Gyvenkime gerumu ir viltimi

Vaida Jankūnienė
,
istorijos mokytoja metodininkė

2021-ieji – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai. Lapkritis Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje buvo skirtas šiems metams paminėti: bibliotekoje surengta paroda, o lapkričio 19 d. 3–4 klasių gimnazistai dalyvavo popietėje, skirtoje paminėti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metus ir apžvelgti disidentinį judėjimą Lietuvoje. Susitikime su gimnazistais „Zoom“ platformoje dalyvavo ir Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.

 

„V. Sladkevičius – tikėjimo šviesos gerumu spinduliuojanti asmenybė, savo gyvenimu mokė „kantriai laukti ir augti“. Žmonių atsiminimuose asketiško gyvenimo būdo, begalinio pamaldumo ir pagarbos artimui, visada kuklus, paprastas, šiltas žmogus. Jo asmenybės šviesa nuskaidrindavo bendravimą ir tarpusavio santykius“, – taip savo pranešimą apie kardinolą pradėjo tikybos mokytoja Inga Zabulienė. Ji mokinius supažindino su kardinolo biografija, veikla, pabrėžė, kad mes, lietuviai, būdami mažos valstybės piliečiai, galime didžiuotis, kad turime keturis kardinolus. Mokytoja užsiminė ir apie labai didelį pasitikėjimą kardinolu – juk ne kam kitam, o jam 1991 m. sausio mėnesį, kai Lietuvos valstybei grėsė pavojus, buvo perduotas saugoti 1990 m. kovo 11–osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas, kurį kardinolas saugojo iki 1993 m., kada dokumentą perdavė tuometiniam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui, o šis įteikė saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

 

Kardinolas Vincentas Sladkevičius lankėsi ir Radviliškyje – bažnyčios atstatymo metais. „Ši Bažnyčia yra jūsų tikėjimo ženklas. Ji nebūtų atstatyta, jei nebūtų jūsų tikėjimo. Ji stovės ir liudys, kad tikėjimo per prievartą atimti negalima“,– kalbėjo jo Eminencija.

 

Prisiminimais apie V. Sladkevičių pasidalino ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Būtent jam S. Tamkevičius, dar būdamas jaunas kunigas, nuvežė pirmą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerį, su juo tarėsi, kur ir kaip leisti šį leidinį. Kauno arkivyskupas gimnazistams atskleidė Kronikos atsiradimo istoriją. Labai vaizdžiai ir išsamiai svečias papasakojo kaip šį, sovietmečiu nelegalų leidinį, fotoaparato juostelėje vežė į Maskvą perduoti ten akredituotiems užsienio šalių žurnalistams, kad žinios apie tuometinę katalikų padėtį Lietuvoje pasiektų demokratinį pasaulį.

 

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika – disidentinio judėjimo Lietuvoje pavyzdys. Be šio leidinio, taikaus pasipriešinimo pavyzdžių 8-ajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo daug. Apie tai kalbėjo abiturientas Justas Kareckas savo pranešime „Disidentinis judėjimas Lietuvoje“. Bendraamžiams jis taip pat pristatė ir šiandienos žymius disidentus: Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, Ukrainos kino režisierių Olehą Sencovą. Taikus pasipriešinimas išsaugojo svarbiausias tautos vertybes – laisvę ir nepriklausomybę.

 

Renginys mokiniams padėjo suvokti, kad laisvės kaina yra nelengva, bet dėl jos visada verta kovoti, nes nieko už ją nėra brangiau.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.