Gerėja Lietuvos ketvirtokų skaitymo įgūdžiai

Lietuvos ketvirtokų skaitymo įgūdžiai yra geriausi per pastaruosius 15 metų – tai parodė Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (angl. Progress in International Reading Literacy Study, PIRLS). Mūsų mokinių skaitymo gebėjimai įvertinti 548 skalės taškais ir perkopia skalės vidurkį, kuris yra 500 taškų, yra panašūs į Švedijos, Bulgarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Australijos ir kitų šalių rezultatus. Nuo 2011 m. Lietuvos ketvirtokų skaitymo gebėjimai pagerėjo 22 taškais, o per visą tyrimo ciklą (nuo 2001 m.) – daugiau kaip 6 taškais.

 

Švietimo ir mokslo ministerijoje šį tyrimą pristatė Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (angl. International Association for the Evaluation of Educational Achievement, IEA) generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė ir nacionalinė PIRLS tyrimo koordinatorė dr. Ramutė Skripkienė.

 

„Per 5 metus smarkiai pagerėjo informacijos radimo ir tiesioginio išvadų darymo (21 tašku), interpretavimo, integravimo ir įvertinimo (22 taškais), o per 15 metų rezultatai pagerėjo abiejose teksto suvokimo grupėse. Per 15 metų pagerėjo informacinių tekstų skaitymo gebėjimai (14 taškų), į tai buvo kreipiama daug dėmesio, o grožinių tekstų – beveik nepasikeitė nuo ciklo pradžios“, – pristatydama tyrimą kalbėjo R. Dukynaitė. Net 48 iš 50 šalių mergaičių rezultatai reikšmingai aukštesni nei berniukų. Lietuvos mergaitės savo bendraamžius lenkia 20 taškų, todėl rekomendacijose siūloma pradinėse klasėse atskirai atkreipti dėmesį į berniukus. Aktualizuoti ugdymo turinį, kuris juos labiau domintų, panaudoti kuo daugiau grožinių ir negrožinių tekstų, ugdyti internete skaitomų tekstų suvokimo gebėjimus bei strategijas ir kt.

R. Skripkienė pristatė tyrime nagrinėtus kontekstinius duomenis. Geresnius vaikų skaitymo įgūdžius lemia didesnis edukacinių ir skaitmeninių išteklių namuose kiekis, tėvų pavyzdys ir pagalba, vaikams skiriamas dėmesys ugdant jų kalbinius gebėjimus, pasitikėjimas savo skaitymo gebėjimais ir daugelis kitų rodiklių.

 

„Kalbant apie rezultatus pagal vietovę, kurioje yra mokykla, savo šalyje nuolat stebime ir norime sumažinti šiuos skirtumus, deja, to padaryti dar nepavyko: aukščiausi rezultatai yra Vilniaus ir kitų miestų mokyklose, o mažiau gyventojų turinčiose vietovėse – mažesni. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio vidurkio yra 64 taškai“, – kalbėjo R. Skripkienė. Pirmą kartą tyrime dalyvauti buvo pakviesti rusų ir lenkų kalbomis besimokantys mokiniai (skaitė tekstus savo mokomąja kalba). Lietuvių ir rusų kalbomis besimokančių vaikų rezultatai skiriasi labai nedaug, nemenka problema – daug mažesni lenkų mokomąja kalba besimokančių mokinių pasiekimai.

 

R. Dukynaitė pristatė ir pirmines rekomendacijas: ieškoti dermės tarp mokymosi kaip žaidimo ir mokymosi kaip pareigos, tarp skaitymo savo malonumui ir skaitymo, norint ko nors išmokti, koreguoti ugdymo turinį daugiau dėmesio skiriant elektroniniams tekstams, skleisti informaciją, kad tėvai skirtų pakankamai dėmesio vaikų kalbiniams gebėjimams ugdyti, pasirūpintų edukaciniais ištekliais ir kt.

 

Plačiau apie šį tyrimą – netrukus skiltyje „Aktualijos“

 

Dovilė ŠILEIKYTĖ