Gimnazija – tai komanda, gebanti kurti drauge!

Aurelijus Petrėnas

Už nuveiktus darbus, šiuolaikišką požiūrį į ugdymą, bendruomeniškumo puoselėjimą ir kitas svarbias iniciatyvas, Šiaulių r. Gruzdžių gimnazija pripažinta Lietuvos švietimo lydere kaimų bei gyvenviečių kategorijose. Kalbiname šios ugdymo įstaigos direktorių Juozą Vasiliauską ir prašome pasidalyti gerosiomis patirtimis, gimnazijai pelniusiomis šį pripažinimą.

 

Kokios iniciatyvos, įgyvendinamos Jūsų įstaigoje, leido pelnyti Lietuvos švietimo lyderių vardą?

Kiekviena ugdymo įstaiga turi savų tradicijų, veiklų ir iniciatyvų. Ne išimtis ir mūsų gimnazija. Kurdami šiuolaikišką ugdymo(si) aplinką sudarome sąlygas ir galimybes ugdyti(is) lyderystę. Tam padeda pasidalytoji lyderystė, kai sprendimai priimami tariantis, diskutuojant su visa gimnazijos bendruomene. Tokiu būdu sudaromos sąlygos formuotis naujiems lyderiams: skiriant užduotis, sprendžiant problemas, kuriant viziją, realizuojant idėjas. Sistemingai stiprinama darbuotojų atsakomybė, pasitikėjimas savimi ir kitais, o tai skatina imtis iniciatyvos bei nuolat tobulėti. Lyderių veikla gimnazijoje ir už jos ribų telkia bendruomenę šiuolaikiškiems pokyčiams. Didžiuojamės mokinių ir mokytojų pasiekimais dailės, technologijų, sporto srityse, gebėjimu išradingai organizuoti renginius ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų, dalintis patirtimi konferencijose. Didžiuojamės socioedukacine projektine veikla: projektas „Listen and Hear“, „Erasmus+“ jaunimo mainų projektas, „Global Education Goes Local“, 20 gimnazijos mokinių išklausė mokymus ir kaip gidai ir vedė tarptautinės edukacinės parodos „Leiskite man būti savimi… – Anos Frank gyvenimo istorija“ edukacinius užsiėmimus šalies moksleiviams. Gimnazijos bendruomenė laiko save viena komanda, gebančia bendrai kurti ir siekti strateginių tikslų.

 

Gimnazija visada skatina moksleivius, mokytojus teikti savo idėjas, siūlymus, ir juos remia. Atsižvelgdami į mokinių tėvų pageidavimus, dalyvavome pilotiniame projekte, įgyvendiname Visos dienos mokyklos modelį. Siekdami į popamokinę veiklą įtraukti vyresniųjų klasių mokinius, mokykloje suteikėme patalpas dienos centro VšĮ „Veikime drauge“ veiklai ir drauge ją vykdome.

 

Įgyvendiname įvairius projektus: dalyvavome tarptautinėje programoje Baltijos šalių vasaros akademija (angl. Baltic Summer Academy), vyksta projektas „Listen and Hear“, kuriuo siekiama gerinti mokyklos bendruomenės narių mikroklimatą. Visa gimnazijos bendruomenė tobulino kvalifikaciją mokinių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Į ugdymo planus įtrauktos socialinio emocinio ugdymo programos. Gimnazija įsitraukusi ir į savanorystę skatinančią programą „Social Breeze“.

 

Gimnazijos bendruomenė dalyvavo tarptautiniame tyrime vykdant OLWEUS patyčių prevencijos programą (OPPP), kuria siekta išanalizuoti sąsajas tarp mokyklos klimato ir klasių vadovų veiklos. Taip pat inicijuotas dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant projektą „Kartu“, skirtą gerinti vaikų ir paauglių iki 18 metų fizinę ir psichinę sveikatą, skatinant sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą. Visos pradinės klasės įsitraukė į ugdymo plėtotės centro projektą „Informatika pradiniame ugdyme“. Rodome iniciatyvą, tikime jaunais talentais, skatiname juos. Pernai mokytoja O. Venckienė, mokslinių tyrimų ir politikos analizės centro „Visionary Analitics“ už ateities kūrėjų ugdymą, nominuota Metų ateities mokytoja. Kiekvienais metais jauni pedagogai kandidatuoja dėl Meilės Lukšienės premijos suteikimo. Kasmet gimnazijos mokytojai nominuojami Šiaulių rajono Metų mokytojo rinkimuose.

 

Kokiomis veiklomis puoselėjate bendruomeniškumą?

Gimnazijos bendruomenė laiko save viena komanda, gebančia bendrai kurti ir siekti strateginių tikslų.

 

Gimnazija visada skatina moksleivius, mokytojus teikti savo idėjas, siūlymus, juos palaiko. Buvome tarp tų Lietuvos mokyklų, kurios dalyvavo tuometinio Ugdymo plėtotės centro (dabar – Nacionalinė švietimo agentūra) pilotiniame projekte „Visos dienos mokyklos modelių išbandymas“, siekiant sudaryti sąlygas kokybiškam, įtraukiam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam vaikų ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje. Siekdami į popamokinę veiklą įtraukti vyresniųjų klasių mokinius, mokykloje suteikėme patalpas ir pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su dienos centru „Veikime drauge“.

 

Darsyk paminėsiu dalyvavimą tarptautiniuose Baltijos šalių vasaros akademijos mokymuose ir projektą „Listen and Hear“, kuriuo siekiama gerinti atmosferą tarp bendruomenės narių mokykloje. Visa gimnazijos bendruomenė tobulino kvalifikaciją mokinių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo srityje.

 

Bendruomeniškumą liudija ir geranoriškas tėvų požiūris į mokyklą. Šiemet abiturientų tėvai gimnazijai padovanojo Pelėdos koplytstulpį – tai žinių, išminties simbolis. Jis gražiai papildė gimnazijos emblemą, kurią taip pat puošia pelėda. Žinių, išminties niekada nebūna per daug.

 

Kokiomis veiklomis papildote privalomąją ugdymo programą, kad buvote išskirti kaip propaguojantys šiuolaikišką požiūrį į ugdymą?

Esame atviri kaitai, tad aktyviai dalyvaujame įvairiuose Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose: Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro projekte „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ – dalyvavome šešiose edukacinėse programose, nacionalinio projekto „Lyderių laikas 3“ ir Šiaulių rajono savivaldybės pokyčio projekte „Ugdymas netradicinėse erdvėse“, kurio tikslas – mokinių gamtamokslinių pasiekimų gerinimas, projekto „Lectio de via“ / „Skaitymo kelias“ metu – kartu su kitais šalies pedagogais sukūrėme integruotų lietuvių kalbos ir kitų mokomųjų dalykų (matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, fizikos, chemijos) pamokų ciklus ir rekomendacijas ugdymo turiniui bei mokinių pasiekimams gerinti, tobulinant skaitymo, rašymo, kalbėjimo įgūdžius, pravedant 71 šių dalykų integruotą pamoką. Dalyvavome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro pilotiniame projekte „Informatika pradiniame ugdyme“. Dalyvavimas Europos centro projekte „Vasaros Baltijos akademija. Įtraukios ir visa apimančios mokyklos aplinkų kūrimas“ leido pagerinti praktinius gebėjimus, susijusius su įtrauktesnės mokymosi aplinkos kūrimu. Dalyvavimas internetiniame projekte „One country – many stories“ skatino mokinius domėtis anglų kalba, kūrybingai reikšti mintis.

 

Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių rajono sporto ir meno mokyklomis, gimnazijoje veikia tų mokyklų filialai – mokiniams suteikiama galimybė lavinti meninius ir sportinius įgūdžius. Prie gimnazijos veikia imtynių sporto klubas „Gintaras“, bendradarbiaujame su sporto klubu „Žemyna“. Mokinių patriotiškumas ugdomas bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga – gimnazijoje organizuojama Jaunųjų šaulių veikla. Veikia Adolfinos Dereškevičienės gimnazijos kraštotyros muziejus, Dailės studija.

 

Kokios jūsų ugdymo įstaigos stipriosios pusės, kokių matote galimybių tobulėti?

Pamokose taikomi pažangūs, mokinių veiklą aktyvinantys metodai, daugiau naudojama vaizdinių ir informacinių priemonių, kurios skatina mokinius klausti, tyrinėti, pritaikyti ir analizuoti. Kuriama jauki, tarpusavio supratimu pagrįsta ugdymo(si) aplinka, sudarant galimybę mokiniams įveikti mokymo(si) sunkumus. Siekiant aukštesnės žinių kokybės mokiniams organizuojamos konsultacijos. Sukurta ir jau penktus metus naudojama mokinių asmeninės pažangos matavimo priemonė, skatinanti vaikus siekti aukštesnių rezultatų. Suburta aktyvi mokinių savivalda, organizuojant renginius, projektus, išvykas ar kitą nepamokinę veiklą, įtraukiami ir mokiniai, suteikiant jiems galimybę praktiškai pritaikyti teorines žinias bei plėtoti lyderystę. Organizuojamas STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos taikymas) tarpdalykinis, integruotas mokymas(is). Bendradarbiaujama su akademiniais, socialiniais, verslo partneriais ir neformaliojo švietimo įstaigomis, Lietuvos šaulių sąjunga.

 

Kalbant apie tobulintinas sritis, vieni iš svarbiausių dalykų – pamokos kokybės gerinimas, stiprinant savalaikį mokinių vertinimą ir įsivertinimą, sudarant mokiniams galimybes patiems stebėti savo mokymąsi ir prisiimti atsakomybę dėl rezultatų; skaitmeninių mokymo priemonių taikymas; ugdymo(si) metodų įvairovė, atsižvelgiant į mokinių mokymosi stilius, gebėjimus, poreikius ar polinkius, diferencijuotų užduočių kiekį, laiką, skirtą jas atlikti bei būdus, t. y. mokymo(si) individualizavimas. Siekiant užtikrinti grįžtamąjį ryšį, ieškome naujų tėvų aktyvinimo būdų ir formų.

 

Kokias matote stipriąsias Lietuvos švietimo sistemos puses ir ką sistemoje reikėtų tobulinti, kad stiprėtų švietimo įstaigų veiklos kokybė ir moksleivių pasiekimai?

Stipriosios pusės:

  • švietimui skiriama pakankamai daug bendrojo vidaus produkto lėšų;
  • neblogas tinklo išdėstymas;
  • pavėžėjimo organizavimas;
  • skiriama lėšų mokyklų renovacijai;
  • dar yra mokytojų, kuriems šis darbas yra pašaukimas.

 

Tobulintini dalykai:

  • pernelyg didelis centralizavimas, privalomas lėšų panaudojimas (vadovėliai, pažintinė veikla), nors būtų galima leisti pačioms mokykloms apsispręsti, kada ir kaip jas tikslingai panaudoti;
  • perkrautos programos (ypač matematikos), jos per menkai siejamos su gyvenimu. Teorijos labai daug, o praktinė veikla vangi;
  • vienu metu įgyvendinama labai daug dalykų (integracija), o tai turi įtakos kokybei. Geri darbai nedaromi pakeliui;
  • trūksta motyvuotų mokytojų arba apskritai jų trūksta.

Kokias metodikas taikote organizuodami ugdymo procesą, komunikuodami su vaikais ir tėvais?

Gimnazijoje savo veiklą aktyviai vykdo Seniūnų taryba ir Gimnazijos taryba. Organizuojame apskritojo stalo diskusijas bendruomenei aktualiomis temomis, kuriose dalyvauja mokiniai, tėvai ir pedagogai. Kartą per pusmetį organizuojami tėvų susitikimai su dalykų mokytojais, atvirų durų dienos, kurių metu tėvams sudarytos sąlygos susipažinti su jų vaiko ugdymo(si) aplinka, gebėjimais ir šiuolaikiniu ugdymosi procesu, priimti susitarimus dėl pasiekimų gerinimo. Administracija periodiškai organizuoja susitikimus su visų klasių mokiniais, išklauso jų problemas, drauge ieško sprendimo būdų. Įveikti įvairius sunkumus mokiniams padeda pagalbos mokiniui specialistai: specialioji pedagogė, logopedė, socialinė pedagogė.

 

Kokiais veiksmais palaikote aukštą ugdymo įstaigos kolektyvo kvalifikaciją bei sklandų ugdymo proceso naujovių diegimą įstaigoje?

Stengiamės rasti galimybių, leidžiame pedagogams vykti į tikslingus kvalifikacijos kėlimo renginius. Dažnai seminarai organizuojami mokykloje, tai leidžia ir sutaupyti lėšų, ir susipažinti su švietimo naujovėmis daugeliui pedagogų. Pedagogams suteikiame laisvę rinktis, jais pasitikima, jie skatinami.

 

Naujovės į ugdymo procesą diegiamos tariantis su bendruomene, įsiklausoma į jų lūkesčius, pageidavimus. Stengiamės aprūpinti naujausiomis informacinėmis ir komunikavimo technologijų priemonėmis.

 

Kokių socialinių kompetencijų ugdymas – svarbiausias siekiant stiprinti moksleivių norą siekti aukštesnių akademinių rezultatų? 

Ugdyti socialines ir bendravimo kompetencijas – viena iš pagrindinių šiandienos mokyklos užduočių. Atsakomybė už tai tenka kiekvienam mokomajam dalykui, nes dalykines-metodines kompetencijas geriausiai sekasi ugdyti tuomet, kai klasėje vyrauja gera atmosfera ir mokiniai pajėgūs bendradarbiauti. Gimnazija, dalyvaudama VšĮ „Lions quest Lietuva“ projekte „Aš atsakau už psichikos sveikatą“, įgyvendina nuoseklaus socialinio emocinio ugdymo (SEU) programas įvairaus amžiaus mokiniams: „Laikas kartu“, „Paauglystės kryžkelės“, „Raktas į sėkmę“. Mokinių savimonės, savitvardos, socialinio sąmoningumo, bendravimo įgūdžių ir atsakingo sprendimų priėmimo ugdymas padeda siekti aukštesnių akademinių rezultatų.

 

Gimnazijoje įgyvendinama gabių ir talentingų mokinių ugdymo programa, jos paskirtis užtikrinti gabių vaikų atsiskleidimą ir visavertį ugdymą. Turime mokinių ir mokytojų skatinimo aprašą, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką – stengiamės nustatyti mokinių pasiekimų lygį, stebime daromą pažangą. Išsiaiškiname kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais priimame sprendimus dėl tolesnio mokymosi, mokiniui reikalingos pagalbos. Laiku teikiame grįžtamąjį ryšį, rengiame signalinius mokymosi rezultatų aptarimus. Mokiniai skatinami padėkomis, piniginėmis lėšomis už geriausius akademinius rezultatus. Piniginėmis premijomis apdovanojami „Metų Abiturientai“.

 

Ką patartumėte kolegoms, kitų ugdymo įstaigų kolektyvams, siekiantiems stiprinti švietimo paslaugų kokybę?

Patarinėti kolegoms nesinori, nes savo darbą vertiname kritiškai, nors pastangų įdedame labai daug, noro taip pat yra užtektinai. Be to, kiekviena mokykla turi savo matymą, savo stiprybes, savo supratimą, kaip geriau įgyvendinti ugdymo programą. Mes labai daug ko nežinome, nemokame, todėl ir patys daugelio dalykų mokomės iš kolegų.

 

Na, o patarimas būtų vienas – mylėkime savo mokinius, kad ir kokie nemotyvuoti kartais jie būna. Ne mokykla ruošia mokinius gyvenimui, o gyvenimas ir yra mokykla. Visas dabartinis švietimas laikosi ant Mokytojų, asmenybių. Nuo jų labai daug priklauso. Laimingos tos mokyklos, kuriose jų dirba nors keletas.

 

Kaip organizavote mokymą(si) nuotoliniu būdu, su kokiais iššūkiais susidūrėte pradžioje (pavasarį) ir kaip sekėsi juos išspręsti?

Nuotolinis mokymas, kaip ir daugeliui, buvo netikėtas, laiko pasiruošti – mažai. Mokėmės, stengėmės, tarėmės, ieškojome geriausių sprendimų. Nuotolinio mokymo metu reikėjo įveikti ne vieną iššūkį – nuo mokinių ir mokytojų aprūpinimo kompiuteriais iki skaitmeninių mokymo priemonių bei virtualios, mokymui skirtos aplinkos naudojimo. Gimnazijoje įrengti specializuoti visų mokomųjų dalykų kabinetai, kurie aprūpinti ugdymo(si) procesui reikalingomis šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis bei įranga. Nuotolinis mokymas pareikalavo per labai trumpą laiką ugdymą ir patirtis adaptuoti virtualioje aplinkoje. Teko gilinti žinias bei įgūdžius, susijusius su darbu nuotoliniu būdu, organizuoti vaizdo pamokas, konsultacijas, pedagogų pasitarimus virtualioje erdvėje, susitikimus su mokiniais, dalyvauti mokymuose, mokytis naudoti skaitmenines mokymo priemones.

 

Net ir tokiomis sąlygomis dalijomės gerąja patirtimi: biologijos ir chemijos mokytoja Laima Zdanavičienė kartu su leidykla „Šviesa“ surengė edukacinį seminarą „EDUKA klasės pritaikymas gamtos mokslų nuotoliniam mokymui“ ir kartu su Nacionaline švietimo agentūra rengė seminarą, skirtą individualiam mokymui(si) nuotoliniu būdu.

 

Ar nuotolinis mokymas gali būti kokybiškas ugdymo procesas (ar manote, jog nuotolinis mokymas negali prilygti edukacinei kokybei veiklą organizuojant klasėse)?

Teoriškai taip, bet praktikoje būna visaip. Gimnazijos bendruomenė įveikė nuotolinio mokymo(si) sukeltus iššūkius. Daugumos mokinių pasiekimai išliko tokie pat, mokiniai padarė asmeninę pažangą. Abiturientai sėkmingai išlaikė brandos egzaminus – 70%, pasirinko studijas šalies aukštosiose mokyklose, kolegijose. Tačiau mokiniams ir mokytojams labai trūko natūralaus bendravimo, įprasto gimnazijoje.

 

Mokymas(is) nuotoliniu būdu gali būti kokybiškas tik itin gabiems ir turintiems aukštą mokymosi motyvaciją vyresniųjų klasių mokiniams.

 

Kaip būtų galima tobulinti nuotolinio mokymo organizavimo tvarką?

Turi būti parengtas nemokamas visų dalykų skaitmeninis mokymo turinys, kurį nuotolinio mokymo metu naudotų visos šalies švietimo įstaigos.

 

Kokias vidines darbo organizavimo pertvarkas teko atlikti, kad įstaiga būtų kvalifikuota kaip Lietuvos švietimo lyderė? Kiek laiko užtruko šios pertvarkos?

Vienokios ar kitokios pertvarkos vyksta nuolatos. Ilgą laiką neturėjome sporto salės, tekdavo sportuoti lauke. Dabar turime moderniai įrengtą sporto salę, gimnastikos bei treniruoklių sales. Dalyvavimas bendruomenių projekte leido susitvarkyti sporto aikštyną, mokyklos aplinką. Dalyvavimas kituose projektuose leido įrengti poilsio bei žaidimų kambarį „Raktelis“. Dabar mokyklos teritorijoje rengiamas visas sporto kompleksas – dirbtinės dangos futbolo aikštė, treniruoklių erdvė, BMX dviračių trasa, poilsio zona.

 

Per pastaruosius metus įrengėme daug edukacinių erdvių mokykloje. Daug dėmesio skiriame mokinių asmeninei pažangai – analizuojame, tariamės su mokiniais ir tėvais, skatiname padėkomis, skiriame pinigines premijas. Visos klasės ir kabinetai kompiuterizuoti, aprūpinti vaizdo projektoriais.

 

Vasarą moderniai renovuota gimnazijos valgykla, dabar rengiamės įrengti lauko klasę, kurioje ugdymas galėtų vykti esant karštam orui. Tikslas – pabaigti tvarkyti erdves senajame pastate, ten įsikurtų kraštotyros muziejus, atsirastų erdvės mokinių saviraiškai.

 

Dėkoju už pokalbį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *