Įdiegusi efektyvų ugdymo būdą susidūrė su iššūkiais

Ketvirtuosius gyvavimo metus pradėjusi skaičiuoti pradinė „Apvalaus kvadrato mokykla“ netikėtai susidūrė su nemenku iššūkiu. Netradiciniais ugdymo metodais dirbanti mokykla niekaip neranda berniukų pedagogo.

 

Pradinės mokyklos direktorė Laura Tekorė nenuleidžia rankų ir nuolat ieško kvalifikuotų mokytojų savo ugdytiniams, tačiau būtent pedagogų vyrų situacija švietimo sistemoje yra ypač sudėtinga. O šiai mokyklai jie itin reikalingi, mat mergaitės ir berniukai dalį dalykų mokosi atskirai su skirtingų lyčių pedagogais.

 

Tokį ugdymo būdą pasirinkusi mokykla yra pirmoji Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Mokyklos įkūrėjos ieškojo metodų, kaip efektyviausiai perduoti žinias savo ugdytiniams. Daug konsultuotasi su švietimo specialistais, profesoriais, neuromokslininkais, psichologais.

 

„Apvalaus kvadrato mokyklos“ idėja remiasi skirtingais mergaičių ir berniukų vystymosi ypatumais. Įprastai mergaitėms reikalinga visiška tyla, kad iki galo pasinertų, įsigilintų į užduotis, veiklą. Kiekvienas pašalinis veiksmas joms – trikdis. Jei mergaitės susikaupia, gali dirbti valandą ir ilgiau neatsitraukdamos. Tokiomis sąlygomis jos geriausiai susitelkia, įsisavina žinias ir atlieka užduotis.

 

Berniukų mąstymas – vadinamasis tunelinis. Tuo metu, kai susitelkia užduočiai, įprastai jiems niekas netrukdo ir jie lengvai pakelia nedidelį triukšmą ar šurmulį. Jiems dažniau reikia daryti pertraukas, ypač jei veikla reikalauja dirbti vienoje vietoje. Berniukams reikia išsikrauti.

 

„Dviračio neišradome. Tarpukariu taip ir buvo Lietuvoje. Mergaitės ir berniukai mokėsi atskirai. Tuomečiai politikai, pristatydami įstatymą, kuriuo buvo patvirtintas bendras lyčių ugdymas, atsiprašė Lietuvos žmonių, kad dėl tokio sprendimo ugdymo kokybė pablogės, bet, deja, turėjo jį priimti dėl ekonominių sumetimų. Tiesa, žadėjo, kad šis pokytis bus laikinas ir vos tik šalies ekonomika pagerės, kokybiškas ugdymas vėl grįš į mokyklas“, − pasakoja L. Tekorė.

 

Pirmuosius dvejus metus pavyko išlaikyti savo sumanymą, tačiau šiuo metu kokybiškai dirbančių pedagogų vyrų mokykloje nėra, jie aktyviai ieškomi. Tai suprantama, nes tikrai mažai vyrų, sąmoningai pasirinkusių šią profesiją. Kadangi privati mokykla ieško ne tik pedagogo, bet ir mokyklos vertybes bei reikalavimus atitinkančio, aukštą profesinę kvalifikaciją turinčio asmens, tokių tikrai vienetai. „Šis būdas labai pasiteisino. Abiejų lyčių vaikų pasiekimų rezultatai daug geresni, tačiau kol kas esame priversti laukti, − sako mokyklos direktorė. Tačiau L. Tekorė ne iš tų, kuri nuleis rankas. − Tai tik laikina.“

Statistika

 

Pradinėse klasėse Lietuvoje dirba 7 497 mokytojai, iš jų 7 306 moterys. Dauguma iš jų turi didesnį nei 15 metų pedagoginio darbo stažą. Vilniaus mieste 1–4 klasių mokytojais dirba 55 vyrai (iš viso dirba 1 728 pradinių klasių pedagogų), Vilniaus rajone – 13 pedagogų vyrų (iš viso 338 pedagogai). Kėdainių rajone iš 111 pradinių klasių mokytojų tik 2 vyrai. Visoje Lietuvoje 5–12 klasėse ir gimnazijose dirba 17 460 pedagogų, iš jų 14 779 moterys ir 2 681 vyras.

Statistikos šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema.

Interviu su „Apvalaus kvadrato mokyklos“ steigėja ir direktore

 

Šiandien mokyklai – treji metai. Koks jausmas?

Ryte kaip tik priėmiau į darbą naują darbuotoją, tad šalia manęs – mokyklos antspaudas, kurį uždėjau ant darbo sutarties. Kai kūrėmės, įmonės antspaudas buvo nebeprivalomas, tačiau nutarėme, kad jis yra svarbus simbolis, ir įregistravę įmonę užsakėme. Būtent antspaudo gavimo dieną simboliškai vadiname mokyklos gimtadieniu. Jis buvo pirmas apčiuopiamas daiktas, liudijęs, kad mokykla yra. Aš sėdėjau automobilyje, laikiau rankose kuriamos mokyklos antspaudą ir verkiau… Žinau, kad geri jausmai užplūs, kai kartu su visa mokyklos bendruomene valgysime šventinį tortą. Vyks spektaklis, šventė visiems vaikams ir mokytojams. Bus mažiau svečių dėl pandemijos. Ateityje, mokyklai augant, bus ir daugiau gerų jausmų, bet emocijų, kurios aplankė paėmus į rankas mokyklos antspaudą, nepamiršiu niekada.

 

„Apvalaus kvadrato mokykla“. Ar apskritai apvalus kvadratas egzistuoja?

Taip, nes jis nupieštas mūsų logotipe ir yra mūsų gyvenime. Štai mokinio darbelis iš plastiko gabalėlių, pažiūrėkite, kaip puikiai atspindėtas apvalus kvadratas. Jis simbolizuoja fizinį kūną ir įgytas akademines žinias. Tai tvirtas mūsų gyvenimo pamatas, ant kurio stovime mokydamiesi arba jau mokėdami įvairių dalykų ir nebūtinai šioje mokykloje. Apskritimas yra mūsų būsenos, jausmai ir širdies balsas, jis – kaita. Kvadratas yra vyriškas pradas, esantis kiekviename mūsų, o apskritimas − moteriškas. Dar trumpiau: kūnas ir siela, logika ir emocijos. Ne veltui sakoma: stipriame kūne – stipri siela. Abu pradai vienas be kito neegzistuoja, o jų dermė ir tolygus abiejų stiprinimas yra svarbiausi. Tai, kas užkoduota apvalaus kvadrato sąvokoje, ir duodama vaikui mūsų mokykloje.

 

Kodėl Jūsų mokyklos puslapyje žodis „Svajonė“ rašomas iš didžiosios raidės?

Nes ši mokykla buvo graži, didelė svajonė. Nuo jos pradžios iki tapimo kūnu praėjo 6 metai ir mes, gerai pradėję, svajojame, kad pasieksime dar daugiau, augsime bent jau iki devintos klasės. Todėl mūsų mokykloje Svajonė yra reikšminga.

 

Jums kas nors sakė: „Tau nepavyks, tai neįmanoma, bus sunku, per didelė investicija, neatsipirks, tu neturi pinigų“?

Sakė ir dažnai.

 

O kas skaudino labiausiai?

Labiausiai skaudino frazė „Tai neįmanoma“. Ji atspindi patį neteisingiausią požiūrį, kurio turime atsikratyti ir neperduoti savo vaikams. Neįmanoma tik tai, ko nedarai. Tereikia daryti, daug dirbti, nenuleisti rankų sutikus nesėkmę ir tikėti.

 

Jūsų mokykla – visos dienos mokykla. Vaikais rūpinatės nuo pat ankstyvo ryto iki beveik septintos vakaro?

Mokykla dirba net ir per vaikų atostogas. Vos ne pusę paros kasdien ir taip beveik visus 12 mėnesių. Mokykla labai atitinka dirbančių ir užimtų, bet mylinčių ir savo vaikais besirūpinančių tėvų lūkesčius. Viskas organizuota taip, kad nenukentėtų ir vaikų poreikiai bei psichinė sveikata. Įvertinkime ir tai, kad išvaduojame tėvus iš prievolės vežioti po pamokų vaikus dar po krūvą būrelių, tai vargina labiau negu būti ilgiau vienose patalpose, o neretai – ir nevalgius ar negėrus. Vaikai čia praleidžia visą dieną, pusryčiauja, pietauja, vakarieniauja, eina į lauką, daug žaidžia, daro reikiamas pertraukas tarp pamokų ir skirtingų lavinimo užsiėmimų. Jie įpranta būti saugioje aplinkoje ir gerai jausdamiesi lengviau įsisavina žinias.

 

Ar pasiteisina taip organizuotas mažųjų darbas ir gyvenimas mokykloje?

Per vienus užsiėmimus atitrūksta nuo mokymosi, pailsi kūnas ir vėl pasidaro įdomu sugrįžti prie lietuvių kalbos. Per atostogas vaikai ne mokosi, o piešia, žaidžia, keliauja, kaip ir darytų namuose, bet čia jais rūpinasi mokytojai, čia yra jų draugai. Mokomieji dalykai atitinka dabartinių tėvų lūkestį, kad vaikas būtų plačiai lavinamas. Čia dirba savo sričių specialistai: gatvės šokių ir teatro, dailės terapijos, jogos ir šachmatų mokytojai. Nedaug mokyklų tuo gali pasigirti.

 

Pradinukus, pirmokėlius iš karto mokote net keturių užsienio kalbų?

Dar į priešmokyklinių klasių ugdymo programas įtraukėme 2 užsienio kalbas: anglų ir kinų, nuo antros klasės prisideda ispanų ir rusų. Kalbų atrinkimo kriterijus – jų populiarumas pasaulyje. Per kalbas pradinėse klasėse aiškiname vaikams, koks įvairus yra pasaulis, kokiose skirtingose kultūrose gyvena žmonės. Mūsų visuomenė domisi, ko gi pasaulyje išsilavinę tėvai moko savo vaikus. Tad ne tik mes, o ir mūsų mokinių tėvai žino, kad moko kalbų ir meditacijos. Tenka kalbėtis su globalius verslus sukūrusiais žmonėmis ir jiems ne naujiena mokytis kinų kalbos. Tai – jų šeimų kasdienybė. Smagu, kad tai jau ir pas mus.

 

Kokią metodiką, kaip pačią tinkamiausią, atradote savo mokiniams?

Kolektyvas pasirinko mažai girdėtą, bet jokiu būdu ne naują ugdymo būdą − savivaldžio ugdymo metodiką. Jos pagrindas – ugdyti vaiko sąmoningumą. Kitaip sakant, vaikus mokome taip organizuotis pamoką, dieną, savaitę, kad išmoktų visko, kas reikalinga. Tam reikia pažinti save, žinoti, kaip mokosi. Mūsų vaikai kiekvieną savaitę kelia sau tikslą ir paskui su mokytojais aptaria rezultatus. Savivaldžio ugdymo metodo kūrėjos yra prof. Aušra Kazlauskienė ir doc. dr. Ramutė Gaučaitė. Mano, kaip vadovės, siekiamybė ir didelis noras, kad kiekvienas mokyklos pedagogas ją puikiai įvaldytų ir gebėtų visapusiškai panaudoti ugdydamas vaikus.

Sąmoningumo ugdymo praktikų mokomės pas pirmąjį Lietuvoje vaikų sąmoningumo mokytoją Ugnių Leimontą, išleidusį knygą „Esu tyloje“. Į ją sudėti dirbant su vaikais išbandyti labai aktualūs dėmesingumo ugdymo pratimai. Juk išlaikyti dėmesį ekranų pasaulyje tampa vis sunkiau įveikiamas iššūkis.

 

Tad ką turi žinoti šiuolaikiniai tėvai apie savo vaiką?

Vaikas ateina į pasaulį gyventi savo gyvenimo, eiti savo keliu ir susirinkti savo patirtį. Tėvai turėtų sudaryti sąlygas vaikui įgyti įrankių, maksimaliai naudingų pasaulyje, kuriame gyvens užaugęs. Išmokyti nepasiduoti nevilčiai, depresijai, tikėti, o svarbiausia – drąsiai eiti savo keliu. Reikia suprasti, kad tas kelias, kaip ir mokykla, nebus vien tik malonus, reikės dirbti. Taip pat tėvai turi žinoti, kaip svarbu suformuoti vaikui atsakomybę už savo pasirinkimų ir veiksmų pasekmes. Džiaugtis pasiektais rezultatais mokame natūraliai, tačiau prisiimti atsakomybę už savo sprendimus tenka mokytis.

 

Esate mokytoja, kasdien patariate vaikams, tėvams, kolegoms, savo pradinukei dukrelei, į jus nukreiptos visų akys. O kuo tikite, į ką atsiremiate Jūs pati?

Negalėčiau pasigirti, kad labai seku asmenybes ir renku nuomones. Jei jau būtina įvardinti asmenybę, neabejodama pasirinkčiau Joną Paulių II. Tikiu (tačiau nesu religinga), užaugau su jo plakatu ant sienos, kurį pasikabinau paauglystėje pati. Skaitau ir domiuosi tuo, ką Barakas Obama kalba apie švietimą ir vaikų auklėjimą.

Kasdieniame darbe remiuosi mokslu, bendradarbiauju su įvairių sričių ekspertais. Domiuosi naujomis teorijomis, seku tyrimus, o didžiausia Dievo dovana yra mano kolegė Vilma Grigoraitienė, su kuria įkūrėme mokyklą. Vilma yra ir steigėja, ir mokyklos programas rašanti autorė, ir pradinių klasių mokytoja. Šiuo metu ji ugdo vyriausiąją mūsų klasę – trečiokus. Po metų abi baigsime pradinę mokyklą. Kasdien ji man yra ir atrama, ir kelrodė darbe, kuriam atiduodu visą save.

 

„Apvalaus kvadrato mokyklos“ inf.