Gyvenimo įgūdžių bendroji programa: rekomendacijos ir įžvalgos

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) surengė viešąją konsultaciją „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: rekomendacijos, įžvalgos dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo“.

Nuotolinė konsultacija skirta pasiruošti nuo naujųjų 2023–2024 mokslo metų bendrojo ugdymo mokyklose diegti Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą: renginio metu buvo aptarti įvairūs programos aspektai, pateiktos jos įgyvendinimo rekomendacijos, atsakyta į renginio dalyvių klausimus.

Kvietė būti programos ambasadoriais

 

Įžanginiu žodžiu nuotolinę konsultaciją pradėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agnė Liucilė Andriuškevičienė, kalbėdama apie tai, kodėl Gyvenimo įgūdžių bendroji programa yra tokia svarbi, trumpai priminė jos rengimo procesą.

 

„Visų pirma reikėtų pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Gyvenimo įgūdžių programą suprantame kaip prielaidą socialiai teisingam ugdymui. Tikrai manome, kad pats jos parengimas yra didelis proveržis Lietuvos švietimo sistemoje ir didelis jos pasiekimas, nors programos rengimo procesas ne visada buvo paprastas. Jis truko beveik dvejus metus, įvyko ne viena viešoji konsultacija, buvo surengta daug formalių ir neformalių pasitarimų, įvairiausių pasikalbėjimų, kuriuose dalyvavo skirtingos interesų grupės. Pasiūlymus teikė tiek pavieniai asmenys, tiek įvairios valstybės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos. Vien oficialiai derinti buvo pateiktos keturios skirtingos, vis kintančios ir tobulinamos, programos redakcijos, kol galiausiai atsirado ši mokslu grįsta, pirmiausia žmogaus teises atliepianti programa, orientuota į kiekvieną vaiką, pripažįstanti žmonių įvairovę, skirtingumą“, – sakė A. L. Andriuškevičienė.

 

Pasak ministrės patarėjos, šioje programoje savo vietą atrado tokios svarbios temos, kaip socialinis ir emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, žmogaus sauga ir elgesys kilus ekstremalioms situacijoms. Taip pat pirmoji pagalba, sveikatos ir lytiškumo ugdymas. „Jau patvirtinus programą, taip pat, kaip ir ją rengiant, pasigirdo įvairių nuomonių: kai kuriomis iš jų apskritai kvestionuotas šios programos reikalingumas. Kai kurie teigė, kad programa peržengė mokyklos kompetencijų ir atsakomybės ribas, kad tam tikros temos turėtų būti paliktos išskirtinai šeimai, į jas nederėtų kištis. Bet turbūt bet kokį reikalingumą, bet kokią svarbą geriausiai ir neginčijamai pagrindžia skaičiai, surinkti duomenys“, – pabrėžė prelegentė.

 

A. L. Andriuškevičienė priminė, kad, Statistikos departamento duomenimis, 17 400 Lietuvos šeimų gyvena socialinės rizikos sąlygomis. „Tai reiškia, kad daugiau nei 6 tūkst. vaikų auga šeimose, kuriose tėvai kenčia nuo girtavimo ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Daugiau nei 9 tūkst. vaikų patiria socialinę atskirtį dėl savo tėvų tėvystės įgūdžių stokos. Kasmet Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sulaukia daug pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus: pernai jų gauta 45 758. Daugiau nei 64 proc. iš jų pasitvirtina. Tai reiškia, kad vaikai patiria fizinį, emocinį, seksualinį smurtą, nepriežiūrą ne kur kitur, o savo artimiausioje aplinkoje, savo šeimoje. Todėl turime suprasti, kad dažnai būtent mokykla tampa saugiausia ir vienintele aplinka vaikams, kurioje gali būti pastebėtas žalingas elgesys, nukreiptas prieš juos, ir inicijuoti reikalingi veiksmai suteikti pagalbai, jeigu jos reikia. Taip pat svarbu padėti vaikams pasiruošti sveikiems santykiams ateityje, suteikti žinių, kaip atpažinti pavojingą elgesį, kaip rūpintis savimi, kaip ir kur prireikus kreiptis pagalbos“, – teigė ministrės patarėja.

Ji atkreipė dėmesį, kad įvairūs tyrimai skirtingomis temomis indikuoja, jog mūsų vaikams – ne tik augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose – trūksta įvairiausių gyvenimui reikalingų įgūdžių. Antai kas trečias vaikas Lietuvoje patiria patyčias. Vienas iš penkių paauglių turi rimtų psichologinių problemų. Tik 63 proc. Lietuvos vaikų turi normalų kūno svorį, kiti arba yra per liesi, arba kenčia nuo viršsvorio ir nutukimo. Per metus pagimdė 109 nepilnametės, dar didesnis nepilnametėms atliktų abortų skaičius: tokia statistika, pasak A. L. Andriuškevičienės, rodo lytiškumo ugdymo problemas, pabrėžia rimtą žinių ir įgūdžių stoką. Naujoji Gyvenimo įgūdžių bendroji programa turėtų padėti taisyti padėtį visose probleminėse srityse, su kuriomis augdami ir bręsdami vienaip ar kitaip susiduria jauni žmonės. Prelegentė savo pasisakyme pabrėžė svarbų mokyklų vadovų vaidmenį įgyvendinant šią programą, paprašė jų suprasti jos svarbą ir kvietė tapti programos ambasadoriais savo mokyklose.

Vieno recepto nėra

 

Kreipdamasi į renginio dalyvius, sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Simona Bieliūnė pasidžiaugė, kad į formalųjį švietimą kaip privalomoji jo dalis pagaliau ateina ir visuomenės sveikatos temos. Pasak jos, šiame kontekste kalbant apie Gyvenimo įgūdžių programą reikėtų pabrėžti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos rūpesčiu viešojoje erdvėje jau yra sukaupta daug patikimos informacijos. „Veikia nacionalinės platformos, tokios kaip tuesi.lt, pagalbasau.lt. Mes turime daug metodinės medžiagos, kuri yra susijusi tiek su sveikatinimu, tiek su pirmosios pagalbos teikimu, tiek su kitomis temomis, kurias Agnė jau buvo išvardijusi. Šitos žinios yra susistemintos, labai viliuosi, kad Nacionalinės švietimo agentūros rekomendacijos bus gidas, kaip, kokiais šaltiniais remiantis būtų galima „lukštenti“ svarbias ir sudėtingas temas, perkelti jas į ugdymo turinį, jog pedagogai galėtų būti tikri, kad remiasi patikrintomis žiniomis, kad jos yra tinkamos kalbantis su vaikais ir juos ugdant“, – sakė dr. S. Bieliūnė.

 

Sveikatos apsaugos ministro patarėja pabrėžė visuomenės sveikatos specialistų vaidmenį įgyvendinant Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą. Jos teigimu, mokyklų vadovai yra puikiai susipažinę su visuomenės sveikatos specialistų funkcijomis ir gerai žino, kad nemažą dalį jų darbo sudaro ir šviečiamoji veikla, dalyvavimas neformaliajame ugdyme. Tačiau, pasak dr. S. Bieliūnės, vieno recepto, koks turėtų būti visuomenės sveikatos specialisto vaidmuo įgyvendinant šią programą, nėra.

 

„Labai svarbu, ar mokykla didelė, ar maža, kokiu krūviu dirba specialistas, labai svarbu, kokie yra vidiniai resursai, nes Gyvenimo įgūdžių programa, kurioje yra tiek daug temų, pareikalaus iš mokytojų pasitelkti į pagalbą kolegas – visuomenės sveikatos specialistus. Daug kas priklausys nuo to, kokie bus savivaldybės administracijos, visuomenės sveikatos biurų, mokyklų vadovų susitarimai, koks bus pačios mokyklos bendruomenės požiūris. Tikrai reikia pripažinti, kad yra temų, kurias nagrinėjant visuomenės sveikatos specialistai gali prisiimti lyderių vaidmenį, ateiti į pamokas ir padėti mokytojams vienus ar kitus dalykus perteikti išsamiau ir įdomiau. Visuomenės sveikatos specialistas galėtų būti ir patarėjas, pagalbininkas, kolega, kuris galėtų padėti susigaudyti tam tikroje nagrinėjamoje temoje“, – pridūrė dr. S. Bieliūnė.

Programa – ne dėl varnelės

 

Pranešimą nuotolinėje konsultacijoje perskaičiusi Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento Ugdymo turinio rengimo skyriaus metodininkė dr. Daiva Šukytė pristatė valstybės institucijas, visuomenines ir nevyriausybines organizacijas, dalyvavusias rengiant rekomendacijas, kaip įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą. Jos teigimu, labai daug organizacijų atėjo į pagalbą paprašytos pasidalinti savo kompetencijomis, savo šaltiniais: buvo siekiama, kad įvairiose srityse „išbarstyta“ informacija būtų sutelkta į vieną vietą. Prelegentė, nenagrinėdama programos turinio, akcentavo svarbiausius dalykus, į kuriuos turėtų būti nukreiptos metodinės veiklos.

 

Dr. D. Šukytė pabrėžė, kad esminis Gyvenimo įgūdžių dalyko tikslas – sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius įgūdžius: socialinius ir emocinius įgūdžius ir gebėjimus, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą ir gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius, pasirinkti profesinį kelią ir tapti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės, visuomenės gerovės poreikius. Pristačiusi programos tikslą šiuolaikinio ugdymo kontekste, pranešėja apibūdino rekomendacijų turinį, atkreipė dėmesį, kad daugeliu atvejų programos turinys tikrai nėra naujas dalykas.

 

Pranešėja apžvelgė pradinio ir pagrindinio ugdymo uždavinius įgyvendinant Gyvenimo įgūdžių programą, jos pasiekimų sritis, pakomentavo svarbiausių pasiruošimo programos pamokoms temų – savižudybių prevencijos, smurto prevencijos, lytiškumo ugdymo, psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos, pirmosios pagalbos ir savirūpos, žmogaus saugos – aspektus. Taip pat ji pristatė programos turinio skirtingose klasėse dalis ir numeraciją, aptarė pamokų planavimą, apžvelgė pasiruošimą gyvenimo įgūdžių pamokoms. Nemažai dėmesio buvo skirta rekomendacijų turiniui: prelegentė aptarė aukštesnių pasiekimų ugdymą, įvardijo pasiekimų sritis ir pasiekimus, pasiekimų požymius, pasiekimų vertinimus, glaustai apibūdino tarpdalykinių temų integravimo dalykus, veiklų planavimo pavyzdžius. Paskui dr. D. Šukytė apžvelgė skaitmenines mokymo ir mokymosi priemones, užduočių pavyzdžius, pateikė rekomendacijas pamokai ir veikloms organizuoti.

 

„Gyvenimo įgūdžių programa neturėtų būti programa dėl varnelės, turime laikytis tam tikrų jos diegimo principų, algoritmų. Joje lygiai taip pat galioja pastoliavimas, algoritmiškumas, dėmesys refleksijai. Pedagogikos mokslas yra glaudžiai susijęs su neuromokslu, visi šie dalykai yra svarbūs, kad pasiektume norimus rezultatus“, – apibendrino pranešėja.

 

Visą viešosios konsultacijos „Pavaduotojų, vadovų lyderystė: rekomendacijos, įžvalgos dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo“ vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.

 

„Švietimo naujienų“ inf.