Gerosios patirties virusas sklinda virtualiai

Danguolė Zalepūgienė
,
Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Gegužės 5 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras surengė virtualią gerosios patirties konsultaciją „Švietimo pagalbos specialistų darbo modelis „Mes šalia“.

Aš, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė Zalepūgienė, psichologė Eglė Mockaitytė, specialioji pedagogė ir logopedė Evelina Rasimienė, socialiniai pedagogai: Viktorija Banytė ir Dovydas Mikaliūnas, dalijomės mintimis apie švietimo pagalbos specialistų darbo modelį „Mes šalia“. Be sukurtos filosofinės minties, kodėl labai svarbu, būtent šiuo metu, palaikyti kuo artimesnį ryšį su šeimomis, pagalbos mokiniui specialistai apibūdino konkrečias priemones bei įrankius, kurie ne tik padeda išlaikyti ryšį su mokiniais, bet dažnai jį net sustiprina.

Supažindinau kaip dirbam nuotolinio mokymo būdu, kuriuos veiksmus perkėlėme iš įprastos mokyklos, kokį modelį sukūrėme nuotoliniam darbui, pademonstravau naudojamus instrumentus.

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus komanda išsamiai supažindino su švietimo pagalbos specialistų darbo modeliu „Mes šalia“. Savo darbą komanda struktūruoja į tokias šešias dalis: kvietimas, bendrystė, ritmas, sprendimai, stebėjimas, širdies atvėrimas.

 

KVIETIMAS. Esminis kvietimo tikslas – ką daryti, kad apie iniciatyvas ir galimą pagalbą žinotų kiek įmanoma daugiau licėjaus žmonių (būtinai įtraukiant kolegas mokytojus, tėvus ir visų amžiaus grupių vaikus).

Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus nuotolinį mokymą vykdo „Google“ platformoje, pamokos vyksta pagal nepakitusį tvarkaraštį. Ši sistema suteikia galimybę „nepaleisti“ vaikų iš akiračio ir kviesti juos į pokalbius, akcijas ar konsultacijas, įprastu ritmu.

 

BENDRYSTĖ. Supratę, kad šis nuotolinis mokymas negali atitikti anksčiau numatytų nacionalinių standartų, nes aplinkybės, kuriomis vaikai priversti šitaip mokytis, o komanda dirbti, paženklintos ypatingu saugumo deficitu. Tėvai, iki šiol buvę saugumo užtikrinimo garantu, dažnai patys yra išsigandę. Pirmajame susirinkime su mokytojais susitarta, kad svarbu užmegzti ryšį su kiekvienu vaiku, nes būtent šiomis aplinkybėmis, mokykla gali tapti vaikui vienintele išorine aplinka, kiekvieną darbo dieną ir kiekvieną darbo valandą turinčią kontaktą su vaikais ir šeima. Bendrystės idėja tapo svarbi ir stiprinant ryšius su kolegomis.

Tikslingai skambinama arba rašomi laiškai, pavyzdžiui, abiturientams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi ar išgyvena didesnį nerimą dėl artėjančių egzaminų, pasiūlytos konsultacijos, mokiniai informuoti, kad, prireikus, visada gali susisiekti su licėjaus psichologe ir pasikalbėti jiems rūpimais klausimais.

Visų amžiaus grupių mokinių tėvams parašyti trumpi laiškai su priminimu, kad, patogiu laiku, kiekvienas bendruomenės narys gali kreiptis į psichologę (šis paprastas priminimas išties veiksmingas – nuotolinio ugdymo metu, į psichologę besikreipiančių tėvų padaugėjo).

Su kiekvienu specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiu mokiniu susisiekta telefonu pačią pirmąją savaitę, prasidėjus pamokoms. Nuolat domimasi, kaip jiems sekasi, ar nepatiria sunkumų. Ieškoma konkrečių būdų padėti kiekvienam. Dažniausiai vyksta individualūs susitikimai virtualioje aplinkoje „Google Meet“ platformoje. Aptariamos patirtos sėkmės ir nesėkmės.

Kiekvieną mėnesį organizuojamos įvairios akcijos, prevencijos veiklos. Taigi, niekas nepasikeitė, tik persikėlė į virtualią erdvę.

 

RITMAS. Ritmas suteikia stabilumo, saugumo ir pasitikėjimo. Kuo daugiau funkcijų vykdant, kiek įmanoma, įprastai. Ritmingai dirbti padeda sistema ir susitarimai. Komanda turi ritmą palaikančius, nuolatinius susirinkimus. Ritmingam darbui reikia pasiruošti, sukurti strategiją, numatyti priemones.

Pirmas dienas daug laiko skirta mokytojus, tėvus ir mokinius įtraukti į nuotolinį mokymą. Aktyviai komunikuojama tarpusavyje, kad informacija būtų pateikta tinkamai. Gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę, iškilo uždavinys ten perkelti ir psichologinį konsultavimą. Pirmasis žingsnis, žengtas to siekiant – ryšio palaikymas su mokinių tėvais. Kiekviena šeima gavo priminimus apie psichologės teikiamas konsultavimo paslaugas bei draugišką raginimą kreiptis, jei tik iškyla reikalas.

 

SPRENDIMAI. Kaip fiksuoti nutarimus? Kur? Kokiais būdais? Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus naudojasi vidine SONARO sistema. Paskelbus karantiną ten iškart perkelti ir mokytojo, ir mokinio susitarimų fiksavimo dokumentai dėl netinkamo elgesio. Patogu todėl, kad mokytojai jau įpratę sistema naudotis. Įdiegta tik dar viena funkcija. Tai labai naudinga pagalbos specialistams, jie gali stebėti mokinio elgesio dinamiką.

 

STEBĖJIMAS. Stebėjimas pradėtas iškart, kuriant „Classroom“ grupę. Kiekvienas pavaduotojas įpareigotas tiesiogiai padėti mokytojams. Tokiu būdu, kiekvienas žmogus gali laiku sulaukti pagalbos, dalyvauti mažose grupelėse. Klasės valandėlėse vaikai informuojami apie projektus, arba, pagal poreikį, gavę prašymus iš auklėtojų arba tėvų, apie tam tikras problemas klasėje.

 

ŠIRDIES ATVĖRIMAS. Į projektus neįtrauktas, ypatingai šiuo etapu reikšmingas, reiškinys – širdies atvėrimas. Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus komanda, pasitikėdama ir savo narius pastiprindama, jei reikia, išklausydama ir paguosdama, pasitardama ne tik darbo klausimais, stengėsi širdies atvėrimo atmosferą skleisti plačiau, įtraukdama visus mokytojus.

Didįjį penktadienį, tikybos mokytojas, rytiniame mokytojų susirinkime, subūrė pakviesdamas pamąstyti; pirmąją dieną po šv. Velykų, muzikos mokytojas, po direktoriaus pasveikinimo, užtraukė giesmę.

Tokios neformalios iniciatyvos leidžia pajausti bendrystę, net jei esame ne kartu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.