Gimnazija, einanti dvasingumo ieškojimo keliu

Aušra Židžiūnienė

2020-ieji – Šventojo Jono Pauliaus II metai


Neabejoju, jog šiandien ne vienam kiltų klausimas, kaip gimnazijos ugdymo procese galėtų būti integruojami šventųjų pavyzdžiai, kokią naudą ir prasmę jie turi asmenybių auginimui, brandai, vertybių puoselėjimui… Šiemet minimas Šventojo Jono Pauliaus II gimimo šimtmetis aiškiai parodė, kad mokytojų lūpose ir darbuose vis dar gyvas šio iškilaus žmogaus pavyzdys, o jo gyvenimas, tikėjimas ir viltis auginama mažųjų ir jaunuolių širdyse. Apie šio popiežiaus kelią į vaikų širdis mintimis pasidalijo visas būrys Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos vadovių ir mokytojų – direktorė Ramutė Latvelienė, direktorės pavaduotoja ugdymui Kristina Žilienė, tikybos mokytoja metodininkė, atsakinga už sielovados projektus, Indrė Pamarnackaitė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Beata Šadzevičienė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Aurelija Pielikienė, pradinių klasių mokytojos ekspertės Rita Labanauskienė ir Ramutė Jaraitienė. Viena kitai pritardamos, prisimindamos vis įdomesnes, svarbesnes detales, įvykius, sprendimus ir poelgius, šios moterys nutapė visą, vis dar gyvo gimnazijos bendruomenėje šv. Jono Pauliaus II paveikslą. Kviečiame skaityti…

 

Ar mokyklai suteiktas Jono Pauliaus II vardas įpareigoja, skatina skleisti popiežiaus idėjas, mintis, liudyti jo veiklą ir gyvenimą?

Popiežiaus Jono Pauliaus II vardas įpareigoja gimnazijos bendruomenės narius sekti jo gyvenimo pavyzdžiu. Visur ir visada stengiamės, kad mokiniai liudytų jo gyvenimą, veiklą ir mintis. Jono Pauliaus II žodžiai „nebijok, plačiai atverk duris Kristui, jis parodys tau kelią“ yra mūsų gimnazijos šūkis ir pagrindinė mintis, kuria remdamiesi ugdome mokinius. Siekiame, kad jie užaugtų, pirmiausia, gerais žmonėmis, o ne gerais specialistais, nors ir tai, žinoma, – labai svarbu. Mums svarbu, kad mokiniai būtų drąsūs, tikintys ir pasitikintys, geraširdžiai ir atviri žmonės. Tokius mokinius siekiame ugdyti remdamiesi Jono Pauliaus II pavyzdžiu.

 

Gyvename susvetimėjimo pasaulyje, dažnai nematome vienas kito, negebame ištiesti pagalbos rankos, sakykite, ar įtraukdami į ugdymo programas stiprių, dvasingų asmenybių pavyzdžius, galime padėti mokiniams atrasti vieniems kitus, suprasti bendrystės prasmę? Gal yra konkrečių pavyzdžių, kaip tam tikrų pamokų dėstymas, stiprių figūrų pavyzdys įkvėpė mokinius prasmingiems darbams?

Su mokiniais dažnai tenka kalbėtis, supažindinti su įvairiomis istorinėmis asmenybėmis, žymiais žmonėmis. Pasakojame apie tas asmenybes, kurios gali ir turi tapti mūsų vaikams sektinu ir įkvepiančiu pavyzdžiu. Pasiaukojimo ir tarnystės pavyzdžių Lietuvos ar pasaulio istorijoje tikrai netrūksta. Visais laikais buvo talentingų, drąsių, ištvermingų, darbščių žmonių, kurie savo darbais ir veikla įrodė, kad lietuvių tauta turi gražią kalbą, garbingą istoriją, papročius.

 

Dirbant su pradinukais labai svarbu, kad asmenybių ir sektinų žmonių būtų artimoje vaikams aplinkoje. Mūsų gimnazija pastatyta ant knygnešio Mykolo Račkaus žemės (šiose žemėse gyveno jo šeima). Kiekvienais metais kalbamės apie žmones, kurie padėjo išsaugoti lietuvių kalbą – apie daraktorius ir knygnešius. Ne tik kalbamės, bet ir konkrečiais darbais prisidedame prie M. Račkaus atminimo išsaugojimo: lankome knygnešio kapą, jį sutvarkome (Maironiškių kapinaitėse). Tik tuomet žodis „knygnešys“ vaikams tampa labiau suvokiamas, išgyventas, nes siejasi su jų aplinka.

 

Kadangi mūsų gimnazija pavadinta popiežiaus Jono Pauliaus II vardu, mes, mokytojai, savo mokinius supažindiname su šios šviesios, neeilinės  asmenybės gyvenimu, atliktais darbais, keliaujame popiežiaus eitais keliais, lankome Kryžių kalną, Šiluvą, Aušros vartus ir kitas vietas, švenčiame jo gimtadienį. Tokiu būdu supažindinant su popiežiumi, vaikams jis tampa labiau artimas, pažįstamas, todėl jiems tarsi lengviau sekti jo pavyzdžiu. Taip pat keliaujame ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio keliais, tarsi iš arčiau parodydami šio didžio žmogaus gyvenimą ir unikalią jo kūrybą.

Supažindindami su kitomis svarbiomis asmenybėmis, ieškome ir pateikiame ne tik formalių žinių, bet ir įdomesnių, suprantamesnių vaikui faktų. Pavyzdžiui, kalbantis apie Simono Daukanto asmenybę, mokiniai sužino, kad šis žmogus ne tik pirmasis parašė Lietuvos istoriją lietuvių kalba, bet ir papasakojame, kad Simono Daukanto vaikams parašytoje abėcėlėje pirmasis suskiemenuotas žodis – „Do-ry-bė“. Įdomesni, netikėti faktai domina mokinius, plečia jų akiratį, skatina sekti mūsų ar kitų tautų šviesuoliais.

Manome, kad su vaikais apie istorines, dvasingas asmenybes būtina kuo daugiau kalbėtis, minėti jas viso ugdymo proceso metu, nuolat prisimenant reikšmingą jų indėlį, svarbą tautos ar pasaulio gyvenimui, išlikimui. Tai ypač svarbu vaikų vertybiniam ugdymui.

 

Kokie šv. Jono Pauliaus II darbai, veiklos gali talkinti ugdant šių dienų vaikus bei jaunimą? Kas konkrečiai veikia ugdant mokinius Jūsų mokykloje?

Popiežius Jonas Paulius II – išskirtinis XX a. šventasis. Jo gyvenimas, veikla yra pavyzdys ir jaunam, ir vyresniam, atrama gyvenimo išbandymuose. Jis buvo nepailstantis žmogiškumo gynėjas, įvairiapusis talentas: poetas, dramaturgas, rašytojas.

Jonas Paulius II noriai būdavo vaikų bei jaunimo apsuptyje. Knygoje „Pamokymai gyvenimui“ ragino jaunimą nepaliauti ieškojus, tikėjo, kad jaunuolių ryžtas ir atkaklumas gali pakeisti Žemės veidą.

 

Iš Jono Pauliaus II galima pasimokyti gyvenimo būdo: aktyvus laisvalaikis gamtoje, sportas, aktorystė, poezija – tiek daug sričių, kurios skatino ganytoją eiti savęs pažinimo keliu ir džiaugtis Kūrėjo dovanomis. Popiežiaus smalsumas, visapusis domėjimasis, prigimtinių talentų puoselėjimas įkvepia ir jaunus žmones ugdyti asmeninius gebėjimus, ieškoti saviraiškos galimybių. Be to, tai formuoja žmogiškumą, gilų santykį su Dievu ir pasauliu.

Jonas Paulius II mokė, kad reikia eiti prieš srovę, veržtis aukštyn. Tai įkvepia šiuolaikinį jaunimą, kuris, gyvendamas vartotojiškoje, susvetimėjusioje visuomenėje, darosi apatiškas, svyruojantis, stokoja drąsos ir pasigenda dvasinių orientyrų. Žmogus negali taikstytis su abejingumu – moko popiežius. „Turite iš savęs reikalauti, net jei kiti iš jūsų nereikalauja“, – sakė jis jaunimui.

 

Aplinkui matydamas daug savanaudiškumo, abejingumo kitam apraiškų, dažnas jaunuolis ima gyventi vadovaudamasis principu, jog „gyvenimas – malonumas“ ir pirmiausia rūpinasi savais interesais, nemato šalia esančio, kenčiančio, vargstančio, neranda laiko ir noro išklausyti kitą žmogų, jį pažinti, suprasti, nesusimąsto apie davimo, dalijimosi prasmę. Visa tai atsigręžia prieš patį žmogų – pasigendama nuoširdžių tarpusavio santykių, sekina beprasmybės pojūtis. Todėl popiežius ragina jaunimą būti Žemės druska, pasaulio šviesa, drąsina NEBIJOTI. Nebijoti būti kitokiu, tikinčiu: „Aš prašau: tapkite gyvenimo pranašais. Būkite tokie savo žodžiais ir darbais. Darykite tai konkrečiai, padėdami tiems, kuriems mūsų reikia ir kurie be mūsų pagalbos, ko gero, neatsilaikytų prieš nevilties pagundą.“

Jonas Paulius II parodė doros, taikdarystės, atleidimo galią. Jis atleido į jį šovusiam, išliko didžiadvasiu. Tai labai aktualu šių dienų jaunuoliui, kuris dažnai susiduria su įvairiomis blogio apraiškomis: apgavyste, pykčiu, smurtu, patyčiomis. Kaip, patyrus kančią, sugebėti atleisti skriaudėjui ir drauge priversti jį apmąstyti savo poelgius. Popiežiaus poelgis skatina kiekvieną ugdytis dvasinę stiprybę, moko į blogį atsakyti gėriu, nutraukti keršto grandinę ir puoselėti žmogiškumu, supratimu grįstus santykius.

 

Mūsų gimnazija didžiuojasi pasivadinusi Jono Pauliaus II vardu ir jaučia didelę atsakomybę. Mokyklos bendruomenė siekia gyventi Evangelijos dvasia ir eina dvasingumo ieškojimo keliu. Gimnazijos mokytojai liudija supratingumą, ugdo vaikus vadovaudamiesi krikščioniškuoju gailestingumu ir teisingumu, pabrėždami kiekvieno mokinio orumą, sąžinės vertę.

Čia stipri sielovados veikla, veikia katalikiški būreliai, bendraminčiai mokiniai ir mokytojai buriasi į maldos, šlovinimo grupes. Jaunuoliai bręsta tikėjime, ima suvokti tarnystės, pareigos savo artimui prasmę. Mokiniai lankosi kaimynystėje įsikūrusiuose Vilijampolės socialinės globos namuose, ten gydomi proto ar psichikos negalią turintys žmonės, neužmiršta giesmėmis, eilėmis, savo rankų darbeliais sušildyti ir Panemunės globos namų senelių širdis.

 

Jau tradicija tapo kasmet spalio mėnesį įsitraukti į pasmingą misionierišką veiklą gimnazijai švenčiant Jono Pauliaus II įšventinimo į popiežius sukaktį. Šią netradicinio ugdymo dieną „Nebijok, plačiai atverk duris Kristui“ gimnazija atsiliepia į bažnyčios kvietimą įvairiai savanorystei.

Gimnazija džiaugiasi nuolat jausdama bažnyčios tėvų paramą ir globą. Įsimintini susitikimai su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi SJ, Kauno arkivyskupu metropolitu Kęstučiu Kėvalu, Šiaulių vyskupu JE Eugenijumi Bartuliu ir kitais ganytojais. Nuoširdi bendrystė, įkvepiančios mintys, šiltas, teisingas žodis gaivina mūsų bendruomenę, stiprina norą puoselėti krikščioniškąsias vertybes ir veda į dvasinę pilnatvę.

 

Ar Jono Pauliaus II figūra, jo vardas skatina ugdyti pamatines mokinių vertybes: drąsą (ieškoti tiesos, tikėti, mylėti artimą). Įprasmina bendruomenės svarbą ir atsakomybę. Ugdo toleranciją bei meilę artimajam?..

Jono Pauliaus II figūra – magnetizmo paslaptis XXI a. žmogui, nuolat skubančiam, lekiančiam, pavargusiam nuo informacijos gausos. Tačiau mokiniai, skaitydami jo poeziją, dramas, memuarus, idėjų pynes, randa Jį – tiesų, jautrų, kantrų, paprastą žmogų, tiesiantį vienybės, bendrystės tiltus, trykštantį solidarumo jėga, ypač branginantį gyvybę, ir nesvarbu, kieno ji: žmogaus, gėlės, paukščio ar medžio. Taigi Jonas Paulius II savo veikla ir laikysena mūsų gimnazijos mokinį skatina kurti ir ugdyti pirmiausia gyvybės kultūrą, kad visose srityse būtų saugoma ir vertinama gyvybė, kad jaunas žmogus galėtų pasipriešinti pasaulyje plintančiai Kaino brolžudiškai ideologijai, kad galėtų atsispirti šių laikų „trupinėjimo“ audrai, kad šalia amžinųjų vertybių (drąsos, tiesos, tikėjimo, tolerancijos) išlaikytų savyje kažką stabilaus ir pastovaus, išsaugotų aiškią ir pastovią pasaulėžiūrą aižėjančiame šiandienos pasaulyje (Lietuvių kalbos mokytoja Aurelija Pielikienė).

 

Galbūt savo mokykloje šiemet išskirtinai įprasminote Jono Pauliaus II metų minėjimą? Pasidalykite.

Tiesa sakant, kasmet vis stengiamės ieškoti naujų būdų, kaip šventojo Jono Pauliaus II asmenybę priartinti prie mokinio, mokytojo ir visos bendruomenės. Pirmiausia, stengiamės Jono Pauliaus II pavyzdžiu, kuris buvo kristocentriškas, čia, gimnazijoje, gyventi, o tik tada kreipiame savo darbus, idėjas į įvairias veiklas, minėjimus ir t. t.

 

Kasmet mūsų gimnazija mini dvi ypatingas progas: spalio mėnesį netradicine diena švenčiame Jono Pauliaus II liturginį minėjimą, pasitelkdami įvairias formas (šiemet šio minėjimo tikslas vienytis su Bažnyčios kvietimu misijoms, todėl tądien mokiniai naudosis proga daryti gera aplinkai, visai Dievo kūrinijai, o labiausiai – žmogui). Šio minėjimo metu kasmet mokyklą aplanko daugybė svečių: vienuolių, dvasininkų, pasauliečių, mokiniai vyksta į piligrimines keliones, Bažnyčios institucijas, užsiima dvasinga, karitatyvine veikla. Kita proga, kuri ypač paženklina metus, tai popiežiaus gimtadienis gegužę. Žinome, kad popiežius mėgo aktyvias veiklas, kopimą į kalnus, futbolą ir kt. Todėl šią dieną organizuojame sporto šventę „Sportuok su popiežiumi“: valgome ledus, darome įvairius kūrybinius darbus, organizuojame mokinių darbų parodas, konkursus, koncertus ir t. t.

Dėl pandemijos, praeitą gegužę ši šventė perkelta į virtualią erdvę, 100-mečio proga jo gimtadienį minėjome daugiau nei savaitę. Mokinių darbus Jonui Pauliui II galite rasti mūsų interneto svetainėje, gimnazijos koridoriuose ir pan.

 

Šiais metais taip pat atnaujinome sielovados programą klasių valandėlių metu „Kiekvienas žmogus yra brangesnis už viso pasaulio auksą“ (Šv. Jonas Paulius II). Kaip ir kasmet, šiemet taip pat tęsime susitikimų ciklą mokytojams „Jono Pauliaus II pavyzdžiu“, jo metu įvairiomis, tikėjimą liečiančiomis temomis bendraujame su svečiais. Taip pat šiemet planuojame kasmetes rekolekcijas mokiniams organizuoti įvairiomis Jono Pauliaus II mokymo temomis.

Tai – tik dalis renginių, skirtų pažinti popiežiaus asmenybę. Visos mūsų sielovados veiklos nukreiptos į santykio su Dievu atradimą ir gilinimą, tai buvo ypač svarbu popiežiui, kurio vardu pavadinta mūsų gimnazija.

 

Kokia Jono Pauliaus II frazė, mintis, idėja, darbas, veikla Jums atrodo itin svarbi, galinti vesti, ugdyti, padėti augti ir tobulėti?

Visos gyvenimo patirtys, net skausmingiausios, veda į bendrystę. „Susitikome kaip žmonės ir kaip broliai, ir visi mūsų gyvenimo įvykiai turi sustiprinti tą brolystę.“

Popiežius Jonas Paulius II skatina bendrystės dvasingumą ir ragina tai padaryti svarbiausiu pedagoginiu metodu visur, kur ugdomas žmogus, pabrėžiant Dieviškąjį gailestingumą. Jono Pauliaus II pavyzdžiu – blogis keičiamas gėriu, priešiškumas – draugyste, kur nėra meilės, ten ji puoselėjama ir leidžia puoselėti gėrį ir ramybę.

 

Dėkoju už nuoširdžias mintis…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.