skaitmeniniam raštingumui būdingų gebėjimų (Atiles ir kt., 2021). Apžvelgti šie kontekstiniai duomenys leido nustatyti darbe analizuojamą problemą.

(https://www.dailycal.org/2020/04/28/virtual-learning-standards-must-be-maintained/)

 

Žemiau pateikiama lentelė (žr. 1 lentelė), nurodanti galimas kai kurių ikimokyklinio ugdymo(si) įstaigų nepasirengimo pereiti iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią priežastis. Remiantis „2021–2030 m. švietimo plėtros programos pagrindimu“ (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2021), priežastys išskirtos ir suklasifikuotos į asmenines, šeimos, socialinės aplinkos, ugdymo organizavimo ir kitas. Laikantis panašaus sisteminio principo, išskirtos ir galimos pasekmės, suklasifikuotos į asmenines, socialines, ekonomines, politines ir galimas kitas. Sudaryta priežasčių ir pasekmių lentelė leidžia teigti, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasirengimas perėjimui iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią ir skaitmeninę aplinką yra svarbus veiksnys, lemiantis ateities visuomenės gyvenimą. Negalime prognozuoti ateities įvykių, todėl turime suvokti, kad dabartinis pasiruošimas ir įdirbis, strategiškai numatant ir planuojant galimus ugdymo(si) proceso organizavimo būdus esant ekstremaliai padėčiai, padės užtikrinti kokybiškesnį ugdymą(si) kritinėse ar nenumatytose situacijose.

 

 

1 lentelė. Galimos problemos atsiradimo priežastys ir pasekmės

 

(https://blog.planview.com/project-planning-and-delivery-6-steps-to-get-work-done-faster/)

V. Targamadzė (2019) išskiria tokius virtualios ugdymo(si) aplinkos privalumus: įtraukia mokinius į ugdymą(si) individualiai, poromis ir komandomis, padeda gilinti dalyko žinias, tyrinėti ir eksperimentuoti, palaiko ugdymo(si) procesą bendraujant ir bendradarbiaujant socialiniuose, edukaciniuose tinkluose, skatina naudotis įvairiomis ugdymo(si) priemonėmis, technologijomis, informacijos šaltiniais. Tuo remiantis svarbu skatinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas įtraukti į ugdymo(si) procesą virtualias ugdymo(si) aplinkas, ypač esant ekstremalioms sąlygoms, kuomet nėra galimybės ugdymo(si) proceso vykdyti kontaktiniu būdu. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad išsamūs tyrimai, analizuojantys ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasiruošimą pandeminės situacijos metu Lietuvoje, nebuvo atliekami. Daugiausia dėmesio skiriama vyresniojo – mokyklinio – amžiaus vaikų tyrimų analizėms. Tai leidžia formuluoti pagrindinį probleminį klausimą – kaip padėti ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pasiruošti perėjimui iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią? Tuo remiantis nustatytos pagrindinės problemos sprendimo strateginės kryptys:

  1. Įsigyti arba atnaujinti pasenusias virtualią ugdymo(si) aplinką kuriančias priemones.
  2. Stiprinti mokytojų skaitmeninio raštingumo gebėjimus.
  3. Stiprinti įstaigos darbuotojų partnerystės ir bendradarbiavimo įgūdžius.

(https://www.elmhurst.edu/blog/virtual-learning/)

 

Analizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasirengimo pereiti iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią problematiką, svarbu apžvelgti, kokius sprendimus ir siūlymus joms būtų galima pateikti. Į tai atsižvelgiant formuluojamas tikslas – nustatyti priemones ir būdus, kurie padėtų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms pasiruošti perėjimui iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią. Žemiau pateikiamas analizuojamos problemos sprendimų medis, iliustruojantis nustatytų strateginių krypčių galimus sprendimo variantus (žr. 1 pav.).

1 paveikslas. Analizuojamos problemos galimų sprendimų medis

 

Apžvelgus problemos sprendimo būdus, toliau pateikiamos efektyviausių problemos sprendimo priemonių poveikio įgyvendinamumo diagramos. Pirmoji (žr. 2 pav.) grandinė atskleidžia, kad, ikimokyklinio ugdymo įstaigoms išsinuomojus virtualią ugdymo(si) aplinką kuriančias priemones, būtų įgyvendinamas ugdymo(si) proceso tęstinumas persikeliant į naują erdvę. Tai padėtų ir toliau ugdyti bei gerinti kai kuriuos ugdytinių gebėjimus, kas padidintų tikimybę sėkmingiau integruotis į mokymo(si) procesus pereinant į mokyklą.

2 paveikslas. Virtualią ugdymo(si) aplinką kuriančių priemonių nuomos įgyvendinimo poveikio diagrama

 

Antroji grandinė (žr. 3 pav.) iliustruoja mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijos tobulinimo poreikį ir pasekmes. Matoma, kad šios kompetencijos įgūdžių tobulinimas padidintų galimybes ugdymo(si) procesą organizuoti virtualiose aplinkose, kas užtikrintų ugdymo(si) proceso tęstinumą, negalint jo vykdyti kontaktiniu būdu. Kaip ir pirmoje grandinėje, ugdymo(si) proceso tęstinumas padėtų ir toliau tobulinti ugdytinių tam tikrus gebėjimus, kas padidintų tikimybę sėkmingiau integruotis į mokymo(si) procesus pereinant į mokyklą.

3 paveikslas. Mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijos tobulinimo poveikio diagrama

 

Trečioji grandinė (žr. 4 pav.) iliustruoja mokytojų tarpusavio informacijos sklaidos poveikį tolesniems ateities įvykiams. Dalydamiesi asmeninėmis patirtimis ir praktiniu skaitmeninių priemonių pritaikomumu ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo(si) procesui įgyvendinti, mokytojai įgis naujų įgūdžių, žinių, kurias pritaikant didės tikimybė užtikrinti inovatyvų ugdymo(si) procesą. Inovatyvių skaitmeninių priemonių taikymas didins ugdytinių motyvaciją ir aktyvų įsitraukimą į ugdymo(si) procesą, kas galimai gerins vaikų ugdymo(si) pasiekimus, o tai užtikrins efektyvesnį jų pasiruošimą mokyklai.

4 paveikslas. Mokytojų tarpusavio dalinimosi praktikomis poveikio diagrama

 

Ketvirtoje grandinėje (žr. 5 pav.) iliustruojamas IT eksperto įdarbinimo poveikis, kuris padėtų sumažinti nesklandumus, kylančius taikant skaitmenines technologijas, jam sparčiai reaguojant ir mėginant viską išspręsti „čia ir dabar“. Tikėtina, kad tai padėtų sutaupyti daugiau laiko, mokytojams orientuojantis tik į ugdymo(si) proceso turinio įgyvendinimą, nesprendžiant pašalinių problemų. Ugdytiniams būtų suteikiama daugiau dėmesio, įsisavinant ugdymo(si) turinį, o tai pagerintų ugdymo(si) kokybę, kas suponuotų gerėjančius ugdytinių gebėjimus. Visa tai užtikrintų vaikų sėkmingesnį pasiruošimą ir įsitraukimą į mokyklinį gyvenimą.

5 paveikslas. IT eksperto įdarbinimo poveikio diagrama

 

Penktoje grandinėje (žr. 6 pav.) vaizduojamas bendravimas su kitomis ugdymo(si) įstaigomis padėtų padidinti ugdymo(si) įstaigų vadovų ir mokytojų naujų žinių, praktinių įgūdžių bagažą, kuris paskatintų ugdymo(si) procesą įgyvendinti inovatyviai. Inovatyvių priemonių taikymas ugdymo(si) procese padidintų mokinių įsitraukimo į ugdymo(si) procesą motyvaciją, kas tikėtina, kad pagerintų ugdytinių pasiekimų rezultatus. Tai užtikrintų vaikų geresnį įsitraukimą į mokymo(si) procesą mokyklose.

6 paveikslas. Bendravimo su kitomis ugdymo(si) įstaigomis poveikio diagrama

 

Taigi galime teigti, kad kiekvieno iš šių sprendimų įgyvendinimo esminė pasekmė yra ta pati – sėkmingesnis pasiruošimas ateičiai ir mokymo(si) procesui mokykloje. Tai ir yra pagrindinis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo(si) programų tikslas, kurį norint pasiekti būtina užtikrinti ugdymo(si) tęstinumą, pereinant į virtualias ugdymo(si) aplinkas, kai nėra galimybės ugdytis tradicinėje aplinkoje.

Išvados ir siūlymai

 

Apibendrinant ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasiruošimo pereiti iš tradicinės ugdymo(si) aplinkos į virtualią analizę, galima išskirti pagrindines išvadas:

  1. Negalime prognozuoti ateities įvykių, todėl turime suvokti, kad dabartinis pasiruošimas ir įdirbis, strategiškai numatant ir planuojant galimus ugdymo(si) proceso organizavimo būdus esant ekstremaliai padėčiai, padės užtikrinti kokybiškesnį ugdymą(si) kritinėse ar nenumatytose situacijose.
  2. Nustatytos tokios pagrindinės problemos sprendimo strateginės kryptys:
  • Įsigyti arba atnaujinti pasenusias virtualią ugdymo(si) aplinką kuriančias priemones.
  • Stiprinti mokytojų skaitmeninio raštingumo gebėjimus.
  • Stiprinti įstaigos darbuotojų partnerystės ir bendradarbiavimo įgūdžius.
  1. Nustatytas toks pagrindinės problemos sprendimo priemonių įgyvendinimo poveikis – sėkmingesnis pasiruošimas ateities gyvenimui ir mokymo(si) procesui mokykloje.

 

Siekiant užtikrinti ugdymo(si) turinio įvairovę virtualioje ugdymo(si) aplinkoje, pateikiama keletas programų (žr. 7 pav.), padėsiančių kurti skaitmeninį ugdymo(si) turinį ikimokyklinio amžiaus vaikams bei organizuoti bendradarbiavimą su ugdytinių tėvais ar mokytojais.

 

7 paveikslas. Programos ir jų pritaikomumas, įgyvendinant ugdymo(si) procesą virtualioje aplinkoje

 

Literatūra

 

  1.           1.     Heraud R., Breen G., Deerness S. (2018). Politics and place: Listening to the built learning environment. Policy Futures in Education, 17(2), 1-15. doi: 10.1177/1478210318777114.
  2.            2.     Scott L. C. (2015). The futures of learning 3: What kind of pedagogies for the 21st century? UNESCO Education Research and Foresight, Paris, (15), 2-21. Prieiga per internetą: https://unesdoc.unesco.org/ark:/48223/pf0000243126.
  3. Dėl valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo 2012 m. gegužės 15 d. Nr. XI-2015. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.425517.
  4. Eurydice (2021). Nacionalinės reformos ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme. Prieiga per internetą: https://eacea.ec.europa.eu/national-policies/eurydice/index_en.php_en.
  5. Munastiwi E., Puryono S. (2021). Unprepared management decreases education performance in kindergartens during Covid-19 pandemic. Heliyon, 7(5), 2–8. doi: 1016/j.heliyon.2021.e07138.
  6. Jusienė R., Būdienė, V., Gintilienė G., Girdzijauskienė S., Stonkuvienė I., Žėkaitė J., Adomaitytė-Subačienė I., Baukienė E., Breidokienė R., Buzaitytė-Kašalynienė J., Dragūnevičius K., Grabauskienė V., Praninskienė R., Schoroškienė V., Speičytė-Ruschhoff E., Urbonas V. (2021). Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl covid-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu (mokslo studija). Prieiga per internetą: https://www.fsf.vu.lt/dokumentai/Nuotolinis_vaiku_ugdymas_pandemijos_del_COVID-19_metu.pdf.
  7. Atiles T. J., Almodovar M., Vargas C., A. Dias, A., J., M., Leon, Z., M., I. (2021). International responses to COVID-19: challenges faced by early childhood professionals. European Early Childhood Education Research Journal, 29(1), 66–78. doi: 1080/1350293X.2021.1872674.
  8. 2021–2030 m. Švietimo plėtros programa. Prieiga per internetą: https://www.smm.lt/web/lt/.
  9. Hanushek A. E., Woessmann L. (2020). The economic impacts of learning losses. Prieiga per internetą: https://www.oecd.org/education/The-economic-impacts-of-coronavirus-covid-19-learning-losses.pdf.
  10. Targamadzė V. (2019). Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimas (metodinė priemonė studentams). Prieiga per internetą: https://www.vu.lt/leidyba/images/eknygos/Targamadze_Geros_mokyklos_koncepcijos_igyvendinimas.pdf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.