Gimtųjų žodžių apkabinti

Egidija Dobilaitė
,
mokytoja metodininkė
Nijolė Rimkuvienė
,
vyresn. mokytoja

Sakytinė kalba neatsiejama nuo vaiko kasdienio gyvenimo ir patirties. Vaikui augant, ji tampa turtingesnė, spalvingesnė, gyvesnė, nes padeda pažinti aplinkinį pasaulį, papildo kalbą žodžiais ir posakiais. Vasario 21-oji yra Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Jai paminėti Kauno lopšelyje-darželyje „Žingsnelis“ buvo organizuotas šventinis edukacinis rytmetys „Gimtųjų žodžių apkabinti“, kurio tikslas – perteikti gimtąją kalbą kaip pagrindinę tautinę vertybę. Juk, pasak Mikalojaus Daukšos, kiekvieną tautą apibūdina teritorija, kalba, papročiai.

 

Edukacinis rytmetys pradėtas Gyčio Paškevičiaus daina „Mano kraštas“, kurią interaktyviojoje lentoje palydėjo žinomų Lietuvos miestų ir lankomų vietovių vaizdai. Paskui suprantamai, aiškiai, glaustai apie kalbos raidą, jos ištakas pasaką visiems sekė įstaigos logopedė metodininkė Rita Miliukevičienė, o ugdytinių grupė pristatė Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Gimtoji kalba“. Tai savotiška priesaika mums visiems.

„Voveriukų“ grupės mokytoja metodininkė Genė Vaičiulienė dzūkiškai sekė pasakaitę apie dziedą, bobų, pupų. Neformaliojo švietimo kūno kultūros mokytoja ekspertė Ugnė Avižienytė visus sudomino itališkai skaičiuodama iki 10-ies. „Meškučių“ grupės auklėtinis Artiomas deklamavo ketureilį apie savo šeimą rusų kalba. Jį išmokti padėjo mama (mūsų įstaigos vyresnioji mokytoja Ana Polianskaja).

Šventinio edukacinio rytmečio dalyviams teko užduotis rinkti, siūlyti gražiausią gimtosios kalbos žodį. Vėliau buvo išdalyti visoms įstaigos grupėms specialiai paruošti A4 formato lapai, kuriuos kiekvienas (kas kaip geba pagal amžių) išpuošė rašydami gražius žodžius ar raides. Visų grupių lapai buvo pakabinti ant koridoriaus sienos prie aktų salės ir centrinio įėjimo. Tai buvo savotiška tautinės juostos imitacija.

 

Rytmetys išliks atmintyje kaip puikus renginys, kuris sudomino vaikus, mokytojus, bendruomenės narius. Ugdytiniai tobulino kalbos klausymo, supratimo, dėmesio koncentracijos, atminties, suvokimo įgūdžius. Tobulėjo pagarbos ir tolerancijos jausmas. Renginio pabaigoje naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis visi klausėmės, kaip daugeliu Europos kalbų skamba žodis „gimtadienis“.

Sakytinės kalbos ugdymui(si) palankiausias yra ikimokyklinis amžius, nes tai neatsiejama nuo kasdienio vaiko gyvenimo, įvairios veiklos. Tik klausydamas ir kalbėdamas vaikas pratinasi išgirsti ir suprasti, ką sako kitas, mokosi kalbėti pats.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.