Į pirmą klasę nuo 6-erių: prancūzų patirtis

Mūsų šalyje vis diskutuojama, kokio amžiaus vaikai turėtų eiti į pirmą klasę – šešerių ar septynerių. Ir vis bandoma patirties žvalgytis užsienio šalyse. Prancūzijoje į pirmą klasę vaikai eina sulaukę šešerių. Kaip jiems pritaikoma aplinka, dienos režimas ir mokymo programos, parodoje „Mokykla 2020“ pasakojo trečius metus Vilniaus tarptautiniame prancūzų licėjuje su šešiamečiais dirbantis pedagogas Jérôme Decarnin. Licėjuje dirbama pagal prancūzų programą, dauguma mokinių – lietuviai, yra ir užsieniečių, vaikų iš mišrių šeimų.

 

Pirmoji klasė Prancūzijoje vadinama CP – tai parengiamasis kursas, pagal savo turinį atitinkantis lietuvišką pirmą klasę. Iki tol nuo trejų metų vaikai lanko ikipradinę mokyklą (trimečiai – mažųjų, keturmečiai – viduriniųjų, penkiamečiai – didžiųjų skyrius). Ją lankyti privaloma, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į statistiką – kol dar nebuvo privaloma, į ikipradinę mokyklą eidavo 97 proc. vaikų. Šešiamečiai pradeda lankyti pradinę mokyklą, jos kursas vėliau skirstomas į pradinį (2–3 kl.) ir vidurinį (4–5 kl.). Į pirmąją, CP klasę, mokiniai ateina jau po trejų mokslo metų, praleistų ikipradinėje mokykloje. Pranešėjas teigia girdėjęs, kadangi Lietuvoje ne visi leidžia vaikus į darželius ar priešmokyklines klases, kai kurie mokiniai pirmoje klasėje susiduria su mokymosi sunkumais.

 

Ikipradinė mokykla yra tarsi tarpinė stotelė tarp mokyklos ir namų. Joje mokoma taisyklingai kalbėti, atskirti žodžius, sukeisti skiemenis, atskirti garsus, skirtingus rašmenis, pradėti rašyti rašytinėmis raidėmis, skaičiuoti iki 10, pažinti skaičius iki 30, mokėti sudėti, sugrupuoti. Darbas nėra toks kaip mokykloje, jį galima prilyginti Lietuvos darželiams: veiklos vyksta dirbtuvėlių (vaikai veikia grupėmis) būdu, lavinami motoriniai įgūdžiai, skiriamas laikas poilsiui, judėjimui, miegui.

Renatos Česnavičienės nuotrauka

Pirmoji pradinio mokslo klasė yra ikipradinės mokyklos tąsa, tačiau kai kurios veiklos keičiasi: jau dirbama klasėje, atsiranda nauja tvarka, kurios reikia laikytis. Mokymuisi skiriamos 24 val. per savaitę. Vilniaus tarptautiniame prancūzų licėjuje taip pat dirbama pagal tą pačią programą, tik prisideda viena valanda anglų kalbos ir trys valandos lietuvių kalbos pamokų, taigi licėjaus pirmokai per savaitę mokosi 28 valandas. Pagrindiniai dalykai, kurių mokosi šešiamečiai, yra šie: perskaityti ir suvokti tekstą, išmokti rašyti rašytinėmis raidėmis, atpažinti sakinį, sukurti 1–5 eilučių tekstą, spręsti uždavinius, skaičiuoti sveikaisiais skaičiais, įvardyti, atpažinti, rašyti sveikuosius skaičius iki 100. Metų pabaigoje svarbiausia, kad vaikai mokėtų skaityti, rašyti, skaičiuoti. Kad mokinukas galėtų pereiti į kitą klasę, svarbiausia, kad įgautų savarankiškumo, suvoktų užduotį, sąlygą, gebėtų savarankiškai atlikti tai, ką reikia.

 

Vienas pagrindinių dalykų, ko mokomasi pirmoje klasėje – skaityti. „Taikome įvairius, vienas kitą papildančius metodus, kad vaikai išmoktų skaityti įvairiais būdais. Turime vieną metodą, kuris padeda vaikui bandyti atpažinti garsus, juos perskaityti, atpažinti žodžiuose, ir kitą – visuminį: atpažinti žodį, kur jis prieš tai buvo matytas. Šiais dviem metodais vaikai mokomi skaityti. Jie po truputį vis daugiau rašo: pradeda nuo skiemenų, o baigiantis rudeniui po truputį rašo sakinius, paskui pereiname prie gramatikos, mokomės atpažinti kalbos dalis, jas analizuoti – tai padeda prisijaukinti kalbą ir ją suvokti. Prancūzų kalboje yra atvejų, kai vienodas garsas užrašomas trimis skirtingais būdais. To reikia išmokti. Bandome įžvelgti, kuris mokinys su kokiais sunkumais susiduria“, – pasakoja J. Decarnin.

 

Kaskart trimestro pabaigoje vertinami mokinių gebėjimai. Pirmoje klasėje atliekama daug skaitymo technikos pratimų, kad vaikai metų pabaigoje galėtų perskaityti kuo daugiau žodžių ir tą darytų kaip įmanoma sklandžiau. Jie taip pat išmoksta daug žodelyčių, artikelių, kurie padeda geriau suvokti tekstą. Taikomas diferencijavimo metodas, formuojamos mokinio lygį atitinkančios grupės (peržengiant klasės ribas), nes vaikų tarpusavio santykis geriau rodo, kokio lygmens šiuo metu yra vaikas, o šis geriau save vertintų.

 

Siūloma asmeninės pagalbos valanda (viena per savaitę) po pamokų trims–penkiems mokiniams, jei šie patiria sunkumų. Egzistuoja asmeninė programa: jei pedagogas mato, kad kažkas ypač nesiseka, pasirašo sutartį su tokio mokinio tėvais, iškelia mokiniui vieną ar kelis tikslus kelių savaičių laikotarpiui, o jis per tą laiką turi padaryti pažangą, kad įveiktų spragas.

 

Siūloma pagalba specifinių kognityvinių sutrikimų turintiems vaikams, turintiems diskalkuliją, disleksiją, jiems siūloma pagalba arba adaptuoti mokymosi metodai. Pabrėžiama grupės, buvimo kartu, klasės gyvenimo svarba: prancūzai todėl ir veda vaikus į mokyklą taip anksti, kad šie kuo anksčiau išmoktų gyvenimo visuomenėje, būti, gyventi kartu.

 

Teikiama svarba pagarbai taisyklėms, mokomasi nesmurtinio tarpusavio bendravimo, kad vaikai įgytų pagarbaus bendravimo visuomenėje pradmenų. Todėl bendradarbiaujama su kitomis klasėmis meno, sporto srityse, organizuojamos bendros išvykos. Itin svarbus vaidmuo teikiamas bibliotekai – bent kartą per savaitę ten eina visi pirmokai, kad paimtų į rankas knygą, žinotų, kaip su ja elgtis.