Geru vadovu tampama nuosekliai ir kryptingai dirbant

Dovilė Šileikytė

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas ugdymo įstaigų vadovų trūkumas. Įdomu tai, jog su šia problema susiduria ne tik Lietuva, bet ir Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Vengrija ir kitos šalys. Jei vadovauti mokyklai parenkamas vadovas, neįgijęs tinkamų kompetencijų, tai gali turėti tiesioginės įtakos tos mokyklos mokinių mokymosi rezultatams. Apie tai išsamiau pasakoja ir į „Švietimo naujienų“ klausimus atsako dr. Dalia Survutaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikė. Gal profesorė turi receptą, kaip tapti geru vadovu?

 

Koks Lietuvos švietimo įstaigų vadovų amžius?

Švietimo informacinių sistemų duomenimis, 2019–2020 m. Lietuvoje veikė 1 549 švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas). Atidžiau nagrinėjant švietimo įstaigų vadovų amžiaus vidurkį, nustatyta, kad jis skiriasi, priklausomai nuo steigėjo. Nevalstybinių mokyklų vadovų amžiaus vidurkis siekia 49 m., valstybinių mokyklų – 54 m., o bendras visų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų vadovų amžiaus vidurkis didesnis nei 55 m. Vietovė, kurioje veikia švietimo įstaiga, iš esmės nekeičia vadovų amžiaus vidurkio.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, dalyvaujančiose TALIS[1] tyrime, vadovų amžiaus vidurkis – 52 metai. Lietuvos mokyklų vadovų amžiaus vidurkis tik keleriais metais didesnis nei Europos Sąjungos mokyklų vadovų amžiaus vidurkis.

Vyresnio amžiaus vadovų tendenciją iš esmės lemia bendrosios gyventojų demografinės kryptys. Europoje išryškėjo spartus gyventojų senėjimas, kurio priežastis – mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Grįžtant prie demografinio švietimo įstaigos vadovo paveikslo aprašymo, aiškėja, kad Lietuvoje 29 proc. mokyklų vadovų – vyresni nei 60-ties (EBPO šalyse šis vidurkis yra 20 proc.).

Švietimo vadovų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes, 2019–2020 m.

Duomenų šaltinis: NŠA

 

Kokios švietimo įstaigų vadovų tendencijos pagal lytį?

85 proc. EBPO vykdytame Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrime (TALIS 2018) dalyvavusių Lietuvos mokytojų sudarė moterys. Nustatyta, kad tik 57 proc. jų eina vadovaujamas pareigas. EBPO šalyse proporcijos kitokios. Mokytojų moterų yra 68 proc., o vadovaujamas pareigas eina vidutiniškai 47 proc. Šie faktai rodo akivaizdų lyčių disbalansą, būdingą ne tik visai mokytojo profesijai, bet ir švietimo įstaigų vadovų korpusui. Pasauliniu mastu vadovaujamas pareigas einančių vyrų dalis yra didesnė nei bendrai mokyklose dirbančių vyrų dalis (EBPO 2020; UNESCO 2018). Vadovaujamas pareigas moterys dažniausiai eina pradinėse ar mažesnėse mokyklose. Vyrai Lietuvoje vadovauja 35 proc. progimnazijų, 37 proc. pagrindinių mokyklų, 40 proc. gimnazijų ir 44 proc. suaugusiųjų mokyklų.

 

Kokios galimybės jauniems žmonėms, kurie norėtų užimti vadovaujamas pareigas?

2019–2020 m. Lietuvoje veikusioms 1 549 švietimo įstaigoms (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovavo 2 proc. 26–35 m. amžiaus grupei priklausančių mokyklų vadovų. Beveik visi (iki 5 metų darbo stažą turintys) asmenys dirbo miestų mokyklose. Absoliuti dauguma jų – moterys. Daugiau nei pusė vadovių moterų (15) dirba ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Natūrali profesinės veiklos kaitos trajektorija – mokytojo pareigos, pavaduotojo pareigos, direktoriaus pareigos – iš esmės atspindi karjerą. Tokia profesinės veiklos evoliucija stebima Lietuvos valstybinių mokyklų vadovų biografijose. Ypač didelę vertę švietimo sistemos tvarumui turi ne tik pedagoginės, bet ir vadybinės veiklos perimamumas ir tęstinumas, kai šalia patyrusio mokyklos vadovo auginamas motyvuotas būsimasis mokyklos lyderis.

Daugiau informacijos apie tai galima rasti leidinyje „Švietimo įstaigų vadovai: iššūkiai ir pokyčiai. (2021) Švietimo problemos analizė“.

 

Kokia kvalifikacija ir kokiomis kompetencijomis privalėtų disponuoti įstaigų vadovai?

Vadovų kvalifikaciniuose reikalavimuose išskirtos dvi kompetencijų grupės – bendrosios ir vadovavimo sričių. Konkrečiai bendrųjų kompetencijų grupę sudaro asmeninio veiksmingumo, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovavimo žmonėms, bendravimo ir informavimo gebėjimai. Vadovavimo sričių kompetencijų grupės gebėjimai yra šie: strateginio švietimo įstaigos valdymo; vadovavimo ugdymui ir mokymuisi; vadovavimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui; švietimo įstaigos struktūros, procesų, išteklių valdymo; švietimo įstaigos partnerystės ir bendradarbiavimo. Sėkmingai vadovo profesinei veiklai užtikrinti nustatyta harmoninga visuma, kurią sudaro dešimt subkompetencijų iš dviejų kompetencijų grupių. Stebint tendencijas galima tvirtinti, kad bendrųjų kompetencijų grupės subkompetencijų „Strateginis mąstymas ir pokyčių valdymas“, „Vadovavimo žmonėms“ ir „Vadovavimo ugdymui ir mokymuisi“ trūkumai išlieka aktualūs dar keletą metų. Palyginti žemą bendrųjų kompetencijų grupės subkompetencijos „Strateginis mąstymas ir pokyčių valdymas“ vertinimo lygį lėmė menkai plėtojami gebėjimai: dirbti su informacija, sistemiškai analizuoti ir objektyviai vertinti situaciją. Nurodytus menkiausiai išreikštus gebėjimus turi trečdalis pretendentų. Bendrųjų kompetencijų grupės subkompetencijos „Vadovavimas žmonėms“ silpniausi gebėjimai – įgalinimas ir delegavimas, taip pat gebėjimas ir noras ugdyti žmones, atskleisti jų potencialą. Faktiškai tai yra pasidalytos ir paskirstytosios lyderystės požymiai. Jų trūkumas iš esmės rodo demokratinių ir kolegialių santykių mokykloje stoką.

 

Kas dalyvauja vadovų kompetencijų vertinime, kurį atlieka Nacionalinė švietimo agentūra?

Dažniausiai kompetencijų įsivertinti atvyksta švietimo įstaigų vadovai ir pavaduotojai. Pastarųjų dvejų metų duomenų analizė rodo, kad tik trečdalis pretendentų neturi vadovavimo švietimo įstaigai patirties. Pretendentų vertinimo rezultatai atskleidžia, kad trečdalis (32,8 proc.) pavaduotojų ir beveik pusė (46,4 proc.) švietimo įstaigų vadovų pasižymi tinkama kompetencijų raiška.

 

Kaip kinta vadovų kompetencijų vertinimas?

Per penkerius metus vadovų kompetencijų vertinimo aprašas keitėsi tris kartus. Nuo 2020 m. įsigaliojo nauja kompetencijų vertinimo tvarka. Kompetencijų įvertinimo išvados surašomos išduodamoje pretendento kompetencijų vertinimo ar prilyginto vertinimo pažymoje. Joje nurodomas kiekvienos kompetencijos raiškos lygis balais ir įvertintų kompetencijų balų suma.

 

Kas šiuo, vadovų rengimo, klausimu daroma akademinėje plotmėje, konkrečiai Vytauto Didžiojo universitete, kuriame dirbate?

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje yra akredituota Švietimo vadybos magistrantūros studijų programa. Tai tęstinės dvejų metų studijos, kurių metu studijuojantieji gali tikslingai plėtoti gebėjimus dviejose specializacijose: Švietimo vadybos ir lyderystės arba Ikimokyklinių įstaigų vadybos. Programa skirta rengti švietimo vadybininkus, gebančius vadovauti įvairaus lygmens švietimo institucijoms, organizuoti ugdymo procesą, grindžiamą moderniomis technologijomis, lyderiauti ugdymo procese ir vadyboje, atlikti edukacinius mokslinius tyrimus. Ją baigę absolventai pasižymi profesionalumu ir yra matomi švietimo sistemoje. Trumpalaikiai kvalifikacijos tobulinimo renginiai nėra veiksminga kompetencijų tobulinimo forma. Tyrimai rodo, kad pokyčiai profesinėje praktikoje geriausiai formuojami, kai praktiškai išbandomos naujos praktikos, reflektuojama apie savo veiklos rezultatus, dalijamasi mokymosi patirtimi su kolegomis. Vadovaujantis tokiomis nuostatomis, stiprinamas tęstinis (ne mažiau kaip 40 val.) kvalifikacijos tobulinimas Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio tobulinimo institute. Švietimo darbuotojų tobulinimuisi siūlomos akredituotos programos remiasi šiais prioritetais: tvari, pasitikėjimu grįsta kultūra ir įtrauktis; aktyvus pilietiškumas ir pažanga; sumanioji edukacija ir rengimasis karjerai. Šiame sąraše iš 134 kvalifikacijos tobulinimo programų galima rasti sau tinkamų, pavyzdžiui: „Direktoriaus mokykla“, „Ugdomasis vadovavimas ir pedagoginė lyderystė“, „Konfliktų sprendimas ir streso įveika“. Mokyklų vadovams ir vadovų rezervui platesnės galimybės plėtojamos kursuose „Direktoriaus tribūna“, „Lyderių mokykla“ (60 akad. val.).

 

Dėkoju už pokalbį.

 

[1]EBPO Tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas (TALIS) – tai tarptautinis didelės apimties mokytojų, mokyklų vadovų ir mokymosi aplinkos mokyklose tyrimas. Pagrindinė tikslinė TALIS populiacija – pagrindinio ugdymo pakopoje dirbantys mokytojai ir tų mokyklų vadovai bendrojo ugdymo valstybinėse ir privačiose mokyklose. Kiekvienoje šalyje atsitiktinės atrankos būdu buvo sudarytos reprezentatyvios 4 000 mokytojų ir tų mokyklų vadovų iš 200 mokyklų imtys. Apie 250 000 mokytojų atsakė į tyrime pateiktus klausimus, atstovaudami daugiau kaip 8 mln. mokytojų 48 dalyvaujančiose šalyse. Lietuvoje TALIS klausimynus užpildė 3 759 pagrindinio ugdymo mokytojai ir 195 mokyklų vadovai.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *