Gera idėja atostogoms – internetinis lenkų kalbos kursas

Pastarųjų metų tyrimai liudija, kad lenkų kalbos populiarumas Lietuvoje, nepaisant abiejų šalių geografinės kaimynystės ir to, kad lenkų kalba yra viena iš Europos Sąjungos kalbų (svarbiausia slavų kalba), nėra didelis. Nors lenkų kalba ir patenka į dažniausiai Lietuvos gyventojų mokamų kalbų ketvertą (ją vartoja 14,1 proc. Lietuvos gyventojų), tačiau ja kalbėti moka žymiai mažiau negu rusų (77,5 proc.) ir anglų (63 proc.) kalbomis. Lenkų kalbos mokėjimas yra būdingesnis vyresnei kartai, kuri įsisavino ją dar sovietmečiu, kad per liberalesnę Lenkijos žiniasklaidą ir leidžiamas lenkų kalba knygas galėtų prisiliesti prie uždraustos vakarietiškos kultūros. Jaunesnės kartos visiems komunikaciniams poreikiams patenkinti pakanka ir anglų kalbos. Turėdamas daug galimybių jaunimas dažnai renkasi mokytis kitų europietiškų ar egzotiškų kalbų.
Šiandien lenkų kalbos Lietuvoje mokomasi kaip studijų dalyko aukštosiose mokyklose arba kalbos kursuose. Populiariausius Lenkijos instituto Vilniuje rengiamus kalbos kursus kasmet lanko keliasdešimt žmonių. Dažniausiai šios kalbos mokymąsi lemia pragmatiniai motyvai. Visų pirma šios kalbos mokėjimas būtinas norint studijuoti senus dokumentus, todėl lenkų kalba yra įtraukta į kai kurias universitetinių studijų programas, pavyzdžiui, istorijos, archyvistikos, dailėtyros. Šnekamosios lenkų kalbos privalomai mokosi kunigų seminarijos klierikai, kad galėtų bendrauti su lenkakalbiais tikinčiaisiais. Būtinumas pramokti lenkų kalbos taip pat gali atsirasti komercinės, kultūrinės ir kitų sričių specialistų profesinėje veikloje, ypač jeigu jie bendradarbiauja su Lenkijos partneriais. Daug rečiau sprendimą mokytis lenkų kalbos lemia tik komunikaciniai motyvai – noras bendrauti lenkiškai su Lietuvos lenkais ar kaimyninės Lenkijos gyventojais.
Kaimyninė Lenkija, istoriškai ir kultūriškai labai artima lietuviams šalis, yra vis dar mažai pažįstama. Keliaujantys po įvairias tolimas šalis lietuviai dažnai neįvertina Lenkijos turistinių resursų, užtikrinančių komfortišką poilsį ir vandens, ir kalnų mylėtojams. Pažintiniuose maršrutuose yra daugybė objektų, susijusių ir su Lietuvos istorija: Lenkijoje yra Žalgirio mūšio laukas, Vavelio karališkoji pilis, pagal kurios pavyzdį buvo pastatyti valdovų rūmai Vilniuje, Malborke galima pamatyti puikiai išsaugotą kryžiuočių pilį, o Tikocine – tvirtovės, kurioje mirė LDK etmonas Jonušas Radvila, liekanas. Būtent kalbinis barjeras trukdo pasinaudoti siūlomomis laisvalaikio ir pažinimo galimybėmis, įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas patogiai keliaujant automobiliu.
Iki šiol norintieji savarankiškai pasimokyti lenkų kalbos galėjo naudotis įvairiomis kalbos mokymosi programėlėmis, pavyzdžiui, Duolingo, kurios nebuvo pritaikytos lietuviakalbiams vartotojams. 2020 m. sukurta nemokama daugiakalbė lenkų kalbos mokymosi internetinė svetainė polski.info, kurioje visa medžiaga yra prieinama taip pat ir lietuvių kalba.
Svetainėje polski.info galima rasti keturis įrankius: lenkų kalbos kursus, gramatikos vadovą, lenkų–lietuvių kalbų žodyną ir socialinius tinklus. Šiuo metu svetainėje yra A1 ir A2 lygių kursai, skirti pradedantiesiems, rengiamas B1 lygio kursas. Kursą sudaro apie 20–22 pamokos. Pamoka prasideda nuo įgarsinto dialogo kasdienio bendravimo tema. Dialogas yra išverstas į lietuvių kalbą, pateikiami nauji žodžiai ir frazės. Kiekvienoje pamokoje yra daug įvairių pratimų, padedančių įtvirtinti naujus žodžius, gramatines formas ir konstrukcijas. Kiekvienas žodis yra kaip aktyvi nuoroda, kurią paspaudus, atsidaro žodyno langelis su žodžio reikšme ir įgarsintu tarimu. Svetainės kūrėjai stengiasi perteikti vartotojams ne tik kalbos žinias, bet ir supažindinti su šiuolaikinės Lenkijos realijomis, atkreipti besimokančių užsieniečių dėmesį į jų specifiką, parodyti ne klasikinę, o mažiau žinomą šiuolaikinę kultūrą – modernius muziejus, mokslo populiarinimo centrus, festivalius, meno kūrinius ir kūrėjus. Todėl daugumoje pamokų yra papildomos informacijos su interaktyviomis nuorodomis.
Gramatikos vadove, kuris taip pat turi lietuvišką variantą, galima rasti pagrindines žinias, atitinkančias pradedančiųjų poreikius: linksniavimo ir asmenavimo pavyzdžius, žodžių junginių ir sakinių modelius. Be to, ateityje numatyta prie kiekvieno pratimo parengti gramatinę kapsulę – labai trumpą instrukciją, padedančią atlikti konkretų uždavinį.
Svetaine polski.info rekomenduojama naudotis kaip papildoma priemone mokantis lenkų kalbos. Tokiu būdu galima įtvirtinti, praplėsti ir pakartoti kalbos žinias. Šios mokymo priemonės privalumas yra galimybė mokytis bet kur ir bet kada, prisijungus prie interneto ne tik kompiuteryje, bet ir kitame mobiliajame įrenginyje.
Svetainės kūrimą remia Europos Komisija, finansuodama „Erasmus+“ programos strateginių partnerysčių projektą, skirtą suaugusiųjų švietimui. Šiuo projektu įgyvendinama Europos Komisijos kalbinė politika, siekianti, kad kiekvienas ES pilietis be gimtosios mokėtų mažiausiai dvi užsienio kalbas. Svetainę polski.info kuria partneriai iš 6 šalių. Projektui vadovauja Krokuvos pedagoginio universiteto profesorė Małgorzata Pamuła-Behrens, kuri specializuojasi lenkų kalbos kaip svetimosios mokymo metodikos ir imigrantų kalbinės integracijos srityje. Lenkų kalbos kursų turinį kartu su Krokuvos pedagoginio universiteto (Lenkija) ir Ostravos universiteto (Čekija) dėstytojais rengia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro docentės Irena Masoit ir Barbara Dvilevič.
Daugiakalbės lenkų kalbos mokymosi svetainės adresas: https://polski.info/lt.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
Malonu, kad vis daugiau žmonių mokosi lenkų kalbos. Mums , Lietuvoje ji taip pat reikšminga, kaip Lietuvos ir Lenkijos istorija, kuri tampriai sieja šias dvi tautas. Panevėžio Trečiojo amžiaus universitete(TAU), kalbų fakultete , kuriame mokomos penkios kalbos, mokomės ir lenkų kalbos. Aš tris metus jau mokausi lenkų kalbos. Ji man įdomi ir reikalinga.
Dalyvauju ERAASMUS + programoje, kur bendradarbiaujame su Lenkijos Jarocka Akademija TAU Olštyno mieste.
Mes vykome pas juos pasisemti patirties, jie pas mus. Bendravimui reikalinga kalba.
Dalyvauju Panevėžio politikių klube „Veiklios moterys“. Bendraujame su Kėdainių krašto lenkų bendruomene, kuriai vadovauja Irena Duchovska, jau šešeri metai, kai Panevėžyje ruošiame Lenkų Kultūros festivalius į kuriuos atvyksta meno kolektyvai iš įvairių Lenkijos miestų. Tad, bendradarbiavimui ir bendrystei kalba būtina.
Esu Panevėžio TAU kalbų fakulteto kuratorė ir Panevėžio politikių klubo Veiklios moterys “ viceprezidentė