Gamtos ir etnokultūros jungčių paieška šiuolaikinėje edukacijoje

Spalio 8 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC), kartu su Vilniaus universiteto botanikos sodu, surengė tradicinę edukacinių erdvių konferenciją „Gamtos ir etnokultūros jungčių paieška šiuolaikinėje edukacijoje“. Šiais metais konferencija buvo skirta dr. Marijos Gimbutienės šimtmečiui paminėti, todėl dalis pranešimų siejosi su etnokultūra bei archeologija. Vilniaus universiteto botanikos sodas į renginį sukvietė apie 100 edukacinių erdvių kūrėjų iš visos Lietuvos ugdymo įstaigų. Dalyviai net iš 15 mokyklų ir darželių ne tik stebėjo konferenciją, bet ir pristatė savo patirtį ir idėjas stendiniuose pranešimuose.

 

Organizatorių vardu konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Birgelytė-Žukienė bei VU botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila.

 

Vilniaus universiteto archeologijos katedros mokslininkas doc. dr. Algimantas Merkevičius supažindino konferencijos dalyvius su garsiausia Lietuvos archeologe bei jos darbais ir nuopelnais pranešime „Marija Gimbutienė. Kelias į mokslo Olimpą“.

 

Knygos „Senieji Lietuvos gėlių darželiai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“ autorė Gražina Žumbakienė pristatė savo kūrinį ir pateikė daug gėlių darželių kūrimo įžvalgų bei istorijų iš savo ilgametės patirties.

 

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė dalyviams pristatė Lietuvos saugomose teritorijose esančias etnokultūros ekspozicijas bei papasakojo apie jų kūrimo patirtį pranešime „Etnokultūros šaknys gamtoje. Saugomų teritorijų patirtis“.

 

Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografė dr. Elvyda Lazauskaitė papasakojo, kaip turi atrodyti tinkamai įrengtos etnografinių objektų ekspozicijos ugdymo įstaigose pristatyme „Etnokultūros rinkiniai. Jų išsaugojimas ir panaudojimas edukacijoje“. Lektorė taip pat paaiškino, kodėl tokios ekspozicijos neturėtų būti vadinamos muziejais.

 

Labai aktuali tema visiems žaliųjų edukacinių erdvių kūrėjams yra darželių gėlės. Kokias gėles sodinti, o kurių verta vengti? Kokie nuostabūs augalai gali augti prie mokyklų, bet, deja, būna sodinami retai? Visa tai konferencijos dalyviai išgirdo Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotos Stasės Dapkūnienės pranešime „Darželių gėlės: priimtos, pamirštos ir vėl atrastos“.

 

Vilniaus universitetui priklauso dar viena labai unikali erdvė Vilniaus Vingio parke, kuriame įsikūręs botanikos sodo Vingio skyriaus. Jo istoriją ir išskirtinumą pristatė Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė dr. Regina Juodkaitė pranešime „4 Vingio šimtmečiai tarp augalų“.

 

Dauguma puikiomis edukacinėmis erdvėmis pasižyminčių mokyklų skiria daug dėmesio edukacijai apie vaistažoles, tačiau apie tai, kokie augalai yra laikomi vaistažolėmis, dažniausiai gilesnių žinių trūksta. Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Vitalijus Naumavičius pristatyme „Lietuvos vaistiniai augalai (kodėl tiek daug vaistinių augalų rūšių?)“ išsklaidė visus neaiškumus.

 

LMNŠC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis aptarė artėjančio Mokyklų edukacinių erdvių 2022 m. konkurso gaires. Konferencijos dalyviai buvo raginami pasidalinti mintimis apie konkurso permainas su jį kuruojančiu LMNŠC metodininku Tomu Pociumi. Naujojo konkurso nuostatai viešai bus paskelbti sausio pradžioje, o konkursas truks iki vasaros vidurio.

 

Konferenciją inicijavo – Švietimo ir mokslo ministerija, organizavo – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Vilniaus universiteto botanikos sodas.

 

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.