Geru mokytoju negimstama, to išmokstama

Tęsiame interviu ciklą su inovatyviausiais mokytojais. Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir geografijos bei istorijos mokytojas metodininkas Mindaugas Norkevičius pernai tapo inovatyviausiu socialinių dalykų mokytoju. Be to, mūsų pašnekovas yra ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, lektorius ir VDU mokyklų tinklo vadovas, moka septynias užsienio kalbas. Šis įvairus ir turtingas žinių ir patirčių bagažas neabejotinai padeda pedagoginiame darbe. Galbūt todėl šis mokytojas ir tampa įvairių apdovanojimų laureatu. Paklauskime jo paties.

 

Tai ne pirmasis toks Jūsų pelnytas apdovanojimas – jau anksčiau buvote išrinktas akademiškiausiu Kauno jaunimo atstovu, geriausiu ir inovatyviausiu VDU dėstytoju. Ką Jums reiškia šie apdovanojimai – ar labiau džiaugsmą, pasididžiavimą, ar savotišką įsipareigojimą nesustoti, nenuvilti aplinkinių, siekti dar didesnių aukštumų? 

Be jokios abejonės, tai reiškia ir veiklos įvertinimą, kad tai, ką darau, yra pastebima. Bet tai yra ir įsipareigojimas nesustoti, įsipareigojimas prisidėti prie sistemos tobulėjimo. Žinoma, tai džiugina ir kelia naujus iššūkius. Taip pat iškelia ir daug neatsakytų klausimų. Gal tai tikrai toji sritis, kur galiu save geriausiai realizuoti, gal tai naujo ir kryptingo kelio pradžia, o gal jo pabaiga ir įžanga į naują etapą. Atsakymai, manau, ateis su laiku. Žinau, kad sėkmė neateina iš niekur, sėkmė priklauso nuo to, ką pats padarai dėl savęs.

 

Kokį mokytoją, Jūsų manymu, galima vadinti inovatyviu? Kiek naujovės yra svarbios dirbant su mokiniais ar studentais? 

Technologijų ir inovacijų skverbtis jau yra kasdienybė. Ir tam jau niekas negali prieštarauti. Bet čia galima kelti klausimą, ar mokytojas nori su mokiniais bendradarbiauti skaitmeniniame pasaulyje? Mokiniai neįsivaizduoja savo kasdienybės be interneto. Kol mokytojas nesupras, kad jis yra tarsi globalaus pasaulio mokiniams ambasadorius, kol pats nedemonstruos atvirumo kitoms tautoms ar pažiūroms, tol nebus tarpusavio dialogo. Kol mokytojas nesupras, kad yra atsakingas, o atsakomybės reikalaus tik iš mokinių, tol neturėsime XXI a. mokyklų. Didelė inovacija yra mokyklų pavertinimas tokiomis XXI a. mokyklomis, apie kurias kalbu, nors gyvename šiame amžiuje jau daugiau nei dvidešimt metų.

 

Kokiose papildomose veiklose dalyvaujate?

Kasmet organizuoju mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginius, kurie orientuoti į daugiakalbystės kompetencijų ugdymą užsienio kalbų mokytojams, naujų sričių, susijusių su socialinių mokslų disciplinomis, aptarimus. Dalyvauju mokyklos ir universiteto įgyvendinamuose projektuose, kurie skirti ugdymo tematikai, lyderystei ir švietimo inovacijoms. Prasmingais laikau ir jau kasmečiais tapusius renginius mokiniams nuo respublikinio politikos žinių konkurso iki miesto renginių.

Vienas iš vertinimo kriterijų dalyvaujant konkurse dėl šio apdovanojimo – efektyvių ir / ar naujų ugdymo metodų naudojimas ir dalijimasis sėkme su kolegomis šalyje ir / ar užsienyje. Kokias naujoves savo darbe naudojate Jūs, kurios iš jų labiausiai pasiteisino, patiko Jums ir mokiniams? 

Savo veiklas visada orientuoju į patirtines, integruotas ir kontekstinio ugdymo sritis. Tokiu būdu yra paremtos visos mano vedamos pamokos. Mokykloje vystau daugiakalbystės kompetencijų ugdymą per pamokų integraciją. Mokau geografijos ir istorijos, moku ne vieną užsienio kalbą (anglų, rusų, lenkų, prancūzų, ispanų, italų, čekų), todėl pamokas paįvairinu ir į turinį gilinamės ir kitomis užsienio kalbomis. Šios ugdymo formos paremtos tuo, kad pamokose vykdome daug projektinių darbų, mokiniai mokosi juos viešai pristatyti, reflektuoti jau nuo penktos klasės. Užduotis atliekame ne tik klasėje, tam išnaudojame visą mokyklos erdvę. Atliekame daug bandymų, kad mokiniai suprastų įvairius gamtinės geografijos procesus juos simuliuojant.

 

Pastaruoju metu švietimo bendruomenei tenka iššūkis dirbti nuotoliniu ar hibridiniu būdu. Pasidalykite patirtimi, kaip Jums sekasi šioje srityje? 

Technologijos ugdymo procese mano atveju yra savaime suprantamas ir neatsiejamas dalykas. Prasidėjus karantinui mokymasis virtualiai nekėlė streso, nes įvairūs įrankiai jau buvo naudojami iki tol. Teko ir kitus mokytojus apmokyti, kaip organizuoti ugdymo procesą nuotoliniu būdu. Lygiai taip pat ir pastaruoju metu išplitęs hibridinis mokymas, kuris turint visus įrankius ir priemones niekuo nesiskiria nuo kontaktinio mokymo.

 

Viename interviu esate minėjęs, kad pedagogams svarbus gebėjimas komunikuoti ir kurti abipusį ryšį kartu su mokiniais. Kaip manote, ar to išmokstama, ar tai įgimtos savybės ir geru mokytoju tiesiog gimstama?  

Viskas priklauso tik nuo interesų ir noro pažinti aplinką, šiuo atveju ir mokytoją supančių mokinių. Tiek mokiniams, tiek ir mokytojams reikia mokėti komunikuoti, diskutuoti, tai daryti ir užsienio kalbomis. Tiek verbalinė, tiek neverbalinė komunikacija tampa vienu iš pagrindinių gebėjimų, kuris yra ir bus pastebėtas. Reikėtų išskirti lyderystės ir komandinio darbo reikšmę, jų ugdymas mokykloje itin svarbus. To yra išmokstama, geru mokytoju tiesiog negimstama.

 

Esate VDU mokyklų tinklo vadovas. Papasakokite apie šį tinklą ir jo veiklą plačiau.  

VDU siekia didinti tinkle esančių mokyklų galimybes užtikrinti kokybišką kiekvieno vaiko ugdymą, tobulinant jo turinį ir mokytojų kompetencijas. VDU sukūrė mokyklų tinklą atsižvelgdamas į tai, kad mokyklai ir universitetui tenka didelė atsakomybė – ugdyti sąmoningą, pilietiškai ir politiškai atsakingą asmenį. Universitetas jau prieš dešimtmetį įvertino savo, kaip žinių ir inovacijų kūrėjo, vaidmens svarbą visuomenei ir įsteigė pirmąją VDU vardo gimnaziją. Prieš kelerius metus nusprendus imtis atsakomybės rengti šalies pedagogus, šio vaidmens svarba dar labiau sustiprėjo. Šiandien jau galime kalbėti apie VDU mokyklų tinklą – jį sudaro 5 švietimo įstaigos, kurios labai unikalios ir skirtingos, bet visas jas vienija tos pačios vertybės, požiūris į ugdymą kaip asmeninės kiekvieno vaiko pažangos procesą, mikroklimato, grįsto partneryste ir pasitikėjimu, kūrimas. Matome didžiulę prasmę taikyti artes liberales principus ir mokyklose bei diegti universitete sukurtas inovacijas.

Turite daug įvairių darbų: esate ne tik mokytojas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, minėto mokyklų tinklo vadovas, bet ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, lektorius, kalbate septyniomis užsienio kalbomis. Pasidalykite su mūsų skaitytojais receptu, kaip galima tiek daug visko spėti nuveikti. Kur slypi Jūsų paslaptis – tai geri laiko planavimo įgūdžiai, gabumai, įgimtas smalsumas, kiti „ingredientai“? Ar lieka laiko poilsiui? 

Veiklumas XXI a. hipermodernumo laikais yra globalios visuomenės bruožas ir drauge sėkmės receptas. Reikia suprasti, kad sėkmė neateina iš niekur, sėkmė priklauso nuo to, ką pats padarai dėl savęs. O sėkmės žmonės siekia skirtingai. Vieni kažko nori, nors ir bijo, stengiasi įveikti savo baimę, dirba, siekia tikslo. Kiti nori, bet tingi, galvoja, kad dar yra laiko, kad gal kaip nors, būtų gerai, bet… Treti nori, bijo, nieko nedaro ir dar menkina kitus, kurie ką nors daro. Todėl kiekvienas žmogus pasirenka kuriai kategorijai priklauso, o nuo požiūrio priklauso ir veiklų įgyvendinimo kokybė.

 

Pastaruoju metu jauni žmonės retai renkasi pedagogikos studijas, mokytojo darbą. Kada ir kodėl nusprendėte tapti mokytoju? Kodėl ši profesija pasirodė įdomi, patraukli ir kaip ji Jums atrodo dabar, jau turint patirties?

Pedagogikos studijų pasirinkimą laikau pridėtinę vertę turėjusiu sprendimu mano karjeroje. Tai suteikė ir žinių, ir naujų atradimų į įvairius procesus žiūrėti skirtingais kampais. Požiūris iš esmės nepasikeitė net ir turint patirties, o tai, manau, yra sėkmės receptas, nes kryptingas tikslo siekimas, laiko planavimas lėmė tai, kad sprendimai, kuriuos esu priėmęs, yra pamatuoti ir apgalvoti.

 

Dėkoju už pokalbį.